Atšilus orams, į gatves pasipila motorolerių vairuotojai. Kupiškyje taip pat yra neoficiali jų bendruomenė. Kupiškėnas Emilis Jankauskas – jos narys. Nors ant motorolerio sėdo visai neseniai, tikina, kad šis pomėgis sužavėjo. „Tai labai atpalaiduoja“, – pabrėžia jis. Prie technikos linkęs penkiolikmetis jau tvirtai žino, kuo norėtų tapti – jo svajonė yra dirbti mechaniku.
Jurga BANIONIENĖ
Bendraminčių – apie dvidešimt
„Motoroleris – tai technika, kurią galima vairuoti nuo 15 metų. Šį pomėgį atradau labai neseniai, visada norėjau kažko naujo, išlaikiau vairavimo egzaminus ir įgijau teisę važinėti. Po truputį vis labiau motoroleriais domėjausi ir nutiko taip, kad jie mane labai sužavėjo“, – kalbėjo Emilis.
E. Jankauskas mėgsta ne tik važinėti motoroleriu, bet ir jį nuolat tobulinti.
Pasak pašnekovo, važinėjančių motoroleriais jaunų žmonių mūsų mieste netrūksta. Tokių yra netoli dvidešimt. Visi naujokai mielai priimami į šį būrį. Ne išimtis buvo ir jis.
„Susipažinome, suvienijo tas pats hobis. Esame bendraminčiai, kurie mėgaujamės tuo, ką darome. Tai tokie žmonės, kurie visada padės, patars technikos klausimais, nepaliks bėdoje. Jei kas sugenda, viską stengiuosi remontuoti pats, bet jei nesuprantu, klausiu išmanančių žmonių ir gaunu pagalbą“, – pasakojo pašnekovas.
Beje, tarp važinėjančių motoroleriais yra ir porą merginų. Anot Emilio, smagu, kad ne vien vaikinai domisi technika.
Motoroleris, kuriuo dabar važinėja, Emiliui – antras. Pirmasis pirkinys, kuriam skyrė visas savo santaupas, anot jo, buvo labai nesėkmingas. Nežiūrėjo pirkdamas į jokius trūkumus, pirko, nes labai reikėjo. Tik vėliau paaiškėjo, kad įsigijo katę maiše. Iš išorės viskas atrodė labai gerai, tačiau motoroleris pradėjo greitai gesti, jį nuolat tekdavo gabenti pas meistrus, tai kainavo daug pinigų.
„Pasimokiau iš savo klaidų, bet jos buvo skausmingos. Už motorolerį mokėjau 800 Eur, dar taisymas atsiėjo apie 300. Labai permokėjau. Vėliau paklausinėjau jais važinėjančių draugų ir paaiškėjo, kad motorolerių rinkos kaina – 500 Eur. Už 600 Eur gali nusipirkti jau pasakišką modelį“, – pasakojo E. Jankauskas.
Dabartinį „Yamaha“ motorolerį vaikinas įsigijo iš draugo. Iki šiol jį sėkmingai tobulina, modifikuoja. „Geras motoroleris yra tas, kuris užsiveda ir gerai važiuoja. Labai daug priklauso nuo to, ko iš jo nori – ar ramiai po miestą važinėti, ar daryti triukus. Bet standartiškai visi perka tokius motorolerius, kurie gražiai atrodytų ir negestų, renkasi žymių firmų, žinomų variklių gamintojų, kad būtų lengva rasti detalių. Aš saviškiu dabar labai patenkintas“, – šypsojosi pašnekovas.
Atsipalaidavimas ir adrenalinas
Emilis patikino, kad važiavimas motoroleriu labai atpalaiduoja. Paspaudus greičio pedalą, tiesiog išskrendi iš šio pasaulio. Jam nuo pat pradžių labai rūpėjo triukai, kuriuos galima atlikti su motoroleriu, tikisi, kad jų būtinai išmoks. Adrenalinas traukia, to nepaneigsi.
Prieš sėsdamas ant motorolerio, Emilis išbandė triukus ir su dviračiu, riedlente. Bet trumpai, atsirado kitų hobių.
„Motoroleris šiuo metu didžiausia mano aistra, stengiuosi visą savo laiką tam skirti, daug prie jo dirbu. Dažnai skubu į garažą, kur jį laikau. Vietų, labiausiai patinkančių važinėti neturiu, daugiausia – po miestą, bet mėgstu tai daryti su kompanija, vienam net netenka, nes tik išvažiavęs iškart sutiksi pažįstamą“, – pasakojo vaikinas.
Emilis jau bando išmokti įvairių triukų su motoroleriu.
E. Jankauskas jau laukia birželio, kai vyks motorolerininkų sezono atidarymo renginys Ukmergėje. Planuoja jame dalyvauti. Pasak Emilio, su motociklu – daug paprasčiau, sėdai ir nuvažiavai, o su motoroleriu yra kitaip. Reikia kažkiek kilometrų nuvažiavus sustoti, kad neperkaistų variklis, jį atvėsinti. Todėl yra mintis, kad visi bendraminčiai savo motorolerius vešis automobiliu su priekaba.
„Į Ukmergę susirenka žmonių iš įvairių miestų. Tikrai daug suvažiuoja, negaili savo laiko. Atvyksta ir tie, kas pardavinėja detales motociklams, motoroleriams, jie tokius renginius ir organizuoja“, – kalbėjo vaikinas.
Paklaustas, ar tenka iš aplinkinių sulaukti piktų žvilgsnių dėl keliamo triukšmo, jis sakė, jog pačiam nepasitaikė, bet draugams tokių atvejų yra buvę. „Aš suprantu žmones, kurie gyvena miesto centre, vasaromis vakarais gatvėmis tikrai pravažiuoja ne vienas ir ne du motoroleriai, motociklai. Garso yra, žinau“, – neneigė E. Jankauskas.
Tikslas – tobulas motoroleris
Tėvai į Emilio aistrą motoroleriams reaguoja ramiai. Vaikinas bandė kalbėtis su jais ir dėl motociklo vairuotojo pažymėjimo įsigijimo, bet kol kas sprendimas dar nepriimtas. Motoroleris – saugesnė priemonė, gal užteks jo.
„Aš ir pats labai iš pradžių norėjau motociklo, bet kai įsigijau motorolerį, pamačiau, kad man jo tikrai užtenka, manau, važinėsiu iki 18-os, kol galėsiu įgyti automobilio vairuotojo pažymėjimą. Savo motorolerį planuoju padaryti tobulą, keičiu jo dizainą, variklio dalis į sportines, – tai mano projektas. Man labai smagu, kai žinau, kaip mano motoroleris sukonstruotas“, – pabrėžė pašnekovas.
Emilis prisipažino, kad visa tai teikia didelį džiaugsmą, bet kainuoja. Jam, paaugliui, tai tikrai nemaži pinigai, stengiasi tam reikalui taupyti.
Beje, prie technikos jis linko nuo mažens. Anot Emilio, tėvai yra pasakoję, kad mažas būdamas, jei tik gaudavo dovanų kokią mašinėlę, tuoj pat ją išardydavo dalimis.
Nors važinėjimas motoroleriu pavojingas užsiėmimas, traumų važinėjant jam pavyko išvengti. Visada stengiasi vadovautis sveiku protu ir dideliu greičiu nelakstyti, vengti pavojingų situacijų kelyje. Prisiminė vienintelį atvejį, kai ieškodamas pirkti motorolerio nuvyko vieno apžiūrėti. Bandė juo važiuoti, bet transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, ties posūkiu krito ant šono, laimei, nei pačiam Emiliui, nei motoroleriui nieko nenutiko.
Pasiteiravus, ar dažnai sulaukia merginų dėmesio ir prašymo pavėžinti savo motoroleriu, jis sakė, kad tikrai taip. Vienintelės panelės dar neturi –nėra laiko. Anot jo, jei jau draugauti – tai rimtai, o tam yra per jaunas.
Mechanika – reali svajonė
Labai užimtu žmogumi savęs Emilis nelaiko. Po pamokų randa galimybę apsilankyti ir sporto salėje, svarmenis pakilnoti. Tuo susidomėjo taip pat neseniai.
„Pabandžiau rasti sau tinkamą sporto užsiėmimą, galvojau, ar mane užkabins. Vieną kartą nuėjau, nepatiko, padariau pertrauką, o paskui atėjo į madą vaikščioti į sporto salę, turėti užsiėmimą. Norisi vasarą gražiau atrodyti. Dabar esu labai patenkintas“, – kalbėjo reguliariai sportuojantis vaikinas.
Apie dalyvavimą varžybose sakė negalvojantis. Šis užsiėmimas yra tik dėl savęs. Anot jo, tikrai geriau pasportuoti, nei leisti laiką namie prie kompiuterio.
E. Jankauskas yra ir Kupiškio jaunimo centro lankytojas. Sulaukęs kvietimo į vieną stovyklą, netruko įsitraukti į centro bendruomenės veiklą.
Su draugais jaunimo centre.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovo albumo
Pirmoje Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos klasėje besimokantis kupiškėnas apie mokslus kalbėjo, kad viskas – per viduriuką, mokosi vidutiniškai. Jau dabar labai aiškiai žino, kuo norėtų būti ateityje – mechaniku.
„Dar neapsisprendžiau, gal elektromechaniku, tam užtektų ir profesinio išsilavinimo, bet tėvai nori, kad baigčiau 12 klasių, o aš specialybės norėčiau mokytis po 10 klasės. Man svarbu, kad kiti į mane vertintų ne pagal tai, kokį diplomą esu įgijęs, bet ką darau, ką išmanau. Tikrai pilna žmonių pasaulyje, kurie išvis neturi jokio specialybės baigimo dokumento, tačiau sėkmingai dirba, pavyzdžiui, tvarko techniką. Stengsiuosi daryti tai, kas man patinka. Savo darbinę veiklą norėčiau sieti su mechanika, šiuo metu kriptovaliutos rinka išgyvena didelį pakilimą, mane ji irgi domina, nes tai yra ateities pinigas, neblogas uždarbio šaltinis“, – tikino jis.
Emilis sakė, kad gyvenime visko labiausiai nori pasiekti pats, įdėjęs visas jėgas ir pastangas. Mokosi iš aplinkui esančių pavyzdžių. Klysti nebijo, nes taip įgyjama patirties.
„Niekada nesirenku paties lengviausia kelio. Turiu tvirtą savo nuomonę, tai pavyko išsiugdyti. Stengiuosi visada išlikti ramus, gyventi šia diena“, – akcentavo E. Jankauskas.
diana | 2022-04-08
|
Sėkmės !