Kupiškio etnografijos muziejus kovo 31 dieną kartu su Povilo Matulionio progimnazija visus kupiškėnus pakvietė į bendrą renginį parodą-konferenciją „Lietuvos 3D modelis prieš šimtą metų“. Renginys buvo skirtas profesoriaus Povilo Matulionio sudaryto Lietuvos reljefo modelio 100-osioms metinėms ir profesoriaus 90-osioms mirimo metinėms paminėti. Sulaukėme keturių lektorių, kurie pristatė tiek Lietuvos, tiek mūsų didžiųjų miestų, Vilniaus ir Kauno, kartografiją, plastinius planus, šiuolaikines kartografines modeliavimo galimybes ir, žinoma, senosios kartografijos parodą, kuri yra eksponuojama muziejuje.
Konferenciją pradėjo Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos mokiniai, parodę jautrų teatralizuotą pasakojimą „Kai nueinu miškan …“. Kompozicija papasakojo apie profesoriaus P. Matulionio nueitą kelią nuo linksmos ir nerūpestingos vaikystės gamtos apsuptyje iki rimtų mokslinių tyrinėjimų.
Jaunieji aktoriai dainavo gražias lietuviškas dainas apie mišką ir Lietuvą, „augino“ ąžuolą, simbolizavusį profesoriaus pačius ryškiausius gyvenimo įvykius. Reikia pasidžiaugti jaunųjų matulioniečių nuoširdumu ir visos progimnazijos aktyvia veikla, susijusia su prof. P. Matulioniu bei garsinant žymaus Lietuvos miškininko vardą. Mokinių pasirodymą parengė mokytoja Daiva Palionienė.
Konferencijoje lektoriai pristatė penkis pranešimus. Kauno kolegijos aplinkosaugos inžinerijos dėstytojas Valdas Urbanavičius, Lietuvoje dar žinomas kaip garsus gaublių kolekcininkas, pirmiausia supažindino klausytojus su unikaliu Lietuvos reljefo modeliu, kurį sukūrė prof. P. Matulionis. Tai pirmasis Lietuvoje reljefo modelis, vertinamas kaip viena įspūdingiausių reljefo duomenų pateikimo formų, ir tuo pačiu garsaus miškininkystės specialisto indėlis, kuriant Lietuvos reljefo kartografinius produktus. Profesoriaus reljefo modelis „Lietuvių ir latvių žemė“ 1922 m. išlietas iš gipso Smolenske „Vilijos“ fabrike. Savo pranešime lektorius Valdas Urbanavičius pristatė kartografijos raidą nuo 1906 metų iki tarpukario Lietuvos.
Labai įdėmiai buvo išklausytas kitos lektorės, Kauno kolegijos geodezijos studijų programos dėstytojos Ilonos Urbanavičienės, pranešimas tema „Plastinis Vilniaus planas iš Vilniaus geto“ (1942–1943 m.). Šis planas Vilniaus geto gyventojų stiprybės liudininkas. Jame susipina įvairūs geto istorijos momentai, įvykiai ir aplinkybės su atskiromis ten uždarytų žmonių gyvenimo istorijomis, nugrimzdusiomis į užmarštį. Atlikus nuodugnius istorinius Plastinio Vilniaus plano tyrimus, surinkus negausius ir išblaškytus rašytinius šaltinius bei prisiminimus, pavyko iš dalies rekonstruoti Plastinio Vilniaus plano istoriją, nustatyti apytikslį jo sukūrimo laiką ir aplinkybes, identifikuoti penkiolikos jį kūrusių žmonių asmenybes, nors manoma, kad kūrėjų būta apie trisdešimt. Tai labai talentingų geto gyventojų darbas, tarp kurių buvo profesionalūs architektai, inžinieriai, braižytojai, skulptoriai ir dailininkai bei pulkelis gabių, prieš karą dar nespėjusių profesijos įgyti, jaunuolių. Deja, didžioji jų dalis taip ir nesulaukė karo pabaigos.
Pranešėja pabrėžė, kad Plastinis Vilniaus planas jį kūrusiems geto gyventojams buvo reikšmingas ne tik kaip darbo vieta, kurį laiką užtikrinusi jų egzistencijos galimybę, bet ir kaip savotiškas kūrybinės saviraiškos objektas, leidęs tam tikros srities specialistams panaudoti savo dar laisvės metais įgytus profesinius gebėjimus ir kūrybines kompetencijas, o jaunuoliams – atskleisti dar nespėtus realizuoti gabumus ir talentus. Be to, Plastinis Vilniaus planas buvo susijęs ir su Vilniaus geto pogrindžio veikla, nes tie, kurie dirbo Plastinio Vilniaus plano grupėje, turėjo leidimus išeiti už geto ribų, o tai sudarė galimybes plėtoti partizaninę veiklą, užmegzti ryšius, ieškoti ginklų.
Džiugu, kai konferencijoje dalyvavo tikrai dėmesio verti pranešėjai, kurių pristatoma medžiaga yra įdomi ir verta didelio klausytojų susidomėjimo. Vienas iš šių pranešėjų dr. Saulius Urbanas, įmonės „Hnit-Baltic“ įmonės rinkodaros vadovas. UAB „Hnit-Baltic“ yra geografinių informacinių sistemų (GIS) sprendimų lyderė Baltijos šalyse. S. Urbanas pristatė šiuolaikinės Lietuvos 3D modeliavimo galimybes, pabrėždamas, kad pastaraisiais metais Lietuvoje įsibėgėja išmaniųjų miestų iniciatyvos, iš kurių vizualiai ir intuityviai suprantamiausi yra skaitmeniniai 3D miestų modeliai.
GIS (geografinių informacinių sistemų) inžinierius, GIS programų kūrėjas Arūnas Sipavičius pristatė pranešimą „Kauno miesto 3D modelis šiandien“. Lektorius atskleidė, kokios yra šiuolaikinių technologijų galimybės kuriant 3D miesto modelius, kaip atspindimas miesto realios situacijos vaizdas, kaip 3D modelis suteikia galimybę susipažinti su miesto pokyčiais ir plėtros kryptimis. Pagaliau toks maketas reprezentuoja urbanistinę aplinką su miesto statiniais ir objektais, kur ryškiausias akcentas yra skiriamas pastatams. Kuriant tokius modelius taikomi ir naudojami keli variantai: dronų nuotraukos, lazerinis skenavimas, precizinio matavimo surinkti duomenys.
Pasibaigus konferencijai visi dalyviai buvo pakviesti aplankyti kartografijos parodą, kurioje eksponuojami devyni žemėlapiai ir prof. P. Matulionio sukurtas garsusis Lietuvos 3D modelis, švenčiantis savo šimtmetį. Penki žemėlapiai yra Kupiškio krašto, jie taip pat sudaryti prof. P. Matulionio. Ekspozicijoje pristatomas 1915 metų Vokietijos topografinis Kupiškio krašto žemėlapis, taip pat ir tarpukario Lietuvos Daujėnų–Kupiškio 1938 metų žemėlapis.
Tikriausiai daugelį nustebins carinės Rusijos Kupiškio krašto žemėlapis, datuojamas 1916 metais. Lankytojų dėmesį prikaustys 1876 metų Kauno gubernijos žemėlapis, kuriai tuo laiku priklausė Kupiškis. Lankytojai galės patyrinėti P. Matulionio sudarytus Lietuvos kalnuotumo ir nuotakumo 1937 metų žemėlapį, bendrą visos Lietuvos 1927 metų žemėlapį bei Lietuvos miškų žemėlapį, išleistą 1927 metais.
Minint pirmojo Lietuvos reljefo modelio šimtmetį, Kauno kolegija ir Lietuvos kartografų draugija konferencijos parodos lankytojams dovanoja 100 Lietuvos žemėlapių, tad maloniai kviečiame apsilankyti Kupiškio etnografijos muziejuje eksponuojamoje parodoje, patyrinėti senąją kartografiją, 3D Lietuvos modelį ir, žinoma, pasiimti dovaną – Lietuvos žemėlapį. Paroda veiks iki balandžio 29 dienos.
Koks gi tikslas dovanoti 100 žemėlapių parodos lankytojams? Žemėlapis – tai emocija, tai istorija, tai išgyvenimai ir faktai, tai neatsiejama Valstybės identiteto dalis. 100 Lietuvos žemėlapių tikslas – skleisti informaciją apie kartografiją, kuri yra svarbi, brangi ir aktuali Lietuvai. Žemėlapiai, pasiūlyti kartografų, istorikų, geografų, kiekvienam iš mūsų tarsi Lietuvos atlasas, kurį kuriame savo darbais ir savo veikla. Tad kurkime Lietuvą kartu.
Kupiškio etnografijos muziejaus inf. ir nuotrauka
