2024/11/16

 

TRISDEŠIMT SEPTINTA UKRAINOS KARO DIENA – ĮVYKIAI IR KOMENTARAI

Pixabay nuotrauka

Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

Ukraina ir Rusija apsikeitė 86 kariais

Ukraina ir Rusija penktadienį apsikeitė 86 kariais, penktadienį pranešė aukštas Kyjivo pareigūnas.

„Apsikeitimas ką tik įvyko, 86 Ukrainos kariškiai, tarp jų ir 15 moterų, jau saugūs“, – „Telegram“ vaizdo žinutėje sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.

Ukrainoje apgadinta arba iš dalies sugriauta per 50 kultūros objektų

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje apgadinti arba iš dalies sugriauti mažiausiai 53 kultūros objektai. Tarp jų yra 29 bažnyčios, 16 istorinių statinių, 4 muziejai ir 4 monumentai, penktadienį Paryžiuje sakė UNESCO direktoriaus pavaduotojas kultūrai Ernesto Ottone Ramirezas. Tarp šia prasme labiausiai nukentėjusių Ukrainos teritorijų yra Charkivas šalies šiaurės rytuose.

Čia, be kita ko, rusų bombos smigo į Holokausto memorialą, Valstybinį operos ir baleto teatrą bei Meno muziejų, sakė E. O. Ramirezas. Charkivas yra antras pagal dydį Ukrainos miestas.

Didelė grėsmė kyla ir Kyjivui – iš čia kol kas negauta informacijos apie septynių į UNESCO pasaulio  paveldo sąrašą įtrauktų šalies objektų apgadinimą. Tarp šių objektų yra Sofijos soboras ir Pečorų laura – stačiatikių vienuolynas Kyjive.

Ypač sudėtinga situacija Šiaurės Ukrainos Černihivo mieste, kuris rusų dalinių atkirstas nuo aplinkinių teritorijų. Černihivas yra vienas seniausių Ukrainos miestų – čia gausu X-XIX amžiaus bažnyčių ir vienuolynų.

Pranešama apie smarkius mūšius netoli Kyjivo

Į šiaurę ir rytus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, vyksta smarkūs mūšiai. „Rizika žūti Kyjive yra gana didelė. Todėl mano patarimas visiems, kurie norį sugrįžti: prašau, dar kiek palaukite“, – sakė V. Klyčko, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

Prieš tai Kyjivo srities gubernatorius sakė, kad Rusijos daliniai iš kai kurių teritorijų pasitraukė, tačiau kitose savo pozicijas sustiprino.

Kinija Ukrainos konflikte nenori stoti į ES pusę

Kinija Ukrainos konflikte nenori stoti į Europos Sąjungos (ES) pusę. „Niekas neturėtų versti kito pasirinkti kurią nors pusę, – penktadienį Pekine sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas. – Laikytis supaprastinto skirstymo į draugą ir priešą yra neprotinga. Turi būti atsisakoma ir Šaltojo karo mentaliteto bei blokų konfrontacijos“. Taip Kinijos vyriausybė reagavo į europiečių ir amerikiečių perspėjimą neteikti Rusijai materialinės paramos ir nepadėti apeidinėti Vakarų sankcijų.

Kinija vykdo „nepriklausomą užsienio politiką“, – pažymėjo ministerijos atstovas. Anot jo, siekiama padėties Ukrainos sušvelninimo ir „savaip“ skatinamos taikos derybos. Jo šalis atmeta ir sankcijas. „Dabar problema yra ne tai, kokia šalis nori padėti Rusijai apeiti sankcijas, o faktas, kad bereikalingai kenkiama įprastai šalių, įskaitant Kiniją, prekybai su Rusija“, – kalbėjo Zhao Lijianas.

Atstovas šį kartą nepakartojo vis Kinijos vis išsakomų kaltinimų, kad iš tiesų Ukrainos krizę sukėlė JAV, ES ir NATO.

R. T. Erdoganas telefonu kalbėsis su V. Putinu

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pranešė, kad telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir paragins jį kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu imtis veiksmų klausimais dėl Donbaso regiono ir Krymo, informuoja agentūra „Reuters“.

R.  Erdoganas sakė reporteriams, kad jo pokalbis su V. Putinu prasidės 13 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku, ir jis jo metu pakartos savo siūlymą surengti Rusijos ir Ukrainos lyderių taikos derybas.

Kiek anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nurodė, kad jo šalis būtų dėkinga, jei Turkija padėtų suorganizuoti Rusijos ir Ukrainos lyderių susitikimą.

Atnaujintos Rusijos ir Ukrainos derybos

Penktadienį atnaujintos Rusijos ir Ukrainos derybos, jos vėl vyksta vaizdo ryšiu. Tai pranešė vyriausiasis Maskvos derybininkas Vladimiras Medinskis.

„Tęsiame derybas vaizdo ryšiu, – programėlėje „Telegram“ teigė V. Medinskis. – Mūsų pozicijos dėl Krymo ir Donbaso nepasikeitė.“

Antradienį Stambule vyko gyvi abiejų šalių derybininkų pokalbiai. Jiems pasibaigus sužibo viltis, kad gali būti nutrauktas Ukrainoje jau daugiau kaip mėnesį vykstantis karas, tačiau iki šiol užfiksuota tik itin nedaug ženklų apie slūgstančias kautynes.

Kiek anksčiau penktadienį Rusija apkaltino Ukrainą, kad ši surengė ataką jos teritorijoje. Rusijos Belgorodo mieste užsiliepsnojo naftos bazė, šios srities gubernatorius dėl to kaltę suvertė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparniams.

Kremlius ilgai netrukus pareiškė, kad ši ataka pakenks naujausiam derybų raundui.

Kremlius tvirtina, kad Ukrainoje nėra šauktinių

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusija į Ukrainą nesiunčia šauktinių. Toks tvirtinimas išsakytas praėjus dienai po to, kai šalies prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo įsakė į kariuomenės sudėtį įtraukti dar 134 500 tokių kareivių, praneša agentūra „Reuters“.

Šauktinių dalyvavimo Rusijos kare prieš Ukrainą klausimas yra itin opus. Kovo 9 dieną Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad į Ukrainą buvo nusiųstas tam tikras skaičius šauktinių, nors V. Putinas tai kelis kartus neigė ir tikino, kad šalyje dislokuoti tik profesionalūs kariai ir pareigūnai.

Ukrainos kariuomenė atsikovojo 11 gyvenviečių Chersono srityje

Ukrainos kariuomenė teigia, kad per pastarąsias kelias dienas atsikovojo 11 gyvenviečių pietinėje Chersono srityje.

Šios srities šiaurėje ukrainiečių kariai taip pat aptiko apleistos Rusijos kariuomenės technikos, įskaitant T-64 tankus, pranešė Gynybos ministerija Kyjive. Pasak jos, Ukrainos pareigūnams pavyko atvežti vietos gyventojams maisto ir vaistų.

Rusijos kariuomenė teigia visiškai kontroliuojanti Chersono sritį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra perspėjęs, kad Maskva šioje srityje siekia įkurti prorusišką „liaudies respubliką“, panašią į jau įkurtas separatistinėse Donecko ir Luhansko srityse.

Sakartvelas pakeitė savo poziciją sankcijų Rusijai klausimu

Sakartvelas prisijungia prie visų tarptautinių sankcijų, įvestų Rusijai dėl plataus masto agresijos prieš Ukrainą. Jis taip pat pritaria visoms tarptautinėms rezoliucijoms, remiančioms Ukrainą.

Tai interviu televizijos kanalui CNN pareiškė Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili.

„Mes prisidėsime prie visų tarptautinių finansinių sankcijų prieš Rusiją“, – pabrėžė valstybės vadovė.

Vasario 25 d. Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis pareiškė, kad jo šalis neprisijungs prie Vakarų sankcijų Rusijai – nei finansinių, nei ekonominių.

Šiomis dienomis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nusprendė atšaukti šalies ambasadorių Sakartvele Ihorą Dolhovą, motyvuodamas tuo, kad diplomatui nepavyksta pasiekti rezultatų ginant Ukrainos interesus.

Čekijos visuomenės veikėjai siūlo skirti Nobelio taikos premiją V. Zelenskiui

Čekijos katalikų kunigas, teologas ir filosofas Tomášas Halíkas ir buvęs diplomatas, Václavo Havelo bibliotekos direktorius Michaelis Žantovský`is pasiūlė šįmet skirti Nobelio taikos premiją Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Laiške Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkei Berit Reiss-Andersen jo autoriai pažymi, kad, vadovaudamas Rusijos agresiją atremiančiai ukrainiečių tautai, V. Zelenskis gina taiką visai Europai. Pasak Čekijos visuomenės veikėjų, jis tapo „kovos už bendražmogiškas vertybes simboliu“.

Laiško autoriai primena, kad V. Zelenskis karo pradžioje turėjo galimybę išvykti iš šalies, bet liko tėvynėje kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, milijonams ukrainiečių parodydamas, jog sunkią valandą jų nepaliko.

„Jis pademonstravo narsumo, vienos iš svarbiausių žmogiškųjų savybių, pavyzdį. Tai žmogus, įkvepiantis pasaulį savo humaniška pozicija ir įsitikinimais“, – sakoma laiške.

Anksčiau grupė Europos politikų kreipėsi į Nobelio komitetą, siūlydami nominuoti Ukrainos prezidentą V. Zelenskį ir ukrainiečių tautą Nobelio taikos premijai.

Nobelio taikos premijos laureatas bus paskelbtas spalio pradžioje.

Rusija nori tęsti karinį aktyvumą Ukrainos rytuose ir pietuose

Rusijos kariuomenė nori tęsti karo veiksmus Rytų ir Pietų Ukrainoje, anksti penktadienį paskelbė Ukrainos generalinis štabas. Generolai kalbėjo apie Rusijos bandymus suformuoti administraciją okupuotuose Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionuose. Tikėtina, kad kovos tose srityse tęsis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau perspėjo, kad Rusija planuoja pseudoreferendumą pietiniame Ukrainos Chersono regione dėl tokios „liaudies respublikos“ sukūrimo, kokia buvo paskelbta Rytų Ukrainos separatistinėse zonose. Vis dėlto generolai taip pat sakė, kad Rusijos daliniai niekur nesugebėjo įsitvirtinti. Toliau apšaudomas Rytų Ukrainos Charkivo miestas, tačiau bandymas prasiveržti netoli Iziumo miesto žlugo. Rusų veržimasis į Pietų Ukrainos Mykolajivo sritį taip pat buvo nesėkmingas. Šiaurėje dalis rusų dalinių atsitraukė. Maskva pareiškė, kad Rusijos pajėgos mažina kovos veiksmus prie Kyjivo ir sutelks dėmesį į puolimą Donbase.

Vis dėlto V. Zelenskis buvo atsargiai optimistiškas. „Esu tikras, kad kiekvienam iš jūsų labai malonu skaityti naujienas ir matyti, kad mūsų Ukrainos miestai pamažu išvaduojami iš okupacinių pajėgų“, – sakoma jo vaizdo žinutėje. Tačiau jis perspėjo, kad dar ne laikas atsipalaiduoti. „Mes visi norime pergalės, – sakė V. Zelenskis. – Bet dar bus daugiau kovų. Mūsų dar laukia labai sunkus kelias, kad pasiektume viską, dėl ko kovojame“.

Netoli Ukrainos sienos esančiame Rusijos mieste liepsnoja naftos bazė

Rusijos mieste Belgorode užsidegė naftos bazė. Tai savo „Telegram“ kanale patvirtino Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, praneša UNIAN.

„Visos gelbėjimo tarnybos išvažiavo į incidento vietą. Imamasi priemonių gaisrui gesinti. Apie jo priežastis ir nukentėjusiuosius, jei jų yra, pranešiu vėliau“, – parašė jis.

Vėliau gubernatorius informavo, kad per gaisrą nukentėjo du naftos bazės darbuotojai. Pasak jo, kelių aplinkinių gatvių gyventojai bus evakuoti.

UNIAN primena, kad neseniai šaudmenų sandėlyje Belgorodo srityje nugriaudėjo galingas sprogimas. Kaip teigė Rusijos pareigūnai, jo priežastis – saugumo taisyklių pažeidimas.

Rusijos Belgorodo sritis ribojasi su Ukrainos Charkivo sritimi.

Parengta pagal ELTA inf

 

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video