Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Iš Mariupolio plieno gamyklos evakuota apie 100 civilių
Pirmoji maždaug 100 civilių grupė evakuota iš apgultos „Azovstal“ plieno gamyklos pietiniame Mariupolio uostamiestyje, sekmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Prasidėjo civilių evakuacija iš „Azovstal“. Pirmoji maždaug 100 žmonių grupė jau vyksta į kontroliuojamą zoną. Rytoj mes juos sutiksime Zaporižioje“, – tviteryje parašė jis, turėdamas omenyje miestą, esantį maždaug už 220 kilometrų į šiaurės vakarus.
Kyjivas praneša apie žuvusiuosius per ataką prieš Rusijos armijos štabo būstinę Iziume
Keli žmonės žuvo per ukrainiečių ataką prieš Rusijos kariuomenės štabo būstinę Iziumo mieste, sakoma Kyjivo vyriausybės pareigūnų paskelbtoje informacijoje.
Tarp aukų yra aukšto rango karininkai, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.
Pasak Ukrainos pareigūnų, ten taip pat apsistojo Rusijos generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas, atvykęs vadovauti puolimui Donbase.
Teigiama, kad ataka rytiniame mieste įvyko šeštadienį. Iš Maskvos negauta patvirtinimo apie ataką ir apie tai, ar V. Gerasimovas buvo šiame rajone.
Prie sienos su Ukraina iš dalies sugriuvo Rusijos geležinkelio tiltas
Vakarų Rusijos Kursko srityje netoli šalies sienos su Ukraina iš dalies sugriuvo geležinkelio tiltas.
Specialistai tiria incidento priežastis, sekmadienį per „Telegram“ parašė Kursko gubernatorius Romanas Starovoitas ir pridūrė, kad niekas nenukentėjo.
Sudžos rajonas, kur tiltas jungia to paties pavadinimo miestelį su Sosnovy Boro kaimu, ribojasi su Šiaurės rytų Ukrainos Sumų sritimi, iš kurios pasitraukė Rusijos pajėgos.
Iš karto nebuvo aišku, ar tilto griūtis susijusi su tebesitęsiančia Rusijos invazija į Ukrainą. Rusija ne kartą kaltino Ukrainą užpuolus jos teritoriją ir, nors pastarosiomis savaitėmis Rusijos pramonės ir karinės paskirties objektuose griaudėjo sprogimai, atakų šaltinis neaiškus.
Ukrainos ambasadorius sako Vokietijai: mums reikia modernesnių ginklų
Ukraina ragina Vokietiją tiekti modernesnę ginkluotę – vos po kelių dienų, kai Vokietijos vyriausybė pirmą kartą patvirtino tiesioginį priešlėktuvinių tankų pristatymą Ukrainos kariuomenei.
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė, kad priešlėktuviniams tankams „Gepard“ jau 40 metų. Kad nugalėtume Rusiją, „mums reikia moderniausių vokiečių ginklų“, sakė jis. Jo teigimu, reikia naujesnių „Leopard“ ir „Marder“ tankų, taip pat savaeigių haubicų „ir daug daugiau“.
Pasak jo, kancleris Olafas Scholzas lėtai reagavo į Ukrainos karą, jis jį palygino su pirmtake kanclere. „Atrodo, kad Olafas Scholzas elgiasi kaip Angela Merkel: pirmiausia palaukia, stebi ir vėliau nusprendžia – arba ne. Trūksta vaizduotės ir drąsos“.
A. Melnykas sakė, kad Kyjivas taip pat nori daugiau finansavimo iš Vokietijos, kad padėtų Kyjivui persiginkluoti. Susirūpinimą, kad Vokietija taps konflikto šalimi, jis apibūdino kaip beprasmį, nes „Putinui Vokietija jau seniai yra konflikto šalis. Tie, kurie nori užkirsti kelią, kad jo karas neišplistų, dabar turi mums padėti pastatyti Putiną į vietą“.
„Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo. Putino vykdomas Ukrainos puolimas paliečia visus“, – pridūrė A. Melnykas.
Per iš anksto nepraneštą vizitą į Kyjivą N. Pelosi susitiko su V. Zelenskiu
JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi lankosi Ukrainos sostinėje Kyjive – apie jos kelionę nieko nebuvo paskelbta. Atvykusi ji pareiškė paramą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, sekmadienį pranešė JAV ir Ukrainos pareigūnai.
„Mūsų įsitikinimu, lankomės pas jus norėdami pasakyti ačiū už jūsų kovą už laisvę (…) Esame įsipareigoję būti šalia jūsų, kol baigsis kova“, – pagal Ukrainos prezidentūros paskelbtą vaizdo įrašą V. Zelenskiui sakė N. Pelosi.
V. Zelenskis tviteryje parašė: „Ačiū Jungtinėms Valstijoms už pagalbą ginant mūsų valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą“. „JAV stipriai remia Ukrainą kovojant su Rusijos agresija“, – sakė jis.
Apie Kongreso delegacijos kelionę anksčiau nebuvo pranešta.
„Mūsų delegacija su pasididžiavimu perdavė žinią, kad papildoma Amerikos parama yra pakeliui, stengiamės, kad prezidento Joe Bideno tvirtas finansavimo prašymas būtų paverstas teisės aktų paketu“, – sakoma N. Pelosi biuro pranešime.
JAV prezidentas J. Bidenas praėjusią savaitę pasiūlė didžiulį 33 milijardų dolerių (31 mlrd. eurų) paketą Ukrainai apginkluoti ir paremti. J. Bidenas taip pat pristatė siūlomus naujus įstatymus, leidžiančius naudoti iš Rusijos oligarchų atimtą prabangų turtą, siekiant kompensuoti Ukrainai už įsiveržusios Rusijos padarytus sugriovimus.
„Kai grįšime į Jungtines Valstijas, mes ir toliau tai darysime labiau informuoti, įkvėpti ir pasirengę atlikti tai, kas reikalinga, kad padėtume Ukrainos žmonėms, ginantiems demokratiją savo tautai ir pasauliui“, – tęsiama N. Pelosi pareiškime.
Praėjusį mėnesį Kyjive lankėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Grupė civilių paliko „Azovstal“gamyklą Mariupolyje
Maždaug 20 civilių grupė paliko „Azovstal“ plieno gamyklą Mariupolyje, paskutinę pietinio miesto dalį, kuri vis dar yra Ukrainos karių rankose, pranešė BBC.
Tai – pirmoji pasitraukusi grupė nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę įsakė užblokuoti didžiulę pramonės zoną, „kad nė musė neišskristų“, prieš tai paskelbęs, jog Mariupolis užimtas. Vyksta derybos dėl maždaug 1000 ten įstrigusių civilių išlaisvinimo.
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad šeštadienį palikti „Azovstal“ gamyklą sugebėjo 25 civiliai, įskaitant šešis vaikus iki 14 metų amžiaus, tačiau nepasakė, kur žmonės nuvežti. Tai patvirtino ir plieno gamykloje esantys kariai, – jų teigimu, pasitraukė 20 moterų ir vaikų. „Azovo“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras sakė, kad jie „perkelti į tinkamą vietą ir tikimės, kad jie bus evakuoti į Zaporižią, Ukrainos kontroliuojamą teritoriją“.
Mariupolio meras Vadymas Boičenka BBC sakė, kad žmonės buvo „ant gyvybės ir mirties ribos“. „(Žmonės) laukia, jie meldžiasi išgelbėjimo (…) Sunku pasakyti, kiek dienų ar valandų turime jų gyvybėms išgelbėti“.
Mariupolio užėmimas padėtų Maskvai įgyvendinti savo planus užimti visą pietinę Ukrainos pakrantę, kuri sujungtų prorusiškus separatistinius regionus, tokius kaip Doneckas ir Luhanskas Rytų Ukrainoje, su Krymu, Rusijos aneksuotu 2014 metais. Tai taip pat palengvintų prieigą prie prorusiškos Uždniestrės srities Moldovoje, anapus vakarinės Ukrainos sienos.
Šeštadienį pietvakariniame Odesos uostamiestyje nugriaudėjo trys stiprūs sprogimai, pasak pareigūnų, sunaikintas oro uosto kilimo ir tūpimo takas, todėl jis tapo netinkamas naudoti. Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas sakė, kad Rusijos kariuomenė „laipsniškai didina puolimo intensyvumą Rytų Ukrainoje visomis kryptimis vienu metu“. „Yra ženklų, kad agresorius rengiasi dar labiau suaktyvinti karo veiksmus“, – sakė pulkininkas O. Motuzianykas.
Vakarų pareigūnų teigimu, Maskva rytuose susiduria su dideliais iššūkiais. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija nurodė, kad Rusija buvo „priversta sujungti ir perskirstyti dėl nesėkmingo puolimo išeikvotus paskirus dalinius“ ir „daugelis šių dalinių tikriausiai yra susilpnėjusios moralės“. Tai atliepia JAV pareigūnų nakties pareiškimus, kad Rusija „bent keliomis dienomis atsilieka nuo to, ko siekė“.
Parengta pagal ELTA inf.