Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Kijevas reikalauja tarptautinio tarpininko pokalbiuose su Maskva
Ukraina reikalauja tarptautinio tarpininko pokalbiams su Rusija dėl karo veiksmų nutraukimo. „Mes visiškai nepasitikime Rusijos Federacija, todėl norime atsakingo tarptautinio tarpininko“, – penktadienį Lvive sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoljakas, kurį cituoja agentūra „Unian“. Ukrainos pusė, anot jo, laikysis visų teisinių formalumų ir fiksuos visus Rusijos pažeidimus.
M. Podoljakas patvirtino, kad savaitgalį planuojamas trečiasis derybų etapas.
Pokalbiai greičiausiai vėl vyks Baltarusijoje, nes Rusija nesutinka derėtis kitose valstybėse. Gali būti, kad vėliau derybos bus surengtos Turkijoje, Vengrijoje ar Lenkijoje, sakė M. Podoljakas. Jis dar kartą sukritikavo šiaurinės kaimynės elgesį: „Baltarusija naudojama kaip tramplinas atakoms prieš mūsų miestus“. Rusų kariai esą iš Baltarusijos raketomis apšaudo Ukrainą.
M. Podoljakas pabrėžė, kad Ukraina nevykdys griežtų Rusijos reikalavimų. „Prezidentas V. Zelenskis nedarys jokių nuolaidų, kurios vienaip ar kitaip menkintų mūsų kovą, kuri šiandien vyksta Ukrainoje dėl jos teritorinio vientisumo ir laisvės“. Rusija esą negali kalbėtis su Ukraina iš jėgos pozicijos, sakė M. Podoljakas, turėdamas omenyje Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuostolius.
Pokalbiai, anot M. Podolkajo vyko stebėtinai konstruktyviai. Tačiau kol kas nėra galutinio derybų dokumento. Rusija nepakankamai įvertino V. Zelenskį ir Ukrainą, o savo pačios galimybes pervertino, pažymėjo prezidento atstovas.
Rusija praranda savo naftos pirkėjus
Rusijai sunkiai sekasi parduoti naftą, nes pirkėjai bėga nuo stigmos, logistinių sunkumų ir baimės dėl tolesnių sankcijų, kurios gresia dėl santykių su Maskva po jos pradėtos invazijos į Ukrainą.
Pasak analitiko Jarando Rystado, konsultacinės įmonės „Rystad Energy“ vadovo, net ir nesant tiesioginių sankcijų jos energetikos pramonei, Rusija praras apie milijoną barelių per dieną (bpd) naftos eksporto nuo 10,5 mln. bpd, kuriuos ji pardavė praėjusiais metais.
Tai vyksta nepaisant pasaulinio tiekimo trūkumo ir sparčiai kylančių kainų.
Šią savaitę „Brent“ rūšies Šiaurės jūros žaliavinės naftos kaina šoktelėjo beveik iki 120 JAV dolerių už barelį, o dujų kaina pasiekė rekordinę aukštumą.
Trečiadienį susitikę OPEC ir kiti pagrindiniai naftos eksportuotojai, įskaitant Rusiją, atsisakė padidinti gavybą daugiau, nei buvo sutarta anksčiau, ir taip sužlugdė viltis sumažinti pasiūlos suvaržymus.
Kaina gal ir palanki Rusijai, tačiau ji susiduria su masiniu pirkėjų pasitraukimu.
Konsultacinės įmonės „Energy Aspects“ skaičiavimais, 70 proc. jos naftos eksporto yra paralyžiuota, nes tarpininkai ir naftos perdirbimo gamyklos vengia Maskvos, nepaisant įkaitusios rinkos.
JT branduolinio stebėtojo vadovas siūlosi vykti į Černobylį
Jungtinių Tautų branduolinės energijos priežiūros tarnybos vadovas penktadienį pasisiūlė vykti į Černobylį, kad būtų galima derėtis su Ukraina ir Rusija dėl Ukrainos branduolinių objektų saugumo užtikrinimo.
„Tiek Rusijos Federacijai, tiek Ukrainai nurodžiau, kad esu pasirengęs (…) kuo greičiau keliauti į Černobylį“, – žurnalistams sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi. „Abi šalys svarsto“ tokią galimybę, pridūrė jis.
Pasiūlymas pateiktas praėjus kelioms valandoms, kai Rusijos invazinės pajėgos perėmė didžiausios Europoje Zaporižės atominės elektrinės kontrolę po mūšio su Ukrainos kariais ir ten kilusio gaisro, baiminantis, kad gali nutikti nelaimė.
R. Grossi sakė, kad kelionės tikslas būtų su abiem šalimis aptarti „sistemą“, kaip užtikrinti Ukrainos branduolinių objektų saugumą ir funkcionavimą.
Baltarusijos prezidentas neigia, kad jo šalies kariuomenė dalyvauja kare Ukrainoje
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka kategoriškai neigia, kad jo šalis dalyvauja Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą.
„Baltarusijos kariuomenė specialiosiose operacijose nedalyvavo ir nedalyvaus, – penktadienį valstybinei žiniasklaidai pareiškė A. Lukašenka. – Nėra reikalo.“
Pasak jo, Baltarusija net negavo prašymų įsitraukti. „Jums nėra ko nerimauti“, – sakė jis, kreipdamasis į Baltarusijos žmones.
Tačiau tuo pat metu A. Lukašenka pabrėžė, kad bus stiprinama Baltarusijos siena su Ukraina. Jis taip pat kalbėjo apie tariamus mėginimus įtraukti jo šalį į konfliktą.
A. Lukašenka kartais įvardijamas paskutiniu Europos diktatoriumi. Jis leido Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui naudotis savo šalies teritorija vykdant invaziją. Baltarusijos teritorijoje dislokuota Rusijos lėktuvų, sraigtasparnių ir raketų. Šalies teritorijoje taip pat vyksta Rusijos ir Ukrainos delegacijų taikos derybos.
Ukrainos vyriausybė vienu metu buvo pranešusi, kad Baltarusijos pajėgos rengiasi dalyvauti ar jau dalyvauja konflikte.
Vokietijos opozicijos lyderis: esama NATO įsikišimo į konfliktą Ukrainoje galimybės
Vokietijos konservatyvios opozicijos lyderis Friedrichas Merzas teigia, kad NATO įsikišimas į konfliktą Ukrainoje taptų įmanomas, jei Rusija imtųsi vykdyti tikslines atakas prieš atomines jėgaines.
„Gali susiklostyti situacija, kurioje NATO taip pat turėtų imtis sprendimų (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui stabdyti“, – vokiečių radijo stočiai NDR penktadienį teigė opozicinio bloko CDU/CSU vadovas F. Merzas. Tačiau jis pabrėžė, kad tokia intervencija įvyktų negreitai.
Pasak F. Merzo, jei būtų atakuojamos atominės jėgainės, „jei būtų smogta reaktoriams, tuomet mums kiltų tiesioginė šio karo padarinių grėsmė“, o tokiu atveju NATO reikėtų nuspręsti, ar tai prilygsta atakai prieš jos teritoriją.
F. Merzas nurodė manąs, kad ES ir NATO jau mąsto apie tokį scenarijų. „Šios atakos ir šio karo vykdymo būdas įgauna formas, kurios verčia mus susimąstyti“, – pridūrė jis
Dar labiau apribojamos Baltarusijos galimybės prekiauti su Europos Sąjungos šalimis
Dar labiau apribojamos Baltarusijos galimybės prekiauti su Europos Sąjungos šalimis. Naujausiame Tarybos reglamente nustatytos naujos prekių grupės, kurias draudžiama importuoti į ES.
Iš Baltarusijos į ES uždrausta įvežti: medieną ir jos gaminius, medžio anglis; cementą, dirbinius iš cemento ir betono; geležį ir plieną bei jų gaminius; kaučiuko gaminius.
Šių prekių importas į ES galimas tik pateikus muitinėje pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas iki 2022 m. kovo 4 dienos. Nepateikus sutarčių prekių nebus leidžiama įsivežti.
Verslui, prekiaujančiam šiais gaminiais, suteiktas trijų mėnesių – iki 2022 m. birželio 2 dienos – pereinamasis laikotarpis užbaigti sandorius.
Muitinė primena, kad iš Baltarusijos į ES draudžiama importuoti bet kokias kalio trąšas, taip pat draudžiama į Baltarusiją eksportuoti pramonines mašinas ir įrengimus.
Lietuvos muitinė taip pat atkreipia verslo dėmesį, kad sustiprino visų prekių eksporto ir importo kontrolę. Muitinės pareigūnai, tikrindami deklaracijas, atsižvelgs ne tik į tai, į kur ar iš kur prekės gabenamos, bet ir į finansų institucijas, per kurias vykdomi atsiskaitymai už jas. Muitinės procedūros bus stabdomos, jei atsiskaitymai bus vykdomi per bankus, kuriems taikomos sankcijos. Nustačius galiojančių reikalavimų pažeidimus visais atvejais bus pradedami tyrimai ir siekiama, kad pažeidėjai neišvengtų atsakomybės.
Tokių priemonių imtasi atsižvelgiant į pastaruoju metu pasitaikančius atvejus, kai verslo atstovai nesilaiko ES nustatytų reikalavimų ir bando apeiti sankcijas ir tęsti prekybą su Rusija ir Baltarusija. Šiuo metu yra pradėta keletas ikiteisminių tyrimų dėl muitinės deklaracijų klastojimo, kai dokumentuose nurodomos kitos prekės, nei iš tiesų yra gabenamos. Dažniausiai tai – dvejopos paskirties prekės. Vienu atveju muitinės eksporto procedūra buvo sustabdyta dėl to, kad atsiskaitymas už prekes vyko per banką, kuriam taikomos sankcijos.
Kinijos remiamas bankas sustabdė skolinimą Rusijai ir Baltarusijai
Kinijos remiamas Azijos infrastruktūros investicijų bankas (AIIB) pareiškė, kad sustabdys su Rusija ir Baltarusija susijusį verslą – tai ženklas, kad dėl karo Ukrainoje abi šalys tampa išguitosiomis.
Ketvirtadienį išplatintame AIIB pranešime sakoma, kad „atsižvelgdama į banko interesus, vadovybė nusprendė, kad visa veikla, susijusi su Rusija ir Baltarusija, yra sustabdyta ir peržiūrima“.
Kinija, kurios dvišaliai santykiai su Rusija pastaraisiais metais stiprėjo, iki šiol vengė kritikuoti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.
Pekinas yra didžiausias daugiašalės institucijos akcininkas, turintis beveik 27 proc. akcijų – tai buvo Kinijos prezidento Xi Jinpingo idėja. Bankas įkurtas 2016 m., siekiant atremti Vakarų dominavimą Pasaulio banke ir Tarptautiniame valiutos fonde. Rusija taip pat yra tarp AIIB steigėjų ir jos dalis sudaro 6 proc., ji yra trečia didžiausia akcininkė po Kinijos ir Indijos bei turi vietą banko direktorių valdyboje.
AIIB pareiškė, kad „aktyviai stebi padėtį“ Ukrainoje ir kad vadovybė padarys viską, kad „apsaugotų grupės finansinį vientisumą“.
Šanchajuje įsikūręs Naujasis plėtros bankas, įsteigtas maždaug tuo pačiu metu ir turintis panašius tikslus kaip ir AIIB, taip pat teigė, kad „sustabdė naujus sandorius Rusijoje“.
Dėl karo finansų institucijos ir įmonės visame pasaulyje stengiasi atsiriboti nuo Rusijos ir Baltarusijos, kurios teritorija naudojama Ukrainos puolimui.
Informacija AIIB svetainėje rodo, kad iki šiol bankas patvirtino du Rusijos projektus, jų finansavimas siekia 800 mln. JAV dolerių, tačiau šalyje yra tik nedidelė jo paskolų portfelio dalis. Taip pat buvo pasiūlyti du projektai Baltarusijai visuomenės sveikatos ir transporto srityse.
„AIIB pasirengęs lanksčiai ir greitai išplėsti finansavimą ir remti narius, kuriuos neigiamai paveikė karas“, – sakė bankas, nepateikdamas daugiau informacijos. Rusija ir Baltarusija yra AIIB narės, bet Ukraina nėra.
AIIB turtas yra nykštukinis, lyginant su Pasaulio banko institucijomis, Tarptautiniu rekonstrukcijos ir plėtros banku (TRPB) ir Tarptautine plėtros asociacija (TPA). AIIB pranešė apie 40 milijardų dolerių turtą praėjusių metų rugsėjį, o TRPB ir TPA – daugiau nei 536 milijardus dolerių.
Ukrainos pagalbos tarnybos sugebėjo patekti į Zaporožės atominę jėgainę po bombardavimo
Ukrainos pagalbos tarnybos penktadienį pranešė, kad gavo prieigą prie atominės elektrinės, kurioje po Rusijos kariuomenės apšaudymo kilo gaisras.
„5:20 val. Zaporožės AE Energodare Valstybinės pagalbos tarnybos padaliniai išvyko gesinti gaisro mokymo pastate“, – feisbuke rašė valstybinės pagalbos tarnybos, pažymėdamos, kad operacijoje dalyvavo 40 žmonių ir 10 transporto priemonių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Maskvą, kad ši ėmėsi „branduolinio teroro“ ir nori „pakartoti“ Černobylio katastrofą, kai įsiveržusios Rusijos pajėgos atakavo atominę elektrinę.
Jis maldavo pasaulio lyderių pabusti ir neleisti Europai „mirti nuo branduolinės nelaimės“, kai po apšaudymo užsidegė didžiausia žemyno branduolinė jėgainė.
„Nė viena kita šalis, išskyrus Rusiją, niekada nešaudė į branduolinius blokus“, – sakoma jo biuro išplatintame vaizdo pranešime. „Tai pirmas kartas mūsų istorijoje. Žmonijos istorijoje. Teroristinė valstybė dabar griebėsi branduolinio teroro“.
Pietryčių pramoniniame Zaporožės mieste esanti stotis tiekia maždaug 40 proc. šalies branduolinės energijos ir, kaip sakė V. Zelenskis, joje yra šeši iš 15 Ukrainos reaktorių.
Kijevo teigimu, gaisras kilo Rusijos kariuomenei apšaudžius objektą. „Tai rezervuarai su termovizoriais, todėl jie žino, kur šaudo“, – sakė V. Zelenskis.
JAV nekurs neskraidymo zonos virš Ukrainos, nes nenori tiesioginio konflikto su Rusija
JAV nemato galimybės pašalinti Rusiją iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos dėl jos sukelto karo Ukrainoje.
Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki, paklausta apie Ukrainos raginimą JT atimti iš Rusijos vietą Saugumo Taryboje, rašo Ukrainos naujienų agentūra unian.net, remdamasi „Anadolu“.
„Nemanome, kad taip galėtų nutikti“, – sakė J. Psaki.
Ji pavadino „nerimą keliančiu“ faktą, kad Rusija, būdama nuolatinė Saugumo Tarybos narė, aktyviai pažeidinėja JT Chartiją.
„Ypač didelį nerimą kelia tai, kad Rusija, turėdama ypatingą atsakomybę laikytis JT Chartijos, aktyviai ją pažeidinėja ir piktnaudžiauja savo padėtimi“, – sakė ji.
Dėl Ukrainos raginimo nustatyti neskraidymo zoną virš šalies J. Psaki pakartojo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas tokios zonos nekurs.
„Priežastis, dėl kurios prezidentas nėra pasirengęs žengti šio žingsnio… ta, kad neskraidymo zoną reikia užtikrinti. Tam iš esmės reikia, kad JAV kariuomenė numušinėtų Rusijos lėktuvus ir skatintų galimą tiesioginį karą su Rusija. Būtent tokio žingsnio ir norime išvengti“, – paaiškino J. Psaki.
Paklausta, ar JAV yra pasirengusios siųsti Ukrainai paramą ore, J. Psaki sakė, kad Vašingtonas pastarosiomis dienomis toliau teikė įvairią gynybinę pagalbą.
„Tačiau nesvarstome veiksmų, dėl kurių galėtume tiesiogiai konfliktuoti su Rusija“, – pridūrė ji.
Parengta pagal ELTA inf.