Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Ukrainos kariai toliau kovoja Mariupolyje
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sekmadienį pareiškė, kad strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis nekrito. Jis pridūrė, kad apsupti kariai, ginantys miestą nuo Rusijos okupantų, kovos iki galo.
Premjeras ABC laidai „This Week“ taip pareiškė praėjus kelioms valandoms po to, kai baigėsi Rusijos duotas ultimatumas pasiduoti kovotojams, įsitvirtinusiems vietinės plieno gamyklos požemiuose.
„Miestas vis dar neperimtas. Jame vis dar yra mūsų karinės pajėgos, mūsų kariai. Jie kovos iki galo“, – sakė D. Šmyhalis.
Ukrainos griuvėsiuose darbuojasi gelbėtojai iš keturių užsienio šalių
Gelbėtojai iš keturių užsienio valstybių padeda kolegoms Ukrainoje likviduoti karo padarinius išlaisvintuose miestuose ir kaimuose, skelbia „Ukrinform“.
„Į Ukrainą jau atvyko profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai ir gelbėtojai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Vokietijos ir Lenkijos. Jie padės kolegoms ukrainiečiams likviduoti karo padarinius deokupuotuose miestuose ir kaimuose“, – feisbuke paskelbė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Žinutėje pažymima, kad gelbėtojai jau pradėjo darbus Borodiankoje, esančioje netoli Kyjivo.
Kiek anksčiau amerikiečių bendrovė „Vita Inclinata Technologies“ Ukrainos valstybinei nepaprastųjų situacijų tarnybai perdavė unikalią gelbėjimo sistemą „Vita Rescue System“, kurios vertė – daugiau nei 500 tūkst. JAV dolerių.
Rusijoje sustojo priešlėktuvinių raketų gamyba
Rusijoje sustojo priešlėktuvinių raketų sistemų gamyba, o gamyklos darbuotojams liepta arba eiti priverstinių atostogų, arba už mėnesinę 50 tūkst. rublių algą užsirašyti kariauti Ukrainoje, feisbuke paskelbė Ukrainos žvalgyba, kurią cituoja „Ukrinform“.
„Uljanovsko mechanikos gamyklos įrenginiai sustabdyti. Ši gamykla gamina radarus ir trumpojo bei vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas Rusijos sausumos pajėgoms (raketų sistemos „Buk“, „Kub“ ir „Tunguska“). Šios kritinės padėties priežastis ta, kad gamyboje naudojama daug įvairių priedų ir elektroninių komponentų“, – sakoma žinutėje.
Žvalgybos duomenimis, iki šiol pagrindinė Rusijos gynybos sektoriaus tiekėja buvo Vokietija, tačiau prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą bendradarbiavimas su rusais buvo sustabdytas.
Darbuotojų teigimu, gamykla negali savarankiškai tęsti gamybos, nes technologiniame procese naudojami praktiškai tik užsienietiški komponentai.
Žvalgybos pareigūnai žinutėje teigia, kad gamyklos vadovybė esą ieško galimybių apeiti sankcijas ir užsitikrinti tiekimą per trečiąsias šalis, įskaitant Kazachstaną. Tačiau tokiu atveju gerokai išaugtų komponentų kaina, nes reikėtų papildomai atsiskaityti už paslaugas šalims tarpininkėms, o tokios išlaidos biudžete nėra numatytos. Galimybių padidinti biudžetą, ukrainiečių žvalgybos žiniomis, irgi nėra.
Kalbos su V. Putinu – tik laiko švaistymas
Italijos premjeras Mario Draghis interviu dienraščiui „Il Corriere della Sera“ teigia, kad Vakarų diplomatinės pastangos įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą Ukrainoje kol kas yra bevaisės.
„Pradedu manyti, kad teisūs yra tie, kurie sako, jog su juo kalbėtis beprasmiška, kad tai tik laiko švaistymas“, – sakė M. Draghis.
Anot Italijos vyriausybės vadovo, jam iki šiol atrodė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas elgėsi teisingai, bandydamas išnaudoti visas įmanomas dialogo galimybes.
„Tačiau man susidarė įspūdis, kad karo siaubas, žudynės ir tai, kas buvo padaryta vaikams ir moterims, visiškai nepriklauso nuo žodžių ar telefono skambučių“, – sakė politikas.
Pasak M. Draghio, V. Putinas ne siekia taikos, o bando palaužti Ukrainos pasipriešinimą, okupuoti šalį ir perleisti jos valdymą sau parankiai vyriausybei.
Kaip ir daugelis kitų politikų ir ekspertų karo pradžioje Italijos premjeras manė, kad rusai greitai pasieks pergalę.
„Tačiau taip neįvyko: jie nenugalėjo, ir nežinia, ar apskritai kada nors nugalės. Ukrainos pasipriešinimas yra didvyriškas. Dabar laukia pasipriešinimo karas, ilgalaikis smurtas ir nesibaigiantis naikinimas. Nėra jokių ženklų, kad ukrainiečiai ketintų susitaikyti su rusų okupacija“, – sakė M. Draghis.
Šalies gynėjams pažadėjo naujus būstus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė vyriausybei aprūpinti būstu visus ukrainiečius, kurie dėl Rusijos sukelto karo neteko savo namų, taip pat šalies gynėjus fronte ir piliečius, dirbančius visuomenės labui.
Apie tai Ukrainos vadovas šeštadienį pranešė vaizdo žinutėje, skelbia „Ukrinform“.
„Iškėliau užduotį pirmajame etape suteikti laikiną būstą visiems šalies viduje perkeltiems asmenims, kurių namus sugriovė karas. Būstai bus laikini, nes jų namai arba bus atstatyti, arba jiems bus išmokėtos kompensacijos. Antrajame etape atkursime tai, ką okupantai bandė sunaikinti: visus nukentėjusius miestus ir bendruomenes. Trečiajame etape aprūpinsime būstais mūsų valstybę gynusius ar ginančius asmenis, taip pat tuos, kurie dirbo ar dirba visuomenės labui ir neturi savo namų“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak prezidento, vyriausybė jau kalbasi su architektais ir siekia pritraukti valstybės potencialą bei tarptautinę paramą projektui įgyvendinti. Vėliau ketinama paskelbti apie dalyvaujančias statybos įmones, šalis partneres ir tarptautinius donorus.
Dokumentą dėl taikos galėtų sudaryti dvi skirtingos sutartys
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, galutinį dokumentą dėl Rusijos pradėto karo nutraukimo galėtų sudaryti dvi dalys: sutartis dėl saugumo garantijų Ukrainai bei atskira dvišalė Ukrainos ir Rusijos sutartis, skelbia „Ukrinform“.
V. Zelenskio teigimu, Rusija norėtų vienos sutarties, kuri apimtų abu klausimus. Tačiau, anot prezidento, ne visos šalys, kurios galėtų būti Ukrainos saugumo garantės, nori sėsti prie derybų stalo su Rusija.
„Joms Ukrainos saugumo garantijos yra vienas klausimas, o susitarimai su Rusija – jau visiškai kitas. Rusija nori, kad viskas būtų sudėta į vieną dokumentą. Tačiau kai kurios šalys sako: atleiskite, bet matėme, kas atsitiko Bučoje. Keičiasi aplinkybės, keičiasi būsimų susitarimų formatai, keičiasi ir susitarimų tikimybės procentas (…) vis mažiau valstybių nori turėti kokių nors susitarimų su Rusija, bet tuo pačiu nori susitarti su Ukraina“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos vadovas taip pat pridūrė, kad klausimas dėl Rusijos reparacijų turi būti išspręstas teisiškai.
Parengta pagal ELTA inf.