VIENUOLIKTA UKRAINOS KARO DIENA – ĮVYKIAI IR KOMENTARAI

Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

Rusija perspėjo šalis nepriimti Ukrainos karinių lėktuvų

Rusija sekmadienį perspėjo Ukrainos kaimynes, įskaitant NATO narę Rumuniją, nepriimti Kijevo karinių lėktuvų, sakydama, kad jos taip gali įsitraukti į ginkluotą konfliktą.

„Tikrai žinome, kad Ukrainos koviniai lėktuvai skrenda į Rumuniją ir kitas kaimynines šalis“, – per vaizdo spaudos konferenciją sakė gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas.

„Šių šalių aerodromų tinklo panaudojimas Ukrainos karinei aviacijai paremti ir vėliau jėgos panaudojimas prieš Rusijos armiją gali būti vertinamas kaip šių valstybių įsitraukimas į ginkluotą konfliktą“.

V. Zelenskis pranešė, kad Rusijos raketos sunaikino Ukrainos oro uostą

Rusijos raketų kruša sekmadienį sunaikino Vinicos oro uostą centrinėje Ukrainoje, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Ką tik buvau informuotas apie raketų smūgį Vinicoje. Aštuonios raketos… Oro uostas visiškai sunaikintas“, – sakė jis.

Paskambinęs V. Putinui, Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas paragino „skubiai nutraukti ugnį“

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, sekmadienį telefonu kalbėdamasis su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, kreipėsi dėl skubių visuotinių paliaubų Ukrainoje, pranešė R. T. Erdogano biuras.

Abu valstybių vadovai kalbėjosi likus kelioms dienoms iki diplomatinio forumo pietiniame Antalijos mieste, jis vyks kovo 11–13 dienomis, jame turi dalyvauti Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Rusijoje sulaikyta daugiau kaip 1100 dėl Ukrainos protestavusių žmonių

Daugiau nei 1100 žmonių Rusijos miestuose buvo sulaikyti sekmadienį per protestus prieš Maskvos karinę operaciją Ukrainoje, praėjus daugiau nei savaitei nuo puolimo pradžios, pranešė protestų stebėtojas.

„OVD-Info“ grupė pranešė, kad sekmadienį apie 14.20 val. Maskvos laiku (11:20 GMT) 35-uose miestuose buvo sulaikyti 1 103 žmonės, todėl bendras sulaikytų demonstrantų skaičius nuo vasario 24 d., kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė kariuomenei pradėti „specialiąją operaciją“ Ukrainoje, pasiekė 9472.

Ukraina perspėja, kad Rusija rengiasi bombarduoti Odesos uostamiestį

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį perspėjo, kad Rusijos pajėgos rengiasi apšaudyti Odesą – istorinį uostamiestį Juodosios jūros pakrantėje.

„Tai bus karinis nusikaltimas. Tai bus istorinis nusikaltimas“, – pareiškė jis.

Rusijos pajėgos pasistūmėjo pietų Ukrainoje nuo vasario 24 d. pradėtos invazijos, užėmusios Chersono miestą ir apgulusios Mariupolio uostą, tačiau Odesos iki šiol beveik nepalietė.

Ukrainos miestams gresia Grozno ir Alepo likimas

Nuniokojimo vaizdai iš Ukrainos miestų, tokių kaip Mariupolis, Černigovas ir Charkivas, primena kruvinas Alepo Sirijoje ir Čečėnijos sostinės Grozno apgultis – abu miestai buvo nušluoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu.

Rusijos oro pajėgų remiamas Sirijos režimas 2016 m. gruodį atkovojo pagrindinį sukilėlių bastioną Alepą po apgulties, kuri paskutinėmis kruvinomis savaitėmis atsiėjo 1 867 gyvybes.

Sirijos ekonominė sostinė buvo padalyta į prezidentui Basharui al-Assadui lojalų rajoną vakaruose ir sukilėlių kontroliuojamas dalis rytuose.

2016 m. rugsėjį režimas pradėjo savo paskutinę kampaniją. Rusijos karo lėktuvai bombardavo sukilėlių kontroliuojamas Alepo dalis, į kurias buvo paleistos bombos, sviediniai ir raketos. Režimas gruodį paėmė visą sugriautą miestą, siaubo apimtam pasauliui stebint.

„Be Rusijos su Alepu nieko nebūtų nutikę“, – sakė Maskvos Karnegio centro analitikas Aleksejus Malašenka. Tuo metu JAV pasiuntinė Jungtinėse Tautose Samantha Power per emocingą kreipimąsi klausė B. Assado ir jo rėmėjų Rusijos bei Irano: „Ar jūs tikrai neturite gėdos?

V. Zelenskis paragino ukrainiečius pradėti puolimą

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė ukrainiečiams, kad jie „atlaikė Rusijos invazijos smūgį“, ir paragino piliečius tęsti kovą, pranešė BBC. Aistringoje kalboje, pasakytoje iš Kijevo šeštadienio vakarą, V. Zelenskis sakė šaliai, kad atėjo laikas jiems pradėti kontrpuolimą. „Turite išeiti ir išvyti šį blogį iš mūsų miestų“, – sakė jis.

Šis šauksmas nuskambėjo kartu su prašymu JAV prezidentui Joe Bidenui duoti daugiau kovinių lėktuvų Ukrainai. Manoma, kad JAV pareigūnai diskutuoja su Lenkijos politiniais lyderiais dėl galimybės, kad Varšuva aprūpintų Ukrainą naikintuvais MiG.

Lenkija pamažu atsisako šių sovietinių naikintuvų, manoma, kad pareigūnai svarsto, ar suteikti juos Ukrainai, kurios pilotai nėra apmokyti skraidyti vakarietiškais lėktuvais. Iš kai kurių ataskaitų galima suprasti, kad juos ketinama pakeisti naujais JAV remiamais pakaitalais.

Prasidėjo 11-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena ir kai kurie ekspertai teigia, kad invazija vietomis įstrigo, nepaisant prezidento Vladimiro Putino patikinimo šeštadienį, kad operacija „vyksta pagal planą“. Nors kovos tęsiasi daugelyje šalies vietų, Maskvos pajėgos užėmė tik vieną didelį Ukrainos miestą – Chersoną, nors daug kur kitur pasistūmėjo, pavyzdžiui, penktadienį užėmė Zaporožės atominę elektrinę.

„Visa“, „Mastecard“ sustabdė operacijas Rusijoje

Mokėjimo kortelių milžinės „Visa“ ir „Mastercard“ šeštadienį paskelbė sustabdančios veiklą Rusijoje. Tai –  naujausios didžiosios JAV įmonės, prisijungusios prie verslo atsiribojimo nuo Maskvoje dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Mastercard“ teigė „nusprendusi sustabdyti tinklo paslaugas Rusijoje“. Savo ruožtu „Visa“ pareiškė, kad „bendradarbiaus su savo klientais ir partneriais Rusijoje, kad artimiausiomis dienomis nutrauktų visas „Visa“ operacijas“. JAV prezidentas Joe Bidenas „pasveikino šį sprendimą“ per pokalbį telefonu su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu, kai jie aptarė JAV, sąjungininkių ir privačios pramonės veiksmus siekiant atgrasyti Rusiją nuo agresijos, teigiama Baltųjų rūmų pranešime.

Didžiosios įvairių pramonės šakų korporacijos – nuo tokių JAV įsikūrusių technologijų įmonių kaip „Intel“ ir „Airbnb“, iki Prancūzijos prabangos milžinų LVMH, „Hermes“ ir „Chanel“ – sustabdė verslą Rusijoje nuo jos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

„Mastercard“ teigė, kad Rusijos bankų išduotų kortelių bendrovės tinklas nebepalaikys. „Visa“ taip pat sakė, kad Rusijoje išduotos kortelės nebeveikia už šalies ribų. Abi bendrovės teigė, kad užsienyje išduotos kortelės Rusijoje taip pat nebeveiks.

Didieji Rusijos bankai, įskaitant didžiausią skolintoją „Sberbank“ ir Rusijos centrinį banką, sumenkino kortelių sustabdymo poveikį jų klientams. „Visos Rusijos bankų išduotos „Visa“ ir „Mastercard“ banko kortelės ir toliau normaliai veiks Rusijos teritorijoje iki galiojimo pabaigos“, – nurodė Rusijos centrinis bankas.

„Sberbank“ pranešime oficialioje banko „Telegram“ paskyroje sakoma, kad kortelės „gali būti naudojamos operacijoms Rusijos teritorijoje – grynųjų pinigų išėmimui, pervedimams naudojant kortelės numerį, atsiskaitymui vietoje bei internetinėse Rusijos parduotuvėse“. Pasak banko, kortelės ir toliau veiks Rusijos teritorijoje, nes visi mokėjimai Rusijoje atliekami per nacionalinę sistemą ir nepriklauso nuo užsienio sistemų. Vis dėlto centrinis bankas perspėjo, kad į užsienį keliaujantys rusai turėtų pasirūpinti alternatyviomis mokėjimo priemonėmis.

„Mastercard“ pridūrė, kad ir toliau mokės atlyginimus ir išmokas beveik 200 savo darbuotojų Rusijoje.

„Visa“ ir „Mastercard“ pranešimai pasirodė po kelių valandų, kai „PayPal“ taip pat sustabdė savo paslaugas Rusijoje. Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas Mychailo Fedorovas anksti šeštadienį tviteryje paskelbė „PayPal“ generalinio direktoriaus Dano Schulmano laišką, kuriame oficialiai apie tai pranešama. „Esant dabartinėms aplinkybėms, mes stabdome „PayPal“ paslaugas Rusijoje“, – laiške teigė M. Schulmanas. Jis pridūrė, kad „PayPal“ ir toliau rems savo darbuotojus regione.

Ukrainos kariuomenė perspėja, kad Rusija nori užgrobti elektrinės užtvanką

Ukrainos armija perspėjo, kad Rusijos pajėgos nori užgrobti svarbios hidroelektrinės užtvanką į pietus nuo sostinės Kijevo.

Anksti sekmadienį paskelbtoje ataskaitoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigė, kad Rusija planuoja užgrobti Kanivo hidroelektrinės, esančios maždaug už 150 kilometrų į pietus nuo Kijevo ant Dniepro upės, užtvanką.

Per invaziją Rusijos pajėgos sunaikino, užpuolė arba užėmė keletą energetikos infrastruktūros objektų, įskaitant didžiausią Europoje atominę elektrinę Zaporožėje. Rusijos daliniai visomis išgalėmis stengiasi prasiskverbti į pietvakarinį sostinės Kijevo pakraštį, rašoma pranešime. Šeštadienio naktį mieste kelis kartus suveikė oro antskrydžių sirenos.

Pasak pranešimo, Rusijos kariai taip pat bandė priartėti prie greitkelio netoli Kijevo tarptautinio oro uosto. Kozeleco, kuris yra maždaug už 70 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kijevo, kryptimi buvo stebimas 100 vienetų ginkluotės ir kitos karinės technikos judėjimas, įskaitant raketų paleidimo įrenginius.

Pagrindinis Rusijos kariuomenės tikslas ir toliau yra Kijevo, Charkivo rytuose ir Mykolajivo pietuose apsupimas. Ukrainos naujienų agentūra UNIAN šeštadienį pranešė, kad nuo karo pradžios vasario 24 d. Charkivo srityje žuvo 194 žmonės, tarp jų 126 civiliai. Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Parengta pagal ELTA inf.