Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Ukraina teigia smogusi Rusijos pajėgoms Gyvačių saloje
Kyjivas pranešė, kad Ukrainos kariai smogė Rusijos pozicijoms Juodosios jūros Gyvačių saloje, kuri išgarsėjo, kai ten dislokuoti Ukrainos kariai atmetė Maskvos įsiveržusių pajėgų reikalavimus pasiduoti.
„Mūsų pajėgos smogė priešo pozicijoms Gyvačių saloje“, – antradienį vakare socialinėje žiniasklaidoje teigė Ukrainos kariuomenė, teigdama, kad smogė kontrolės punktui ir priešlėktuvinei sistemai.
„Rusų patirti nuostoliai tikslinami“, – sakoma pranešime.
Rusija nepatvirtino atakos Gyvačių saloje, kurią Maskva užėmė netrukus po to, kai vasario 24 dieną pradėjo invaziją į Ukrainą.
Ši mažytė sala tapo Ukrainos pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu po to, kai per radiją buvo išplatintas pokalbis, kuriame Ukrainos kariai Rusijos karinio laivo įgulai, reikalaujančiai pasiduoti, pasakė: „Rusijos karini laive, eik na…“.
Saloje buvę Ukrainos kariai pateko į nelaisvę, bet vėliau buvo iškeisti į rusų belaisvius. O šio pokalbio įrašas apskriejo visą pasaulį ir tapo Ukrainos pasipriešinimo leitmotyvu – jis buvo rašomas ant plakatų per paramos mitingus užsienyje ir spausdinamas ant pašto ženklų.
Balandžio viduryje Juodojoje jūroje nuskendo su tuo susijęs Rusijos laivas „Moskva“, Rusijos teigimu, laive įvykus sprogimui. Ukraina teigė, kad ji pataikė į karo laivą raketomis.
Rusijos pajėgos toliau atakuoja „Azovstal“ gamyklą
Rusijos karinės pajėgos toliau atakuoja Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančią „Azovstal“ gamyklą. Tai pareiškė šio miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, kurį cituoja BBC.
Apie tai pranešta nepaisant to, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pareiškė, jog jo pajėgos nebeatakuos šio metalurgijos komplekso ir vietoj to imsis jo blokados. Antradienį kalbėdamasis su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, V. Putinas taip pat tikino, kad niekam nedraudžiama palikti nei „Azovstal“, nei pačio Mariupolio.
Tačiau trečiadienio rytą P. Andriuščenka paprieštaravo šiems V. Putino pareiškimams ir teigė, kad susitarimų dėl humanitarinių koridorių iš miesto – nėra, o atakos prieš „Azovstal“ tęsiasi.
„Azovstal“ gamykla laikoma paskutiniu Ukrainos karių bastionu Mariupolyje. Manoma, kad be karių čia taip pat yra daugybė civilių.
O. Arestovičius: Ukraina gali užimti Uždniestrę, bet tik Moldovos prašymu
Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius mano, kad šalies armija net dabartinėmis sąlygomis galėtų greitai perimti Moldovos Uždniestrės regiono kontrolę, bet tik oficialiojo Kišiniovo prašymu.
Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis jo pareiškimu „YouTube“ kanalui „Feigin Live“.
„Mums Moldova artimiausia kaimynė, kurios likimui nesame abejingi. Mes visada buvome, esame ir būsime su moldavų tauta, todėl jie gali prašyti mūsų pagalbos“, – sakė O. Arestovičius.
Jis taip pat atsakė į klausimą, ar Ukraina galėtų užimti Uždniestrę.
„Kaip nors susitvarkytume, bet tai suverenios Moldovos teritorija, mes net negalime sau leisti tokių pareiškimų. Tik Moldovos prašymu. Mes įstengsime, jeigu reikės“, – pareiškė patarėjas.
Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos kariuomenei Uždniestrėje paskelbta kovinė parengtis po incidentų šiame Moldovos regione.
Ukrainos pareigūnų nuomone, Rusija šiomis provokacijomis mėgina įtraukti okupuotą Moldovos regioną į karą prieš Ukrainą.
Australija tiekia Ukrainai haubicas ir šaudmenis
Australija teikia papildomą karinę paramą Ukrainai haubicomis ir amunicija, sakoma premjero Scotto Morrisono ir gynybos ministro Peterio Duttono pareiškime, kurį trečiadienį paskelbė naujienų kanalas AAP.
Pagal naują 26,7 mln. Australijos dolerių (19,1 mln. JAV dolerių) karinės pagalbos paketą Ukraina gaus šešias lengvasvores velkamas haubicas M777 ir šaudmenis. Bendras Australijos karinės pagalbos įnašas Ukrainai iki šiol siekia 225 mln. JAV dolerių, dar 65 mln. JAV dolerių skirta humanitarinei pagalbai ir daugiau nei 70 tūkst. tonų šiluminės anglies.
S. Morrisonas ir P. Duttonas sakė, kad ši įranga yra tolesnė parama kovojant su „žiauria, nepaliaujama ir neteisėta Rusijos invazija“ į kaimyninę Ukrainą. „Australijos vyriausybė ir toliau ieškos galimybių teikti tolesnę karinę pagalbą, kai galės operatyviai suteikti reikiamus pajėgumus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – sakė S. Morrisonas. „Australija palaiko Ukrainos žmones ir dar kartą ragina Rusiją nutraukti neišprovokuotą, neteisingą ir neteisėtą invaziją į Ukrainą“, – pridūrė premjeras.
Australija buvo viena iš 40 šalių, antradienį dalyvavusių susitikime dėl Ukrainos konflikto JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje.
Rusijai liko tiek pat raketų, kiek ji jų jau paleido į Ukrainą
Nuo vasario 24 d. Rusija į Ukrainą paleido apie 1 300 raketų, maždaug tiek pat jų jai dar liko. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Ana Maliar, kuria remiasi naujienų agentūra UNIAN.
„Mūsų duomenimis, Rusijos raketų atsargos nuo vasario 24 d., kai ji pradėjo jas aktyviai naudoti Ukrainos teritorijoje, sumažėjo daugiau kaip per pusę. Apytikriai skaičiai – paleista daugiau kaip 1 300 raketų, maždaug tiek pat jų dar liko. Tai ore, jūroje ir žemėje bazuojamos raketos“, – sakė ministro pavaduotoja.
Anot A. Maliar, raketų komplektuojamąsias dalis rusai įsiveždavo iš kitų šalių, atsargų dėl sankcijų artimiausiu metu jiems nepavyks papildyti. Bet likusių raketų Rusijai pakaks dar keliems karo mėnesiams.
„Rusijos raketų atsargos senka, bet jų yra dar pakankamai, kad padarytų daug žalos, jų dar pakaks keliems mėnesiams“, – pareiškė ji.
V. Zelenskis sako, kad Rusijos tikslai siekia toliau Ukrainos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos tikslai yra daug platesni nei dabartinis karas Ukrainoje.
„Galutinis Rusijos vadovybės tikslas yra ne tik užgrobti Ukrainos teritoriją, bet ir suskaldyti visą Europos centrą bei rytus ir suduoti pasaulinį smūgį demokratijai“, – sakė V. Zelenskis vaizdo žinutėje, vėlų antradienį paskelbtoje „Telegram“ kanale. „Pasaulinis smūgis demokratijai“ taip pat yra vienas iš Maskvos tikslų, kaltino V. Zelenskis.
„Laisvame pasaulyje“ iš esmės visi suprato, kad invazija į Ukrainą yra tik pradžia, pridūrė prezidentas. Jo teigimu, besitęsiančios atakos Ukrainoje, pavyzdžiui, Odesos regione šalies pietuose arba Donbase rytuose, atneš Rusijai tik „naujų nuostolių“. Tai lems naują Europos Sąjungos sankcijų paketą arba daugiau prekybos apribojimų. V. Zelenskis tvirtino, kad už agresyvią Maskvos vyriausybės politiką dauguma rusų turės sumokėti skurdu.
Rusijoje, netoli sienos su Ukraina, kilo gaisras šaudmenų sandėlyje
Su Ukraina besiribojančioje Belgorodo srityje kilo gaisras šaudmenų sandėlyje. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė šio Rusijos regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, informuoja UNIAN.
„Apie 3 val. 35 min. mane pažadino garsas, panašus į sprogimą. Kol kas nė viena miesto ir srities tarnyba neranda šio garso priežasties. Paieška tęsiasi, rezultatus iškart pranešiu. Kol rašiau šį pranešimą, nugriaudėjo dar trys sprogimai“, – parašė jis.
Vėliau gubernatorius pranešė sužinojęs, kad Staraja Nelidovkos kaimo rajone dega šaudmenų sandėlis.
„Gyvenamieji namai nesugriauti. Tarp civilių nukentėjusiųjų nėra“, – pranešė V. Gladkovas.
Rusijos socialiniuose tinkluose jau skelbiamos nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas gaisras kariuomenės sandėlyje.
Staraja Nelidovka yra už kelių dešimčių kilometrų nuo Ukrainos sienos.
Kaip pažymi UNIAN, tai jau anaiptol ne pirmas tokio pobūdžio incidentas Rusijos kariniuose objektuose pastaruoju metu.
Parengta pagal ELTA inf.