Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Mariupolyje ukrainietiški kelio ženklai keičiami rusiškais
Okupantai rusai Mariupolyje keičia kelio ženklus. Ukrainietiškos rodyklės nuimamos, o vietoj jų kabinamos rusiškos.
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Mariupolio mero patarėju Petro Andriuščenka.
„Okupantai sugriovė mūsų miestą, nužudė 20 tūkst. žmonių, o dabar keičia rodykles. Esą žmonės su savo bėdomis palauks. O juk Mariupolyje Viduramžiai. Gyventojai be vandens, jiems trūksta maisto, medikamentų. Nėra šviesos ir normalaus ryšio. Mariupolis buvo, yra ir bus Ukrainos miestas, kad ir ką ten rusai fantazuotų“, – pareiškė P. Andriuščenka.
Mariupolyje Rusijos pajėgos šturmuoja gamyklą „Azovstal“, kurios požemiuose slepiasi Ukrainos kariai ir civiliai, laukiantys evakuacijos.
V. Zelenskis pakvietė į Kyjivą O. Scholzą ir F. W. Steinmeierį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė vizito Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir prezidentą Franką Walterį Steinmeierį, ketvirtadienį pranešė Vokietijos prezidento kanceliarija, – praėjus trims savaitėms, kai Kyjivas atsisakė F. W. Steinmeierio apsilankymo.
V. Zelenskis juos pakvietė ketvirtadienį per pokalbį telefonu su F. W. Steinmeieriu, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis prezidento biure. Pasak jo, pokalbio metu „ankstesnio susierzinimo buvo atsisakyta“, o F. W. Steinmeieris pareiškė solidarumą, pagarbą ir paramą Ukrainai.
Praėjusį mėnesį F. W. Steinmeieris pripažino ketinęs apsilankyti Ukrainoje su kitais Europos Sąjungos lyderiais, tačiau „Kyjivas to nenorėjo“. F. W. Steinmeieris, buvęs užsienio reikalų ministras, sulaukė vis didesnės kritikos nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasarį dėl savo ilgus metus trukusios susilaikymo politikos Maskvos atžvilgiu. Tuo metu O. Scholzas buvo kritikuojamas, kad pats nesugebėjo nuvykti į Kyjivą, taip pat dėl dvejonių tiekti sunkiąją ginkluotę, kuri padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją.
Net kai šią savaitę Ukrainoje lankėsi Vokietijos opozicijos lyderis Friedrichas Merzas, O. Scholzas sakė pats nenorintis vykti, kol nebus pašalintas Kyjivo nesutarimas su kolega socialdemokratu F. W. Steinmeieriu. Vis dėlto praėjusią savaitę Vokietija pareiškė, kad siųs priešlėktuvinius tankus į Ukrainą, ir tai buvo aiškus Berlyno atsargios politikos dėl karinės paramos Kyjivui pasikeitimas. O. Scholzas taip pat pritarė Vokietijos parlamento priimtam pasiūlymui paspartinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai.
Ketvirtadienį per pokalbį telefonu F. W. Steinmeieris sakė, kad Vokietija solidariai remia Ukrainos pusėje suvienytas jėgas, sakė šaltinis prezidento biure. Abu prezidentai derybas apibūdino kaip labai svarbias ir labai geras, sakė šaltinis.
Rusija pažeidė žadėtas paliaubas Mariupolio gamykloje
Rusija pažeidė žadėtas paliaubas Mariupolio plieno gamykloje, kur Ukrainos pajėgos užima paskutines pozicijas mieste, ketvirtadienį sakė Ukrainos vadas, prašydamas pagalbos mirštantiems kariams ir civilių evakuacijos.
„Rusai pažeidė pažadą sudaryti paliaubas ir neleido evakuoti civilių, kurie ir toliau slepiasi nuo apšaudymų gamyklos rūsiuose“, – „Telegram“ vaizdo įraše sakė „Azovo“ pulko vadas Sviatoslavas Palamaras.
Rusijos armija trečiadienį paskelbė trijų dienų paliaubas „Azovostal“ gamykloje, sakydama, kad leis civiliams išvykti, o Kremlius anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad humanitariniai koridoriai veikia.
S. Palamaras sakė, kad rusų kareiviai įsiveržė į gamyklą prieš tris dienas, sukeldami intensyvius susirėmimus ir kad sunkios kruvinos kautynės tęsiasi. Sužeisti Ukrainos kariai gamykloje miršta agonijoje dėl netinkamo gydymo, sakė jis, ragindamas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pasirūpinti jais ir rasti būdą, kaip pašalinti žuvusių karių kūnus.
Jis taip pat paragino pasaulio bendruomenę padėti evakuoti civilius iš gamyklos. Trečiadienio vakarą V. Zelenskis prašė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pagalbos išgelbėti sužeistus Ukrainos karius „Azovstal“ gamykloje.
Rusijos kariuomenės ugnis sukėlė didelius miško gaisrus Donecko srityje
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos valstybinės įmonės „Limano miškų ūkis“ atstovais.
„Gegužės 5 d. duomenimis, miško gaisrų plotas pasiekė 935 hektarus. Užfiksuoti dideli gaisrų židiniai Limano ir Jampilio girininkijose“, – sakoma įmonės pranešime.
Pasak miškininkų, gesinti gaisrų neleidžia karo veiksmai ir nuolatiniai miškų bei infrastruktūros apšaudymai.
Kaip anksčiau buvo pranešta, Černobylio zonoje degė daugiau kaip 10 tūkst. hektarų miško, tai kėlė radiacinės taršos pavojų Ukrainai, Baltarusijai ir Europos šalims.
O. Arestovičius: Ukrainos kariai išstūmė okupantus iš „Azovstal“ teritorijos
Ketvirtadienio duomenimis, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams pavyko atremti Mariupolio gamyklos „Azovstal“ teritorijos šturmą.
Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėju Oleksijumi Arestovičiumi.
„Vakar Rusijos kariuomenė įžengė į „Azovstal“ teritoriją, bet mūsų gynėjai juos išstūmė. Dabar apibendriname informaciją“, – sakė patarėjas.
O. Arestovičius pabrėžė, kad šiuo metu gamyklos rajone tęsiasi mūšiai, Ukrainos kariškiai stabdo pranašesnes priešininko pajėgas.
Rusijos atakos sutrikdė Ukrainos traukinių eismą
Rusijos atakos prieš geležinkelių sistemą labai sutrikdė traukinių eismą Ukrainoje, trečiadienį vakare pranešė valstybinis geležinkelių operatorius.
Įmonės vertinimu, maždaug 20 tolimojo susisiekimo traukinių vėlavo iki dvylikos valandų.
„Rusija bando sugriauti mūsų logistiką, nes negali mūsų įveikti mūšio lauke“, – „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.
Jis patvirtino, kad buvo atakuotas geležinkelių objektas Dniepro miesto viduryje.
Nepatikrintuose vaizdo įrašuose internete teigiama, kad buvo smogta geležinkelio tiltui per Dniepro upę. Vietos valdžios institucijos pranešė, kad toje vietoje traukinių eismas sustojo.
Rusija atakomis prieš geležinkelio linijas bando nutraukti Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai.
Dėl artėjančių Rusijos raketų trečiadienio vakarą beveik visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Apie sprogimus pranešta iš Mykolajivo, Kyjivo, Čerkasų ir Zaporižios regionų.
Rusai paskelbė trijų dienų paliaubas apgultoje „Azovstal“ gamykloje
Ketvirtadienį Mariupolio mieste, apgultoje plieno gamykloje turėtų prasidėti Rusijos paskelbtos paliaubos, kad civiliai gyventojai galėtų pabėgti, tačiau jos gynėjai žada kovoti iki galo.
Apie tris dienas truksiantį Rusijos puolimo prieš plieno gamyklą „Azovstal“ sustabdymą buvo paskelbta tą pačią dieną, kai Europos Sąjungos valstybės narės ėmėsi svarstyti galimą draudimą tiekti rusišką naftą – kol kas griežčiausią bloko žingsnį dėl Maskvos invazijos į kaimyninę šalį.
Trečiadienį iš Mariupolio buvo išgelbėta dar keli šimtai žmonių. Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad tai „dar viena maža pergalė“, paskelbusi, kad 344 moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės saugiai nugabenti į Ukrainos kontroliuojamą Zaporižios miestą.
I. Vereščuk padėkojo JT darbuotojams ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui už paramą vykdant šią operaciją. JT patvirtino, kad Zaporižioje humanitarinę pagalbą gauna daugiau kaip 300 civilių gyventojų.
Tuo tarpu į Mariupolį, kurį beveik visiškai užėmė Maskva, atvyko Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka, trečiadienį paskelbė Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas „Telegram“ žinutėje.
Buvęs Rusijos ministras pirmininkas S. Kirijenka Kremliuje yra atsakingas už Rusijos vidaus politiką. Pasak D. Pušilino, jis apsilankė Iljičiaus plieno gamykloje ir Mariupolio uoste.
S. Kirijenka ir Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ generalinis sekretorius Andrejus Turčakas taip pat lankėsi Volnovachos mieste.
D. Pušilinas rašė, kad vadinamosios Donecko liaudies respublikos gyventojai aukšto rango Kremliaus pareigūno vizitą suprato kaip signalą, kad „Rusija čia sugrįžo visiems laikams“.
Rusų pajėgos per pratybas Kaliningrade imitavo branduolinį puolimą
Rusijos ginkluotosios pajėgos per pratybas Kaliningrade, Maskvos duomenimis, imitavo puolimą branduolinį ginklą galinčiomis nešti raketomis.
Apie 100 karių imitavo mobilių balistinių raketų sistemų „Iskander“, galinčių paleisti branduoliniais užtaisais ginkluotas raketas, „elektroninį startą“, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Ginkluotosios pajėgos, šiais duomenimis, mokėsi atakuoti įsivaizduojamo priešo karinius taikinius bei reaguoti į atsakomąjį smūgį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo karinės operacijos Ukrainoje pradžios davė suprasti, kad yra pasirengęs panaudoti Rusijos taktinį branduolinį ginklą. Vasario pabaigoje Rusija savo branduolinėse ginkluotosiose pajėgose paskelbė padidintą parengtį. Kremliaus šeimininkas, be to, įspėjo dėl „žaibiško“ keršto, jei Vakarai tiesiogiai įsikiš į Ukrainos konfliktą.
Anot stebėtojų, Rusijos valstybinė televizija praėjusiomis dienomis mėgino priimtinesniu visuomenei padaryti branduolinio ginklo panaudojimą. „Jau dvi savaites mes iš savo televizijos stočių girdime, kad reikia atidaryti branduolinių raketų šachtas“, – antradienį sakė Rusijos žurnalistas ir Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas.
Karas Ukrainoje toks pat baisus, kaip ir Antrasis pasaulinis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kopenhagoje ir Orhuse vykusiuose renginiuose paragino Danijos gyventojus prisiminti nacių okupaciją ir tai, kaip jie buvo išvaduoti, kai naciai pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą.
Tuo metu pasaulis šventė ir tikėjosi, kad tas žiaurus karas bus paskutinis, sakė V. Zelenskis, prisijungęs prie renginių vaizdo ryšiu. Tačiau karas sugrįžo kaip Rusijos invazija į Ukrainą, kuri, pasak jo, yra toks pat žiaurus karas kaip ir tas, kurio pabaiga minima kiekvieną gegužę.
Pasak jo, prieš ukrainiečius buvo panaudota beveik 1 000 raketų, daugumos jų taikiniai buvo civiliniai objektai – vaikų darželiai, mokyklos ir universitetai. „Okupantai jau nužudė 220 vaikų, ir mes dar nežinome, kokia padėtis okupuotose teritorijose“, – kalbėjo jis.
„Rusijos valstybė nepasirengusi nutraukti karo. Jie svajoja užkariauti Ukrainą ir kitas Europos šalis. Jie vis dar svajoja, kad laisvė Europoje išnyks“, – sakė jis.
Danai mini savo išsilaisvinimą iš Vokietijos okupacijos gegužės 4 dieną, prisimindami tą 1945 metų datą, kai per radiją išgirdo, kad Danijoje pasidavė vokiečių kariuomenė.
Daugybė žmonių dalyvavo minėjimo renginiuose, kurie vyko dviejuose didžiausiuose Danijos miestuose, nešdami deglus ir rodydami solidarumą su Ukraina.
Parengta pagal ELTA inf.