Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Įvyko Ukrainos prezidento ir JAV senatorių vaizdo konferencija
Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo konferencijos metu valandą kalbėjosi su JAV senatoriais ir ragino juos labiau remti Ukrainą, kuri ginasi nuo Rusijos puolimo.
Pokalbis vyko „Zoom“ platformoje, o jame dalyvavo visi 100 senatorių. Jų padėjėjai vėliau sakė žurnalistams, kad V. Zelenskis prašė Ukrainai perduoti daugiau lėktuvų ir bepiločių skraidyklių.
Respublikonas senatorius Jamesas Lankfordas tviteryje rašė, kad Ukrainos prezidentas taip pat ragino valstybes nepirkti rusiškų produktų, pavyzdžiui, naftos ir dujų.
V. Zelenskis prašė Rytų Europos valstybių perduoti Ukrainai dar Tarybų Sąjungos laikais pagamintų lėktuvų. Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeris teigė padarysiąs viską, ką gali, kad JAV administracija palengvintų naikintuvų tiekimą.
Kongreso lyderiai taip pat siekia patvirtinti 10 mlrd. JAV dolerių vertės ekonomikos ir saugumo pagalbos paketą Ukrainai. Numatoma, kad jai naikintuvai gali būti siunčiami per trečią šalį. Demokratas Chrisas Van Hollenas tviteryje rašė, kad Lenkija, Rumunija ir Slovakija turėtų nieko nelaukdamos perduoti turimus tarybinių laikų karinius lėktuvus Ukrainai.
Vakarų lyderiai atsisakė patenkinti V. Zelenskio prašymą ir Ukrainos oro erdvę paskelbti neskraidymo zona. Nepaisant to, JAV politikai išreiškė paramą Ukrainai ir aptarė kokią papildomą paramą galima nusiųsti už savo laisvę kovojančiai šaliai.
Respublikonas Rickas Scottas pritarė dar griežtesnėms sankcijoms tiek prieš Rusiją, tiek prieš Baltarusiją.
Ukrainos pietuose numušti 4 Rusijos sraigtasparniai ir naikintuvas
Mykolajivo srityje, Ukrainos pietuose, ukrainiečių pajėgos numušė keturis Rusijos sraigtasparnius ir vieną naikintuvą, praneša naujienų agentūra „Unian“.
Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad jūrų pėstininkai drauge su kariais iš Operatyvinės vadovybės „Pietūs“ numušė 4 Rusijos sraigtasparnius.
Internete publikuotose nuotraukose matyti sraigtasparnių nuolaužos su Rusijos karinių oro pajėgų skiriamaisiais ženklais.
Vėliau buvo numuštas ir Rusijos karo lėktuvas, o jo pilotas paimtas į nelaisvę.
Degantis lėktuvas ir į nelaisvę patekęs pilotas matomi socialiniame tinkle „Twitter“ patalpintuose vaizdo įrašuose.
Jis teigė esantis iš Rusijos Tolimųjų rytų, o jo dalinys buvo dislokuotas Kryme.
Ukrainos karinės pajėgos anksčiau paskelbė numušusios 39 Rusijos lėktuvus ir 40 sraigtasparnių, bet skaičiai dar tikslinami.
Rusijos pajėgoms įsiveržus į miestus, ukrainiečiai protestuoja prieš okupantus
Ukrainos miestų Chersono ir Melitopolio gyventojai, į kuriuos įsiveržė Rusijos kariuomenė, surengė protestus prieš okupantus, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
Chersono gyventojai surengė eitynes ir giedojo Ukrainos himną. Žmonės rusų kariams skandavo „fašistai“ ir „šlovė Ukrainos karinėms pajėgoms“. Jie pagrindine gatve nužygiavo iki „Amžinosios ugnies“ paminklo ir Ukrainos vėliava apgobė paminklą Antrojo pasaulinio karo dalyviams.
Kitas protestas planuojamas ir sekmadienį.
Melitopolio gyventojai taip pat dalyvavo taikiame mitinge prieš rusų okupantus. Apie tai TV kanalui „Rada“ pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.
Jis sakė, kad miestiečiai kasdien rengia proukrainietiškus mitingus ir tokių buvo jau penki. Būta incidento kai Rusijos kareivis šovė į protestuotojus. Po to meras prašė gyventojų nesiartinti prie rusų karių. Jis teigia, kad kasdien protestuoja vis daugiau žmonių.
Meras taip pat sakė, kad miestui gresia humanitarinė katastrofa nes baigiasi maisto produktai ir pacientams reikalingi vaistai, o Rusijos kariuomenė neatidaro humanitarinio koridoriaus, kuriuo būtų galima į miestą saugiai atvežti maisto, degalų ir vaistų.
Protestai taip pat vyko Berdianske ir kituose Ukrainos miestuose.
Evakuacija iš Mariupolio atidėta dėl besitęsiančio apšaudymo
Mariupolio miesto valdžia paskelbė, kad planuota civilių gyventojų evakuacija šeštadienį atidėta nes miestą apsupusios Rusijos pajėgos nesilaiko susitarimo dėl ugnies nutraukimo ir toliau apšaudo miestą.
Mariupolio miesto taryba paprašė gyventojų grįžti į slėptuves nes tęsiasi bombardavimas ir toliau laukti informacijos apie evakuaciją.
Iš miesto turėjo būti evakuota 200 000 gyventojų.
Tarptautinė organizacija „Gydytojai be sienų“ prašo, kad Rusijos pajėgos sukurtų saugius maršrutus ir civiliai gyventojai jais galėtų išvykti iš miesto.
Gyventojai rinko sniegą ir bandė sukaupti lietaus vandens, kad turėtų ką nors gerti nes mieste nėra vandens, elektros, šildymo ir mobiliojo ryšio. Ne visi galėjo gauti dalinamos duonos dėl neaiškaus tvarkaraščio ir dalinimo vietų.
Rusijos raketos sunaikino daug parduotuvių, o maisto likučius susirinko į nelaimę patekę žmonės. Be to, vaistinėse baigėsi vaistai.
„Gydytojai be sienų“ operacijų vadovė Christine Jamet šeštadienį ragino sukurti humanitarinį koridorių, kad civiliai ir šios organizacijos atstovai galėtų išvykti iš miesto.
„Civiliai neturi įstrigti karo zonoje. Žmonės ieškantys saugumo privalo jį rasti be baimės patirti smurtą“, – sakė ji.
Rusijos kariuomenė planuotų tikslų nepasiekė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad šalį puolanti Rusijos kariuomenė prarado jau 10 000 karių, o užsibrėžtų tikslų nepasiekė, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Mes okupantui darome tokius nuostolius, kokių jis nesapnavo baisiausiame sapne. Rusijos kariuomenė nepasiekė užsibrėžtų tikslų, bet prarado beveik 10 000 nukautų Rusijos karių. Tai 18-20 metų vaikinai, visai jauni, beveik vaikai. Kareiviai, kuriems net nesugebėjo paaiškinti už ką jie ir kodėl svetimoje žemėje. Rusija tikrai galėtų savo žmonėms duoti ką nors kita nei mirtį“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi.
Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos karinės pajėgos ginasi visose svarbiausiose vietose. Jis teigė, kad ukrainiečiai kontratakavo Charkove ir toliau kontroliuoja Nikolajevą, Kijevą, Černigovo sritį, Sumų sritį ir Donbasą.
Tapti laikinais ukrainiečių vaikų globėjais jau užsiregistravo 222 žmonės
Pirmieji iš karo zonos Ukrainoje atvykę vaikai jau įsikūrė, jiems užtikrinamas užimtumas ir saugumo jausmas, skelbiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime. Taip pat į šalį atvyko ir daugiau nelydimų vaikų iš Ukrainos, šiuo metu jų jau 95. Laukiama ir daugiau atvykstančių vaikų.
Šiuo metu 222 žmonės jau oficialiai užsiregistravo ir yra pasirengę tapti laikinais Ukrainos vaikų globėjais.
Dalis vaikų atvyksta su savo šeimos nariais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis. Šie vaikai ir toliau liks su jiems artimais žmonėmis. Šiuo metu Lietuvoje jau yra 30 tokių vaikų.
Kita dalis atvykstančių vaikų yra globos įstaigose gyvenę vaikai, kurie vienas kitą priima kaip šeimos narius – jie yra įpratę prie savo bendruomenės, vieni kitus palaiko. Tad siekiant išlaikyti aplinką maksimaliai artimą tai, prie kurios jie yra įpratę, vaikai nebus atskirti ir kol kas liks visi kartu. Šiandien turime atvykusias jau 2 tokias vaikų grupes, iš viso 64 vaikai.
Taip pat bus ir tokių vaikų, kurie tikrai turėjo ar vis dar turi šeimas Ukrainoje, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių į Lietuvą atvyko be savo šeimos ir neturi čia nei vieno artimo žmogaus, kuris galėtų jais pasirūpinti. Būtent šiems vaikams gali reikėti laikinų globėjų, t. y. iki tol, kol jiems bus saugu grįžti namo į Ukrainą. Kol kas globėjo Lietuvoje poreikis yra tik vienam vaikui, jis šiuo metu saugiai apgyvendintas ir artimiausiu metu jam bus paskirtas globėjas.
Šiuo metu skubos tvarka derinami teisės aktų pakeitimai, siūloma nustatyti galimybes greičiau skirti atstovą nelydimiems nepilnamečiams, kurie atvyksta į Lietuvą be savo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Pagal galiojančius mūsų šalies teisės aktus, asmuo gali būti paskirtas vaiko globėju (rūpintoju) tik praėjęs vertinimą, mokymus ir pan., o tai gali trukti apie 3 mėnesius.
Apie atvykstančias vaikų grupes iš Ukrainos būtina pranešti SADM. Apie pavienius vaikus be tėvų – tiesiogiai Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai arba jos teritoriniam skyriui. Kiekvienu atveju vaiko teisių apsaugos specialistai užtikrins, kad vaikas turėtų atstovą pagal įstatymą.
Žmonės, kurie atvyksta savarankiškai ir neturi kur apsistoti, pirmiausia turėtų vykti į Migracijos departamento registracijos centrą Alytuje, ten patekę vaikai taip pat yra užregistruojami ir informacija nedelsiant perduodama vaiko teisių gynėjams. Tuo atveju, jei atvykstantys žmonės jau turi kur apsistoti, tuomet jiems nereikia vykti į Alytų, o užsiregistruoti jie gali bet kurio miesto Migracijos departamento padalinyje.
Rusijos kariai nesilaiko ugnies nutraukimo Mariupolyje
Mariupolio miesto taryba sako, kad Rusijos pajėgos nesilaiko susitarimo dėl ugnies nutraukimo suplanuotame maršrute, kuriuo iš apsupto miesto Ukrainos pietryčiuose turėtų trauktis civiliai, praneša „The Guardian“.
„Mes deramės su Rusijos puse dėl paliaubų palei visą evakuacijos maršrutą“, – paskelbė Mariupolio miesto taryba.
Suplanuotas evakuacijos kelias: Mariupolis – Nikolskė – Rozivka – Pologi – Orichivas – Zaporožė.
Anksčiau miesto valdžia civilius gyventojus ragino išvykti iš miesto. Meras Vadimas Boičenko socialiniame tinkle „Telegram“ rašė, kad „okupantams nuolat negailestingai apšaudant miestą nėra jokio kito pasirinkimo kaip tik išvykti iš Mariupolio.“
Iš Ukrainos į Lenkiją atvyko apie 800 000 karo pabėgėlių
Į Lenkiją jau atvyko maždaug 787 300 pabėgėlių iš Ukrainos, prieš kurią Rusija pradėjo karą. Apie tai šeštadienį paskelbė Lenkijos Sienos apsaugos taryba, informuoja dpa.
Vien penktadienį Lenkiją pasiekė 106 400 žmonių. Užsienio reikalų viceministras Pavelas Szefernakeris sako, kad tai rekordinis pabėgėlių skaičius per parą nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą.
Lenkija įrengė 30 užsieniečių priėmimo punktų pasienyje, o vietos valdžia miestuose ir savivaldybėse – dar daugiau. Pasiekę Lenkiją kai kurie pabėgėliai keliauja toliau į Vokietiją.
Naujienų agentūros dpa korespondentas pranešė matęs kaip šeštadienį pabėgėliai ir toliau tvarkingai kirto sieną per Medykos-Šeginų pasienio kontrolės punktą.
Tuo metu iš kitos pusės prie sienos nusidriekė ilga eilė transporto priemonių, siekiančių įvažiuoti į Ukrainą. Labdaros organizacijos ir privatūs asmenys iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos ir kitų valstybių veža humanitarinę pagalbą Ukrainai.
Jungtinės Tautos anksčiau šią savaitę paskelbė, kad iš Ukrainos pasitraukė jau beveik 1 mln. pabėgėlių. Jie keliauja ne tik į Lenkiją, bet ir į Slovakiją, Vengriją, Rumuniją, Moldovą ir Rusiją.
Rusija toliau bando apsupti Kijevą ir Charkovą
Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad Rusija toliau bando apsupti Ukrainos sostinę Kijevą, šalies šiaurėje, ir antrą pagal dydį miestą Charkovą, šalies rytuose, informuoja naujienų agentūra dpa.
Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi dešimt dienų, o miestų bombardavimui Rusija naudoja ir lėktuvus, ir sparnuotąsias raketas.
Rusijos kariuomenė toliau bando pasiekti Luhansko ir Donetsko sričių administracines ribas ir susijungti su pajėgomis puolančiomis iš Krymo pietuose.
Ukrainos karinės pajėgos teigia atremiančios priešo puolimą prie šalies sostinės Kijevo, kur puolantys rusai patiria nuostolių.
Be to, Rusijos pajėgos toliau siekia nustatyti silpnas vietas Mariupolio miesto gynyboje.
Šį savaitgalį laukiama trečiojo derybų rato tarp Ukrainos ir Rusijos atstovų.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mykhailo Podoliakas sako, kad Ukraina nenusileis Rusijos reikalavimams, kurie pakenktų kovai už Ukrainos teritorinį vientisumą ir laisvę.
Tuo metu į Vokietiją ir kitas Europos Sąjungos valstybes nuolat vyksta pabėgėliai iš Ukrainos.
Jungtinių Tautų skaičiavimu, iki penktadienio iš Ukrainos pasiraukė jau daugiau nei 1,25 mln. pabėgėlių.
Vokietijos migracijos tyrėjas Geraldas Knausas žiniasklaidos tinklui RND sakė, kad Europa susiduria su didžiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir jai reikia būti pasirengus priimti iki 10 mln. pabėgėlių.
Rusija žada leisti Mariupolio gyventojams evakuotis iš apsupto miesto
Rusijos Gynybos ministerija šeštadienį pažadėjo nutraukti ugnį, kad iš dviejų apsuptų Ukrainos miestų galėtų pasitraukti gyventojai, praneša AFP.
„Šiandien, kovo 5 d., nuo 10 val. ryto Maskvos laiku, Rusijos pusė paskelbia tylos režimą ir atidaro humanitarinius koridorius, kad civiliai galėtų išvykti iš Mariupolio ir Volnovachos“, – pareiškė Rusijos Gynybos ministerija.
Toks pareiškimas padarytas po to, kai Mariupolio meras Vadimas Boičenko šeštadienį paskelbė, kad miestą blokuoja Rusijos pajėgos, kurios jį ilgą laiką negailestingai puolė.
Apsupusios Mariupolį, rusų pajėgos atjungė elektros ir vandens tiekimą bei centrinį šildymą. Iš miesto negali vykti transportas ir netiekiamas maistas. Dėl to situacija lyginama su Antruoju pasauliniu karu, kai nacistinė Vokietija vykdė Leningrado blokadą.
Nuo tada, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariuomenė įsiveržė į Ukrainą vasario 24 d., Rusijos pajėgos ėmė bombarduoti Ukrainos miestus, nužudė šimtus Ukrainos civilių ir apšaudė didžiausią Europoje atominę elektrinę.
Rusijos pradėtas karas buvo pasmerktas, Vakarų valstybės pritaikė griežtas sankcijas, o tarptautinės įmonės traukiasi iš Rusijos.
Ukrainoje rusų pajėgos užblokavo Mariupolį
Po ilgai trukusio nuožmaus puolimo, Rusijos pajėgos užblokavo Ukrainos strateginį Mariupolio uostamiestį. Apie tai šeštadienį paskelbė miesto meras, prašydamas sukurti humanitarinį koridorių, praneša AFP.
Prie Azovo jūros esančiame mieste gyvena 450 000 žmonių. Jis buvo bombarduotas, o dabar blokuojamas žiemą be vandens ir elektros.
„Šiuo metu ieškome išeities dėl humanitarinių problemų ir įvairių būdų nutraukti Mariupolio blokadą“, – miesto meras Vadimas Boičenko paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“.
„Mūsų prioritetas yra pasiekti paliaubas, kad galėtume atkurti gyvybiškai svarbią infrastruktūrą ir sukurti humanitarinį koridorių tam, kad į miestą būtų atgabentas maistas ir medicininės priemonės“, – pridėjo jis.
Jeigu Rusijos pajėgos užimtų Mariupolį, tai Maskva įgytų pranašumą savo pradėtame kare, nes rusų pajėgos aneksuotame Kryme, kurios jau užėmė Berdianską ir Chersoną, susijungtų su pajėgomis Donbase.
Anksčiau šią savaitę Mariupolio meras apkaltino rusų kariuomę sunaikinus tiltus ir traukinius, kad gyventojai negalėtų pabėgti iš miesto.
„Penkias dienas mūsų gimtasis miestas, mūsų pusės milijono žmonių šeima patiria nuožmų puolimą“, – šeštadienį sakė meras, ragindamas Ukrainos pajėgas toliau gintis.
V. Zelenskis sukritikavo NATO sprendimą nekurti neskraidymo zonos virš Ukrainos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis itin kritiškai atsiliepė apie NATO sprendimą nesukurti neskraidymo zonos Ukrainoje. Anot jo, NATO puikiai žino, kad Rusija tęs karą, informuoja AFP.
Penktadienį NATO atmetė Ukrainos prašymą dėl neskraidymo zonos, kuri sustabdytų Rusijos vykdomą šalies bombardavimą pasitelkiant lėktuvus. Tačiau Vakarų sąjungininkai perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apie naujas sankcijas, jeigu jis nenutrauks karo.
„Žinodami, kad bus nauji smūgiai ir aukos, NATO nusprendė neuždaryti dangaus virš Ukrainos, – prezidentas sakė vaizdo įraše. – Manome, kad NATO šalys pačios susikūrė naratyvą, kad Ukrainos dangaus uždarymas neva išprovokuotų Rusijos agresiją prieš NATO.“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad Aljansas nesikiš į konfliktą su Maskva nuogąstaujant, kad tokiu atveju karas išplistų.
„Vienintelis būdas, kaip įgyvendinti neskraidymo zoną, yra siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir numušinėti Rusijos lėktuvus“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Jei taip padarytume, Europoje galėtų kilti didelis karas, kuriame dalyvautų daug daugiau valstybių ir kentėtų daug daugiau žmonių“, – sakė jis.
Tačiau Ukrainos prezidentas mano, kad NATO parodė savo silpnumą.
„Visi žmonės, kurie mirs pradedant nuo šiandien, mirs taip pat ir dėl jūsų. Dėl jūsų silpnumo, dėl jūsų nesuvokimo. Šiandien atsisakydama sukurti neskraidymo zoną Aljanso vadovybė „uždegė žalią šviesą“ tolesniam Ukrainos miestų ir kaimų bombardavimui“, – sakė V. Zelenskis.
Parengta pagal ELTA inf.