KŪRYBINIS KRAITIS – AŠTUONIOS KNYGOS

Kupiškio literatų klubo „Lėvens balsai“ pirmininkė Regina Baltrūnienė išleido naują savo eilėraščių knygą „Akimirkos“. Poezijos gerbėjai balandžio 22 d. buvo pakviesti į Kupiškio viešąją biblioteką, kur vyko aštuntos knygelės sutiktuvės. Beje, ji pasirodė R. Baltrūnienės asmeninio jubiliejaus išvakarėse, taigi tapo brandžia ir labai prasminga dovana.

Jurga BANIONIENĖ

Su niekuo nesupainiojamas stilius

„Poetiniai žodžiai liejasi upeliais, susibėga į eilėraščius ir susideda į knygas. Pradžioje, 2009 metais, buvo „Atradimai ir praradimai“, sulaukta krintančios žvaigždės, tada užėjo ilgesys, nušvito perlinė rudenio šviesa. Kol suposi dienos, susidėliojo jausmų pasjansas. Dienų sūpynėse visi žodžiai nesutilpo, ir atsirado „Akimirkos“, – renginio pradžioje kalbėjo Kupiškio viešosios bibliotekos Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Matiukaitė.

Plačiau R. Baltrūnienės kūrybą apibūdino jau antros knygelės redaktorė Liuda Kopūstienė.
Ji pabrėžė, kad Regina labai įdomi ir kaip žmogus, ir kaip kūrėja. Pasak knygos redaktorės, kiekviena knyga yra savotiškas dialogas. „Ir čia dar vienas pokalbis. Reginos pokalbis su kitais, su savimi. Su visais gyvenančiais ir su išėjusiais. Pokalbis su gamta, su viskuo, kas gyva ir kas yra mūsų palydovai. Ir dar vienas šviesiai liūdnas pokalbis su jaunyste, klydimais, ieškojimais, atradimais. Prisiliesdama prie to jautraus pokalbio, stebėdama ir tylėdama, klausydamasi, atpažįsti su niekuo nesupainiojamą, individualų, sklandų ir turtingą Reginos stilių. Pamatai ją pastabią, išdidžią, kartais besistebinčią, kartais kandžiai pajuokaujančią, bet visada labai nuoširdžią ir natūralią. Ir kartais vieną, netgi vienišą arba tiesiog balansuojančią ant vienatvės ir vienišumo ribos. Atpažįsti romantišką poetę, niekam nemeilikaujančią, niekuo nesekančią, nemeluojančią, labai savą. Ačiū už šitas akimirkas, ačiū, kad nesustoji“, – sakė L. Kopūstienė.

Jubiliejaus dovana

Ji prisiminė paskutinės R. Baltrūnienės knygos pristatymą, kai literatų klubo pirmininkė kategoriškai tikino, kad dabar tikrai jau viskas, daugiau nebebus knygų. Bet jubiliejaus proga išėjo dar viena ir tapo, pasak L. Kopūstienės, puikia dovana ne tik pirmiausia sau, bet ir visiems tiems, kuriems artima poezija, kurie ją skaito ir nuolat laukia naujų leidinių.
R. Baltrūnienė paklausta, kaip vis dėlto nutiko, kad į pasaulį pasibeldė dar viena jos knyga, sakė, kad dažnai važiuoja skaityti savo eilėraščių įvairiuose poezijos renginiuose, kad tų pačių nebesinori. „Taip jie ir atsiranda, iš reikalo“, – šypsojosi kūrėja.

Iki šiol R. Baltrūnienės knygas dažniausiai iliustruodavo dailės mokytoja, buvusi Reginos mokinė Lena Zinienė, o naują papuošė pačios autorės iliustracijos. Moters kūryba buvo galima pasigrožėti ir per renginį: eksponuoti floristikos darbai, veltiniai, karpiniai, tapyba ant šilko ir kt. R. Baltrūnienė tvirtino, kad tai relaksacija, padedanti nusiraminti, atsipalaiduoti. Šitų dalykų išmoko Trečiojo amžiaus universiteto menų fakultete.

Literatų klubo „Lėvens balsai“ narė Eugenija Katauskienė per knygos sutiktuves kalbėjo, kad šiame išprotėjusiame pasaulyje Reginos poezija lyg atgaiva sielai. „Čia toks gyvenimas, tokia tiesa ir tokia tikrovė, kurios nepakeis nei radijas, nei televizija, nei triukšmai. Pasirodo, žmogus yra gilesnis negu tik sukurtas kovoti, eiti, veržtis. Didžiausia jo paslaptis – vidinis gyvenimas. Ir jis kiekvienam labai svarbus, nes tai jo, ne kieno kito. Ši Reginos knyga man sava, jauki ir viskas labai tikra. Juk visi mes mylėjome, gal ir išdavėme, visus gal išdavė, bet jos nuoširdumas ir pavergia žmogų, neieškoma skambių frazių“, – teigė E. Katauskienė.

Renginio metu skambėjo ne tik pačios R. Baltrūnienės skaitomos eilės, kitų autorės kūrybos gerbėjų skaitymai, bet ir Kupiškio meno mokyklos auklėtinių atliekami muzikiniai kūriniai ir dainos.
Žinoma, būta ir daugybės sveikinimų ir nuoširdžių linkėjimų, padėkos žodžių. Juos išsakė Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Knizikevičius, kolegos poetai iš klubo „Lėvens balsai“, Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus. O didžiausias palinkėjimas buvo – ir toliau nenustoti kurti, džiuginti savo poezija.