Vytautui Aleknai bitininkavimas yra malonus laisvalaikio pomėgis.
Daugiau nei dvejus metus kankinusi koronaviruso pandemija pagaliau traukiasi. Jos metu išmokome gyventi ekstremaliomis sąlygomis. Atrodė, kad jau niekas nebegali sudrumsti žmonių ramybės, ir atėjo metas dvasiai atsigauti nuo varginančių karantinų.
Deja, Rusijos invazija į Ukrainą vėl pasėjo nerimą, priartino karo realybę. Pirmomis dienomis apie tai išgirdus daugumai žmonių krito visi darbai iš rankų, nesinorėjo nieko daryti, tik nerimastingai sekti visas naujienas iš Ukrainos. Tame kontekste kasdien vis atsiranda naujų įvykių, kurie kaskart vėl verčia nerimauti.
Kaip šiandien išsaugoti savo dvasinę sveikatą, kaip nuvyti tą nerimo šešėlį ir ne tik apie tai pasikalbėjome su psichiatru kraštiečiu Vytautu Alekna.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Svarbiausia šiuo metu žmogui, pasak V. Aleknos, išsiaiškinti, kas su juo darosi. Išgyventi šokines reakcijas, patirti depresiškus jausmus yra visiškai normalu. Turi reikšmės, kokią asmeninę gyvenimo patirtį turi žmogus, kokia jo kolektyvinė patirtis. Dėl ko Lietuva, Lenkija taip remia Ukrainą? Šios tautos turi nelengvos savo šalių istorinės patirties. Yra išgyvenusios baimės, nevilties, nerimastingumo, bejėgystės, izoliacijos laikotarpius. Jei žmogus visai į tai nereaguotų, tai jau būtų nesveika reakcija.
V. Alekna pabrėžė, kad tokioje situacijoje pakinta ne tik jausmai, bet ir protas. Tampa sunku orientuotis, išlaikyti dėmesį. Antai išgirdę apie galimą Zaporižios atominės elektrinės pažeidimą kai kurie žmonės iškart puolė vos ne į paniką, patyrė minčių blaškymąsi – ėmė ieškoti dujokaukių, karštligiškai galvoti, kur bėgti, ką daryti, kurti didžiulius planus. Racionalaus vertinimo, kiek ta elektrinė yra nuo Lietuvos nutolusi, kiek šis pavojus išties realus, tuo momentu tarsi nebeliko. Tai vis šokinė reakcija.
Plačiau skaitykite kovo 15 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (3 Eur/mėn.)