Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Po teatro sprogdinimo Mariupolyje niekas nežuvo, vienas žmogus sunkiai sužeistas
Per Rusijos smūgį Mariupolio teatrui, kuriame prieglobstį buvo radę apgulto miesto civiliai gyventojai, sunkiai sužeistas vienas žmogus, bet niekas nežuvo, penktadienį pranešė miesto valdžia.
„Pirminiais duomenimis, žuvusiųjų nėra. Tačiau yra informacijos apie vieną sunkiai sužeistą asmenį“, – pranešė miesto taryba „Telegram“ programėlėje, pateikdama pirmąją informaciją apie aukas po trečiadienį surengtos atakos.
Penktadienį rusų pajėgos teritorinių laimėjimų nepasiekė
Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, penktadienį nepasiekė teritorinių laimėjimų. Tam kelią užkirto ukrainiečių daliniai, per televiziją pareiškė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maljar, kurią cituoja agentūra „Reuters“.
Rusų daliniai esą susiduria su logistinėmis problemomis atsigabenti degalų ir maisto produktų, taip pat turi komunikacinių sunkumų.
Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.
Lvivo meras prašo tarptautinės pagalbos karo pabėgėliams
Vakarų Ukrainos Lvivo miesto meras Andrijus Sadovijus prašo tarptautinės pagalbos šimtams tūkstančių karo pabėgėlių. Labiausiai reikia lėšų aprūpinti žmones maisto produktais ir medikamentais, taip pat konteinerinių namų, mobilių dušų ir tualetų statybai“, – vokiečių laikraščiui „Süddeutschen Zeitung“ sakė A. Sadovijus. „Mes juk negalime amžinai laikyti žmonių sporto salėje ar ant teatro scenos“, – pridūrė jis.
Lvivas ir to paties pavadinimo sritis, mero duomenimis, yra priglaudę po 200 000 savo namus palikusių žmonių.
A. Sadovijus teigė skeptiškai vertinąs taikos susitarimą su Rusija. „Sutartis su Rusija geriausiu atveju verta popieriaus, ant kurios surašyta“, – sakė jis. „Rusija buvo, yra ir bus mūsų kaimynė. Ir Rusija buvo, yra ir visad bus grėsmė mums“, – pabrėžė Lvivo meras.
Mariupolyje baigiasi paskutinės maisto ir vandens atsargos
JT Pasaulio maisto programa penktadienį perspėjo, kad karo nuniokotame pietų Ukrainos Mariupolio mieste baigiasi „paskutinės maisto ir vandens atsargos“.
Mariupolyje, kurį yra apsupusi Rusijos kariuomenė, situacija – viena iš desperatiškiausių visame kare. Civiliai gyventojai yra nepaliaujamai bombarduojami, o nuo kovo pradžios jie beveik neturi elektros, šilumos ir vandentiekio vandens.
Humanitarinės pagalbos vilkstinė negali pasiekti miesto, pranešama, kad trūksta svarbiausių produktų ir vaistų.
Romoje esančios agentūros atstovas žiniasklaidai taip pat pabrėžė tolesnes karo pasekmes tiekimo padėčiai už Ukrainos ribų, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.
Pavyzdžiui, baiminamasi, kad kai kuriose šalyse gali pritrūkti grūdų. JT teigia, kad Libanas 60 proc. kviečių gauna iš Ukrainos, Tunisas – 42 proc., o Jemenas, skurdžiausia Arabijos pusiasalio šalis, – 22 proc.
JT duomenimis, iš viso Ukrainoje nuo karo nukentėjo 13 mln. žmonių.
Nuo Rusijos invazijos, prasidėjusios prieš tris savaites, į užsienį pabėgusių ukrainiečių skaičius, JT duomenimis, dabar siekia 3,2 mln. Be to, Ukrainos viduje yra 2 mln. perkeltųjų asmenų.
Baltijos šalys išsiuntė 10 Rusijos diplomatų
Estija, Latvija ir Lietuva, sekdamos Bulgarijos pavyzdžiu, penktadienį paskelbė išsiunčiančios 10 Rusijos diplomatų dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Latvija išsiunčia tris Rusijos ambasados darbuotojus dėl jų diplomatiniam statusui prieštaraujančios veiklos ir atsižvelgiant į tebesitęsiančią Rusijos agresiją Ukrainoje. Sprendimas buvo suderintas su Lietuva ir Estija“, – „Twitter“ tinkle parašė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Estija išsiuntė tris Rusijos diplomatus, o Lietuva – keturis, pranešė jų užsienio reikalų ministerijos.
Rusijos ir Baltarusijos diplomatams uždrausta kelti koją į Europos Parlamento pastatus
Europos Parlamentas uždraudė Rusijos ir Baltarusijos diplomatams ir oficialiems asmenims įžengti į EP pastatų kompleksus Briuselyje ir Strasbūre. Tai penktadienį tviteryje pranešė EP pirmininkė Roberta Metsola.
„Nuo šiandien Rusijos ir Baltarusijos diplomatams ir vyriausybės darbuotojams uždrausta įeiti į Europos Parlamento patalpas. Demokratijos rūmuose nėra vietos tiems, kurie siekia sugriauti demokratinę pasaulio tvarką“, – parašė ji.
Švedijos uostai skelbia Rusijos laivų blokadą
Švedijos uostų darbuotojų profsąjunga nusprendė pradėti su Rusija susijusių laivų blokadą, praneša SVT.
Prieš dvi savaites profsąjunga nusiuntė laišką Švedijos infrastruktūros ministrui Tomui Enerothui, kuriame paragino nebeaptarnauti šalies uostuose Rusijos ir su ja susijusių laivų, kitaip ji pati inicijuos blokadą.
Ketvirtadienį surengtame susirinkime profsąjungos vadovybė nusprendė įgyvendinti šį pažadą.
„Mes pranešėme darbdavių organizacijai ir tarpininkaujančiai institucijai, kad bus skelbiama blokada“, – pareiškė vienas iš Švedijos uostų darbuotojų profsąjungos vadovų Erikas Helgesonas. Pasak jo, blokada prasidės kovo 28 d., bet profsąjunga pasirengusi imtis veiksmų ir anksčiau.
Blokada bus taikoma laivams, plaukiantiems į Rusiją ir iš Rusijos, laivams, gabenantiems rusiškas prekes, ir Rusijai priklausantiems laivams.
Tai reiškia, kad šie laivai Švedijos uostuose nebus iškraunami ir pakraunami, tempiami ir švartuojami.
„Šitaip norime paremti mūsų kolegas Ukrainos uostuose ir taikius šios šalies gyventojus“, – pridūrė E. Helgesonas.
Savo ruožtu darbdavių organizacijos „Swedish Ports“ atstovai pareiškė, kad jie taip pat nerimauja dėl karo Ukrainoje, bet mano, jog ribojimai su Rusija susijusiems laivams turi būti įvesti visos Europos Sąjungos mastu.
Anksčiau Rusijos transporto ministerija rekomendavo savo laivams vengti Didžiosios Britanijos, Kanados, ES šalių ir kitų valstybių, paskelbusių sankcijas Rusijai, teritorinių vandenų ir uostų.
Europos politikai siūlo nominuoti V. Zelenskį ir ukrainiečių tautą Nobelio taikos premijai
Grupė Europos politikų kreipėsi į Nobelio komitetą, siūlydami nominuoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir ukrainiečių tautą Nobelio taikos premijai.
Kaip pranešė penktadienį naujienų agentūra „Ukrinform“, tai sakoma atvirame laiške, kurį pasirašė kelios dešimtys Europos politikų.
Jų nuomone, Nobelio komitetas turi iki kovo 31 d. pratęsti pasiūlymų dėl kandidatūrų priėmimo laiką, kad būtų galima nominuoti Ukrainos prezidentą ir ukrainiečių tautą Nobelio taikos premijai. Nominavimo terminas baigėsi sausio 31 d.
„Mes esame ukrainiečių tautos narsumo Rusijos kare prieš ją liudininkai. Narsūs Ukrainos vyrai ir moterys kovoja už demokratijos išsaugojimą. Manome, jog dabar pats laikas parodyti ukrainiečiams, kad pasaulis yra jų pusėje“, – sakoma kreipimesi.
Jį pasirašė 36 politikai iš Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Švedijos, Estijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Slovakijos.
Ekspertų nuomone, prašymas pakeisti kandidatūrų siūlymo procedūrą – beprecedentis atvejis Nobelio taikos premijos istorijoje. Bet Rusijos agresija prieš Ukrainą – taip pat beprecedentis atvejis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Nobelio komitetas kol kas neatsakė į šią iniciatyvą.
Rusijos pajėgos smogė Lvivo oro uosto teritorijai Vakarų Ukrainoje
Rusijos pajėgos smogė teritorijai aplink Lvivo oro uostą Vakarų Ukrainoje, penktadienį pranešė meras Andrijus Sadovyjus, į įvykio vietą atskubėjo greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobiliai.
A. Sadovyjus teigė negalįs nurodyti tikslaus nusitaikytos vietovės adreso, „bet tai tikrai ne oro uostas“, parašė jis.
Penktadienį 7.30 val. tirštas pilkų dūmų ruožas driekėsi per mėlyną dangų virš Lvivo miesto, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris. Ginkluoti kontrolės punktai nukreipė vairuotojus iš kelių į oro uostą, vietos liudininkas AFP sakė anksčiau penktadienį girdėjęs sprogimą.
Lvivas yra didžiausias Vakarų Ukrainos miestas ir vaizdingais reginiais garsėjanti turistų pamėgta vieta. Miestas įsikūręs už 70 kilometrų nuo Lenkijos sienos ir iki šiol beveik išvengė Rusijos pajėgų karinių smūgių.
Parengta pagal ELTA inf.