Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Kijevas ir Maskva derybas tęs ketvirtadienį
Po Rusijos invazijos į Ukrainą pradėtos derybos tarp Kijevo ir Maskvos turėtų būti tęsiamos ketvirtadienio rytą Baltarusijoje. Ukrainos delegacija jau vyksta į derybų vietą, trečiadienį sakė Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis. Susitikime turėtų būti kalbama ir apie paliaubas.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio spaudos tarnyba patvirtino, kad delegacija vyksta į derybų vietą. Anot V. Medinskio, dėl derybų vietos „kartu“ susitarė abi pusės.
Pirmasis derybų ratas tarp Kijevo ir Maskvos Baltarusijos Gomelio pasienio regione pirmadienį baigėsi be rezultatų. Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas prieš pokalbius pakartojo savo reikalavimą dėl Ukrainos „demilitarizacijos“ bei aneksuoto Krymo pripažinimo Rusijos teritorija. V. Zelenkis savo ruožtu pareikalavo „neatidėliotinų paliaubų“ bei rusų pajėgų išvedimo iš šalies.
Ukraina: per 1 000 užsieniečių jau prisijungė prie karo su Rusija
Daugiau kaip 1 000 užsieniečių, Ukrainos duomenimis, jungiasi prie karo su Rusija. „Į Ukrainą jau atvyko savanoriai iš 16 šalių, kurie pasirengę petys petin kovoti su ukrainiečiais prieš agresorius, – žurnalistams sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. – Jų skaičius jau viršijo 1 000“.
Ministras pabrėžė, kad iki šiol 19 šalių pažadėjo Ukrainai ginklų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasirašė dekretą, leidžiantį be vizų atvykti užsieniečiams, kurie tarptautiniame legione nori ginti Ukrainą. Rusijos piliečiams tai netaikoma.
Rusija praėjusį ketvirtadienį pradėjo karą prieš Ukrainą.
Ukraina kviečia rusų karių motinas atvykti ir pasiimti į nelaisvę paimtus sūnus
Ukraina trečiadienį pakvietė susirūpinusias mūšio lauke į nelaisvę paimtų rusų karių motinas atvykti pasiimti savo sūnų, taip akivaizdžiai bandydama sugėdinti Maskvą.
„Priimtas sprendimas perduoti paimtus į nelaisvę Rusijos karius jų motinoms, jei jos atvyks jų pasiimti į Ukrainą, į Kijevą“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Praėjus savaitei po Rusijos invazijos į Ukrainą, Kijevas teigia, kad sulaikė dešimtis rusų karių, o internete plinta mobiliaisiais telefonais nufilmuoti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti suglumę ir nuginkluoti uniformuoti jaunuoliai.
Kijevas siekia susilpninti Rusijos visuomenės paramą invazijai, todėl atidarė pagalbos telefono liniją, kur paskambinę rusų tėvai gali sužinoti, ar jų sūnūs yra tarp žuvusiųjų ar paimtųjų į nelaisvę.
Gynybos ministerija paskelbė telefono numerius ir e. pašto adresą, kuriais galima gauti informacijos apie sulaikytus rusus, o motinos bus kviečiamos į Kijevą atsiimti savo dingusių sūnų.
„Jūs būsite priimtos ir nuvežtos į Kijevą, kur jūsų sūnus bus jums grąžintas, – sakoma ministerijos pranešime. – Priešingai nei Putino fašistai, mes, ukrainiečiai, nekariaujame prieš motinas ir jų paimtus į nelaisvę vaikus“.
Ukrainos tarnyba: kare jau žuvo mažiausiai 2 000 civilių gyventojų
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba teigia, kad nuo praėjusios savaitės, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, žuvo mažiausiai 2 000 civilių gyventojų.
Tarp žuvusiųjų – 10 gelbėjimo tarnybų darbuotojų, sakoma jos „Facebook“ žinutėje.
Anksčiau Jungtinės Tautos kalbėjo apie 142 civilių mirtis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį įsakė surengti invaziją į Ukrainą, dėl kurios ilgai buvo baimintasi.
Nuo to laiko užgesinta daugiau kaip 400 gaisrų, kuriuos sukėlė „priešo ugnis“, sakoma pranešime. Gelbėjimo tarnyba taip pat pranešė, kad 500 žmonių buvo išgabenti į saugią vietą.
Kalbėdama apie tebesitęsiančius išpuolius, tarnyba perspėjo, kad „kiekviena valanda kainuoja mūsų vaikų, moterų ir gynėjų gyvybes“.
ES atjungė 7 Rusijos bankus nuo SWIFT pranešimų sistemos
ES trečiadienį iš pasaulinio SWIFT tinklo pašalino septynis Rusijos bankus, griežtinant sankcijas dėl Maskvos karo Ukrainoje.
Iš saugaus tarpbankinių pranešimų tinklo, kuriuo galima vykdyti operacijas, iš karto pašalinti šie bankai: antras pagal dydį Rusijos skolintojas VTB Bank, taip pat Bank Otkritie, Novikombank, Promsviazbank, Rossija Bank, Sovcombank ir VEB (Vnešekonombank), teigiama oficialiame ES leidinyje.
Jų įtraukimas į sąrašą – naujausia Vakarų koordinuojama bausmė Rusijai už jau septintą dieną trunkantį Ukrainos puolimą.
„Europos Sąjunga šviesos greičiu priėmė tris griežtų sankcijų paketus Rusijos finansų sistemai, jos aukštųjų technologijų pramonei ir korumpuotam elitui“, – sakoma Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen pareiškime.
„Tai didžiausias sankcijų paketas mūsų Sąjungos istorijoje. Šiandien priimtas sprendimas atjungti pagrindinius Rusijos bankus nuo SWIFT tinklo bus dar vienas labai aiškus signalas (Vladmirui) Putinui ir Kremliui“.
Sąraše neįvardyti du pagrindiniai Rusijos bankai – „Sberbank“ ir „Gazprombank“, kurie buvo palikti prijungti prie SWIFT, kad ES šalys galėtų atsiskaityti už Rusijos tiekiamas dujas ir naftą.
Tačiau aukštas ES pareigūnas sakė, kad šis sąrašas bus „nuolat atnaujinamas“.
Jis pridūrė, kad kartu su ankstesnėmis G7 partnerių sankcijomis „šiek tiek daugiau nei 80 proc. (Rusijos) bankų sistemos taikomos kokios nors sankcijos“.
Tarp jų – SWIFT draudimas, turto įšaldymas ir finansavimo sankcijos, kurias įvedė ES, JAV ir Jungtinė Karalystė.
Pareigūnas sakė, kad Šveicarija, kuri yra svarbus ES nepriklausantis finansų centras, informavo, jog laikysis visų bloko taikomų priemonių.
Pareigūnas pridūrė, kad ES taip pat draudžia bet kokias naujas ES investicijas į Rusijos tiesioginių investicijų fondą ir draudžia tiekti eurų banknotus bet kam Rusijoje, išskyrus asmeniniam naudojimui ar kai kuriais diplomatiniais tikslais, siekiant išvengti SWIFT draudimo apėjimo.
Jis taip pat sakė, kad kai kurių Rusijos bankų pašalinimas iš SWIFT sistemos, leidžiančios greitai ir saugiai vykdyti tarptautines operacijas, neišvengiamai „paveiks“ ES ir Vakarų šalis, tačiau „tai suprantama ir priimtina“.
Lietuva skirs 5 mln. eurų Ukrainai
Reaguojant į neatidėliotinos finansinės pagalbos Ukrainai poreikį dėl Rusijos karinės invazijos, Pasaulio bankas (PB) šiuo metu rengia skubios, bent 350 mln. JAV dolerių apimties, finansinės paramos šaliai paketą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad Lietuva prisidės prie PB rengiamo finansinės pagalbos paketo, skirdama 5 mln. eurų dotaciją Ukrainai.
„Lietuva yra pasiruošusi prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų padėti nuo karinių Rusijos veiksmų kenčiančiai šaliai – artimiausiu metu skirsime 5 mln. eurų Ukrainai per šiuo metu Pasaulio banko rengiamą skubios pagalbos priemonę. Kartu raginame tiek Pasaulio banką, tiek kitas tarptautines finansų institucijas užtikrinti, kad finansinė parama Ukrainą pasiektų kaip įmanoma greičiau“, – sakė finansų ministrė G. Skaistė.
Iš viso Pasaulio banko grupė planuoja iki 3 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos Ukrainai paketą.
Taivano vadovai perves savo algas pabėgėliams iš Ukrainos
Taivano vyriausybė trečiadienį atidarė specialią banko sąskaitą, į kurią bus renkamos lėšos, skirtos Lenkijoje esantiems pabėgėliams iš Ukrainos. Tai pranešė salos žiniasklaida.
Planuojama, kad fondas veiks mėnesį. Aukoti ukrainiečiams galima per bankomatus ir internetu.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen, jos pavaduotojas Williamas Lai`us ir premjeras Su Tseng-changas pareiškė norą pervesti pabėgėliams savo mėnesio algas. Jų pavyzdžiu ketina pasekti ir kiti šalies politikai.
nksčiau Taivanas griežtai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir pareiškė ketinąs prisijungti prie tarptautinių ekonominių sankcijų prieš Maskvą. Jis taip pat išsiuntė Ukrainai 27 tonas humanitarinės pagalbos.
Lenkija pasirengusi taikyti embargą anglims iš Rusijos
Lenkija pasirengusi bet kada atsisakyti anglių iš Rusijos, bet tam reikalingas Europos Komisijos leidimas. Tai trečiadienį per bendrą spaudos konferenciją su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles’iu Micheliu pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
„Mes pasirengę tai padaryti (įvesti embargą rusiškoms anglims) bet kada, bet kurią dieną. Mums tik reikia iš EK vieno dalyko. Mums reikia pažado, jog Lenkija nebus nubausta už šį žingsnį, kadangi embargo įvedimas – tarptautinės prekybos dalis, o tai yra EK kompetencija“, – sakė jis.
„Aš dar kartą kreipiuosi į EK, kad ji apsispręstų dėl šio embargo, – pareiškė M. Morawieckis. – Lenkija nedelsdama nutrauks anglių iš Rusijos importą“.
Lenkijos premjeras pranešė svarstęs anglių tiekimo klausimą su Australijos ministru pirmininku Scottu Morrisonu. „Aš šiandien kalbėjausi su Australijos premjeru apie tai, kad anglys į Lenkiją būtų gabenamos iš ten“, – sakė M. Morawieckis.
Anot Lenkijos premjero, su ET vadovu jis aptarė sankcijas Rusijai. „Lenkija ryžtingai ragina imtis kuo griežtesnių sankcijų“, – pabrėžė jis. Tarp galimų priemonių M. Morawieckis paminėjo naftos, dujų ir anglių tiekimo iš Rusijos embargą.
Praėjusią savaitę Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Lietuvoje apsigyvenę ukrainiečiai kviečiami registruotis artimiausiuose migracijos skyriuose
Nuo vasario 25 d. mūsų šalyje jau yra užregistruoti 643 Ukrainos piliečiai, 623 pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, 6 pateikė prašymus dėl nacionalinės vizos, 14 naudojasi beviziu režimu.
Tokius duomenimis nurodęs Migracijos departamentas pabrėžia, kad dėl karo veiksmų savarankiškai iš Ukrainos į Lietuvą atvykę ir pasirinktose vietose apsigyvenę Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai turi atvykti į artimiausią jiems Migracijos departamento teritorinį skyrių ir registruotis.
Ispanija siunčia karinę įrangą „Ukrainos pasipriešinimui“
Ispanija tieks „karinę įrangą“ Ukrainai, kurią puola Vladimiro Putino pasiųsta kariuomenė, trečiadienį parlamente sakė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.
„Noriu jums pranešti, kad Ispanija pristatys puolamąją karinę įrangą Ukrainos pasipriešinimui“, – sakė P. Sanchezas.
V. Zelenskis ragina žydus netylėti dėl Ukrainos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino pasaulio žydus pasisakyti po Rusijos raketos smūgio į Kijevo televizijos bokštą, pastatytą holokausto žudynių vietoje.
„Dabar kreipiuosi į visus pasaulio žydus. Ar nematote, kas vyksta? Štai kodėl labai svarbu, kad milijonai žydų visame pasaulyje šiuo metu netylėtų“, – sakė jis.
„Nacizmas gimsta tyloje. Taigi šaukite apie civilių žudynes. Šaukite apie ukrainiečių žudynes“.
Izraelis gelbėja Ukrainos žydų našlaičius prie Rumunijos sienos
Izraelio pareigūnai prie Rumunijos sienos priėmė daugiau nei 100 žydų našlaičių, išgelbėtų iš Ukrainos Žytomyro miesto, pranešė Izraelio diplomatinės tarnybos.
Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas antradienio vakarą tviteryje parašė, kad vaikai buvo sutikti pasienyje, jiems duotos antklodės bei šilti drabužiai prieš jų tikėtiną kelionę į Izraelį. Izraelio konsulas Rumunijoje Roni Shabtai trumpoje kalboje prie autobuso palinkėjo jiems „geresnio gyvenimo“.
Žytomyras, esantis maždaug už 140 kilometrų į vakarus nuo Kijevo, antradienį nukentėjo nuo Rusijos ugnies.
Izraelio duomenimis, maždaug 200 tūkst. Ukrainos gyventojų turi teisę emigruoti į Izraelį dėl asmeninio žydų tikėjimo arba žydiškos kilmės.
Sankcijos kanda: Rusiją paliekantys žmonės negali pasiimti daugiau kaip 10 tūkst. dolerių
Rusijos gyventojams nebeleidžiama išvykti iš šalies su daugiau nei 10 tūkst. JAV dolerių ekvivalentiška suma – taip Kremlius mėgina išlaikyti kapitalą šalyje, patiriančioje griežtas sankcijas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Taisyklė taip pat veikia užsienio valiutos judėjimą ir, atrodo, sukurta siekiant užtikrinti, kad žmonės, dėl sankcijų mėginantys išvykti iš Rusijos, nepasiimtų su savimi visos turimos konvertuojamos valiutos.
Prie bankomatų, vis dar turinčių pinigų, dabar dažnos ilgos eilės, nes žmonės bando atsiimti turimas santaupas, dėl sankcijų rubliui sparčiai nuvertėjant. Importuojamų prekių kainos šoka aukštyn, žmonės bando įsigyti kai kurias prekes, pavyzdžiui, naujus telefonus, kol jos dar netapo neįperkamos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad grynųjų pinigų judėjimą ribojanti taisyklė yra reakcija į „nedraugiškus“ JAV ir kitų Vakarų šalių žingsnius, įskaitant sankcijas, pritaikytas daugeliui Rusijos bankų.
Latvijos prezidentas: Ukrainai turi būti suteiktas kandidatės į ES statusas
Latvijos prezidentas Egilas Levitas mano, kad Briuselis turėtų atsisakyti įprastinių „biurokratinių procedūrų“ ir paspartinta tvarka suteikti Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą statusą.
Jis tai pareiškė trečiadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Financial Times“.
Kaip pažymi leidinys, Ukraina pateikė paraišką stoti į ES, kai iniciatyvą atvirame laiške parėmė Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos ir Slovėnijos vadovai. Prezidentai pareiškė esą įsitikinę, jog Ukraina nusipelno to, kad jai būtų skubiai pasiūlyta stojimo į ES perspektyva.
„Europos Sąjunga – viena didžiausių ekonominių pasaulio žaidėjų, bet politiniu požiūriu ji – nykštukė, – pareiškė E. Levitas. – O dabar Bendrija turi šansą išsiplėsti iki normalaus dydžio – tokio, kokio ji nusipelno tiek politiniu, tiek kariniu požiūriu“.
Pasak Latvijos prezidento, šio klausimo svarstymas turėtų prasidėti dar iki kovo 10 d. planuojamo ES lyderių susitikimo, kadangi Ukraina „kovoja už Europos vertybes“.
„Dabar, kai Ukrainos valstybei gresia pavojus, ES turi pasiųsti ukrainiečiams galingą signalą, kad jų šalis priklauso Europai“, – pabrėžė jis. „Būtų absurdiška, jei mes veiktume taip, tarsi nieko nevyktų. Mes turime pereiti prie politinio sprendimo“, – pridūrė Latvijos prezidentas.
Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Didžiausias Rusijos skolintojas „Sberbank“ traukiasi iš Europos
Didžiausias Rusijos skolintojas „Sberbank“ trečiadienį pareiškė pasitraukiantis iš Europos rinkos po to, kai patyrė Vakarų sankcijų, pritaikytų šiam valstybiniam bankui reaguojant į Maskvos invaziją į Ukrainą, spaudimą.
„Dabartinėje aplinkoje „Sberbank“ nusprendė pasitraukti iš Europos rinkos“, – sakoma skolintojo pranešime, kurį išplatino Rusijos naujienų agentūros. Banko antrinės įmonės Europoje susidūrė su „nenormaliais grynųjų pinigų nuotėkiais ir grėsmėmis darbuotojų bei filialų saugumui“, priduriama pranešime.
Rusijos oro desantininkai išsilaipino Charkive, antrame Ukrainos mieste
Rusijos oro desantininkai trečiadienį nusileido rytiniame Ukrainos Charkivo mieste, pranešė Ukrainos armija ir pridūrė, kad tuoj prasidėjo susirėmimai.
„Rusijos oro desantininkai nusileido Charkive (…) ir užpuolė vietos ligoninę“, – sakoma kariuomenės pranešime per susirašinėjimo programėlę „Telegram“. „Vyksta kova tarp įsibrovėlių ir ukrainiečių“.
Charkivas, daugiausia rusakalbis miestas netoli Rusijos sienos, turi apie 1,4 mln. gyventojų. Miestas yra Rusijos pajėgų taikinys nuo ketvirtadienio, kai prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą.
Chersone prie Juodosios jūros, kur pareigūnai antradienį pranešė apie miestą juosiančius Rusijos kontrolės punktus, Rusijos pajėgos per naktį perėmė geležinkelio stoties ir uosto kontrolę, vietos žiniasklaida citavo miesto merą Igorį Kolychajevą.
Mariupolyje, Azovo jūros uoste, per Rusijos atakos antradienį sukeltą gaisrą sužeista daugiau nei šimtas žmonių, Ukrainos žiniasklaida citavo miesto merą Vadymą Boičenką.
Borodjankoje, esančioje už 50 kilometrų nuo Kijevo, Rusijos oro antskrydžiai antradienį sugriovė du gyvenamuosius namus, pranešė Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Emine Džaparova, pasidalijusi vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti iš dalies griuvėsiais virtę pilki pastatai ir juose liepsnojantys butai.
Ukrainos gynybos ministerija naktį taip pat pareiškė, kad gali prasidėti puolimas iš Baltarusijos. „Baltarusijos kariuomenėje paskelbtas aukštas parengties režimas ir ji telkiama arčiausiai Ukrainos sienos esančiose srityse“, – sakoma ministerijos pranešime feisbuke.
Antradienio dieną Ukrainos žvalgyba pastebėjo „didelį orlaivių aktyvumą“ pasienio zonoje, ten buvo stebimos transporto priemonių vilkstinės, gabenusios maistą ir amuniciją, sakoma pranešime. Atsižvelgiant į šį judėjimą, Baltarusija „greičiausiai ateityje galėtų paremti Rusijos įsibrovėlius Rusijos ir Ukrainos kare“, perspėjo ministerija.
„Raketų atakos prieš karinius ir civilius taikinius“ Ukrainoje „sistemingai“ rengiamos iš Baltarusijos teritorijos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d., pridūrė ministerija.
Parengta pagal ELTA inf.