Kupiškyje įsikūrusi ukrainietė, iš Charkovo kilusi Nadiya Jankauskienė, šiuo metu išgyvena labai sudėtingą metą. Karo krečiamoje Ukrainoje – jos šeima. Kalbėti sunku, bet nuolat su jais ryšį palaikanti moteris sutiko papasakoti, ką patiria artimieji.
Jurga BANIONIENĖ
Su Nadiya kalbėjomės penktadienį, vasario 25 dieną, tik pasibaigus jos telefoniniam pokalbiui su mama. Paklausta, kaip jaučiasi, Nadiya sakė, kad būna labai sunkių momentų, bet stengiasi laikytis.
Kas vyksta gimtinėje, moteris sužinojo vizito pas gydytojus metu. Kad Ukrainoje prasidėjo karas, ketvirtadienį ryte pradėjo rašyti vyro seserys. „Sėdėjau ir nesupratau, kas vyksta. Tada pradėjo skambinti mama. Ji viešėjo pas mus, tik praėjusį sekmadienį išvažiavo iš Lietuvos. Mama kalbėjo, kad nuo penktos ryto pradėjo bombarduoti. Ji su patėviu gyvena Charkove. Arti miesto yra karinė bazė, pradėta šaudyti į jos objektus. Prabudo nuo sprogimų garso, buvo matyti ir ugnis. Vakar (ketvirtadienį – aut. past.) visi žmonės buvo raginami eiti į požeminius metro, bet tėvai liko namie. Patėvis sunkiai vaikšto, mamai jį su vežimėliu nuvežti būtų sudėtinga, žmonių visur daug. Bet daug jų lieka namie. Į metro eina jauni žmonės, šeimos su vaikais, bijodami dėl jų saugumo. Šiandien ryte jau nemažai grįžo atgal į namus, metro sunku, daugybė žmonių mažame plote, visi pervargę, nemiegoję. Kol kas gyvenamųjų namų Charkove niekas nebombarduoja“, – kalbėjo N. Jankauskienė.
Anot pašnekovės, kol kas yra ryšys su mama, skambina jai ir telefonu, ir per „Viber“ programėlę.
Plačiau skaitykite kovo 1 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (3 Eur/mėn.)