Povilo Uckaus vardas įrašytas ne tik į Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokinių parlamento sąrašus (Povilas yra jo pirmininkas). Jis – ir jaunasis programuotojas, aktyvus protmūšių dalyvis, gitaristas. O svarbiausia – labai gabus vienuoliktokas. Elektroniniame Povilo dienyne pusmečių ir metiniai įvertinimai vieni dešimtukai.
Jurga BANIONIENĖ
Interviu planavome ilgai. Esi labai užimtas, laikaisi griežtos dienotvarkės?
Taip, tenka nemažai mokytis, popamokinė veikla irgi aktyvi. Lankau protmūšius, kiekvieną antradienį su savo komanda dalyvauju kassavaitiniuose žaidimuose. Taip pat lankau programavimo kursus, nes galvoju ateityje krypti į šią pusę.
Stengiesi savo kasdienėje veikloje viską planuoti?
Respublikinėje lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje. Nuotraukos iš asmeninio pašnekovo albumo
Labai konkretaus, griežto kiekvienos savaitės plano neturiu, mėginu prisitaikyti prie aplinkybių, lanksčiai susiderinti savo laiką. Kol kas sekasi. Gal ne visiems patinka laiko planavimas, bet man taip patogiau.
Povilai, mokaisi puikiai. Ar nuo mažens buvai toks gabus?
Pradžioje mokytis paskatino tėvai, o vėliau pats supratau, kad jei nedirbsi, tai nieko nepasieksi. Jei turi visas geras galimybes mokslui, o mūsų miestas jas turi, tai reikia jas ir išnaudoti.
Gyvename provincijoje, kur nėra pasirinkimo, galimybių mokytis prestižiniuose licėjuose. Bet tu esi patenkintas savo mokykla, jos mokytojais?
Viskas priklauso nuo paties žmogaus, jo pastangų. Mūsų gimnazijos bendruomenė tikrai yra šilta, mokytojai puikūs. Aišku, Vilniuje galimybių gal daugiau, bet tikrai negalvoju, kad provincijoje sunkiau mokytis.
Tavo dienyne – vieni dešimtukai. Kaip gali sektis visiškai viskas? Ar yra mokomųjų dalykų, kurie Tau patinka labiau?
Tiesiog domiuosi daugeliu dalykų. Bandau suprasti, kur labiau sekasi. Noriu surasti sritį, kuri man labiau patinka. Aišku, mokslai atima daug laiko, bet atsiranda daugiau ateities galimybių.
Lankau programavimo kursus. Tikslieji mokslai yra labiau mėgiami. Bet man patinka ir humanitariniai dalykai – kalbos, istorija. Iki dešimtos klasės mokiausi prancūzų, šiais mokslo metais pradėjau gilintis į vokiečių kalbą. Prancūzų kalba man atrodo dainingesnė. Domėjimasis kalbomis suteikia daug galimybių pažinti pasaulį. Sekasi ir anglų kalba – respublikinėje olimpiadoje šiais metais visai neblogai pavyko, esu pelnęs penktą vietą.
Bet Tau puikiai sekasi ir gimtoji kalba. Respublikinėje lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje Lietuvos ir užsienio mokyklų mokiniams pelnei antro laipsnio diplomą.
Taip, devintoje klasėje pavyko jį laimėti. Be abejo, gimtoji kalba man pati svarbiausia, pati gražiausia. Kaip sakė Jonas Jablonskis, „maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti“.
Kodėl ir kuo Tave patraukė programavimas, su kuriuo planuoji sieti ir savo ateitį.
Ant Merkinės piliakalnio.
Patinka rašyti įvairias programas, o didžiausias džiaugsmas, kai jos veikia. Kai mąstau apie specialybę, mano mintyse – programų sistemos ir informacinės technologijos. Plano B dar neturiu, matysiu.
Tai neklysiu sakydama, kad mokslai – svarbiausias Tavo užsiėmimas.
Mokslai užima didelę dalį mano laiko. Bet stengiuosi skirti jo ir savo pomėgiams – kelionėms, muzikai, literatūrai.
Pakalbėkime apie užklasinę veiklą. Mokinių parlamentas – tai demokratinė mokinių savivaldos institucija, besistengianti tinkamai atstovauti mokinių bendruomenei, ginti jos interesus, pagyvinti mokinių kasdienybę, skatinti užklasinę veiklą, tarpininkauti tarp mokinių ir mokyklos atstovybės siekiant sukurti mokiniams jaukią aplinką. Pats esi mokinių parlamento pirmininkas. Kuo Tau svarbios šios pareigos, kokių tikslų sieki?
Visai neseniai juo tapau. Būdamas parlamento pirmininku jaučiuosi atsakingas už gimnazijos visuomeninį gyvenimą, stengiuosi prie jo prisidėti. Šis atėjimas buvo gana netikėtas – man tiesiog pasiūlė, nes gimnazijos mokinių parlamento nariu buvau nuo 9 klasės. Teko prisidėti organizuojant nemažai renginių – nuo šimtadienio iki Mokytojų dienos.
Kokia Tavo akimis yra gimnazijos bendruomenė?
Šilta, aktyvi, draugiška.
Iki tol mokeisi Povilo Matulionio progimnazijoje, kaip prisimeni šį laiką?
Ten buvo triukšmingiau (juokiasi). Visa tai – dėl brandos. Gimnazijoje ramiau, visi jau beveik suaugę. Bet šiltai prisimenu progimnazijos mokytojų kolektyvą, klasės draugus. Aišku, būdavo visokių nutikimų, bet išlikome draugiški.
Papasakok, kaip įsijungei į protmūšių žaidimus.
Visai atsitiktinai, mane pakvietė chemijos mokytoja Loreta Šilinienė. Greitai įsitraukiau, man šis pomėgis labai patinka. Priklausau komandai „Nepasimetę“. Sėkmę protmūšiuose dažnai lemia įsigilinimas į klausimą, nes ten būna paslėptas atsakymas, jei pagauni – gerai.
Kokių dar pomėgių turi? Kaip ilsiesi?
Aštuonerius metus lankiau Kupiškio meno mokyklą, klasikinę gitarą. Muzika man padeda pailsėti, atsipalaiduoti. Ji netgi padeda loginiam mąstymui. Gitara yra mano pomėgis, stengiuosi pamėginti derinti technologijas su gitara, įrašinėju muzikinius gabaliukus. Kol kas tai mano kambario studija, tie kūriniai už jos sienų neišeina, bet taip atsipalaiduoju. Mokydamasis Meno mokykloje dalyvavau daugelyje konkursų. Ukrainoje, Manevyčiuose, tarptautiniame gitaristų konkurse, pelniau pirmą vietą. Per tuos aštuonerius metus daug koncertuota, grota ir duetu, ir solo, smagu buvo atstovauti savo mokyklai. Dalyvavau ir „Dainų dainelėje“, akompanavau solistei Viltei.
Tarptautiniame gitaristų konkurse Manevyčiuose.
Labai mėgstu keliauti, su šeima aplankėme nemažai Europos šalių.
Gyveni nedideliame Kupiškyje. Ar Tau patinka lėtesnis gyvenimo ritmas?
Kartais jau pagalvoju, kur baigęs mokslus norėčiau būti – likti Vilniuje ar grįžti į Kupiškį. Gal lėtesnis mažo miesto gyvenimo tempas padeda pajusti gyvenimo tėkmę, pasidžiaugti ir mažomis smulkmenomis. Ir bendravimas dažniau būna nuoširdesnis. Didmiestyje daugiau skubos, lėkimo. Kupiškis visada išliks savas miestelis. Mažo miesto ramybė man patinka.
Koks yra Kupiškio jaunimas?
Man jis atrodo draugiškas, viskuo besidomintis. Pažįstu daug žmonių, kurie aktyviai įsilieja į bendruomenę, yra visuomeniški. Su tokiais žmonėmis smagu būti, visi esame tarsi didelė šeima.
Šeima, be abejonės, Tau labai svarbi. Jauti jos palaikymą, kaip sutari su vyresne seserimi Aušrine?
Mes visada vienas kitą palaikome. Aušrinė dabar antrame kurse, studijuoja mediciną. Mūsų santykiai labai geri, amžiaus skirtumas nedidelis. Kartu su sese einame ir į protmūšius, lankomės teatruose, keliaujame.
Ko labiausiai pasigendi gyvendamas Kupiškyje? Ką savo mieste pakeistum, jei tik galėtum?
Gal reikėtų daugiau darbo vietų. Bet daug priklauso nuo pačių žmonių, ar jie linkę čia steigti savo verslus. Daug jaunų žmonių įgyja specialybes, kurias lengviau pritaikyti didmiesčiuose. Jei galėčiau, pasirūpinčiau ne tik darbo vietų, bet ir naujų pramogų erdvių kūrimu. Norėčiau, kad visi galėtų įdomiai leisti laisvalaikį, o Kupiškį norėtų aplankyti daug žmonių.
