Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Raketa, turėjusi numušti Kijevo TV bokštą, pataikė į Babij Jarą
Ukrainos „Tautos tarno“ partijos deputatas Maksimas Bužanskis pareiškė, kad raketa, kuria bandyta numušti televizijos bokštą Kijeve, pataikė į Babij Jarą.
Tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale. Pranešimą citavo unian.net.
Babij Jaras – netoli Kijevo esanti Antrojo pasaulinio karo žydų ir kitų tautybių žmonių masinių žudynių vieta.
„Rusai. Ką tik jūsų raketa, kuria bandėte numušti televizijos bokštą Kijeve, pataikė į Babij Jarą. Ar tai kažkokia nacių brolija, kuri du kartus – 1941 ir 2022 metais – imtų žudyti ten gulinčius? Dabar drąsiai galite piešti svastikas sau ant uniformų ir patys denacifikuotis“, – rašė M. Bužanskis.
Jis pridūrė: „Jums neužtenka žudyti gyvuosius, jūs bandote nužudyti ir mirusiuosius, ir visos mūsų šalies atmintį ir skausmą. Tai turės amžinų pasekmių“.
Rusų pajėgos pataikė į Kijevo televizijos bokštą
Rusijos pajėgos smogė Kijevo televizijos bokštui ir nutraukė transliacijas.
Ukrainos naujienų agentūra unian.net teigia, kad kol kas nėra pranešimų apie nukentėjusiuosius ar žuvusiuosius.
Pasak Ukrainos nacionalinio transliuotojo „Suspilne“, sviedinys pataikė į televizijos bokšte esančią transliavimo įrangą. Kilo laikinų problemų, susijusių su televizijos transliavimu.
Netrukus žadama įjungti atsarginę transliaciją.
Rusijos laivams uždrausta įplaukti į JK uostus
Jungtinės Karalystės transporto sekretorius Grantas Shappsas pareiškė, kad Rusijos laivams nebeleidžiama įplaukti į šalies uostus.
„Ką tik tapome pirmąja šalimi, priėmusia įstatymą, pagal kurį VISIEMS laivams, BET KAIP susijusiems su Rusija, visiškai UŽDRAUSTA įplaukti į JK uostus“, – parašė jis „Twitter“ tinkle ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu.
JK įvedė Maskvai plataus masto sankcijas, kurios pirmiausia nukreiptos prieš Rusijos finansų sektorių. Taip pat JK nebeleidžiama tūpti Rusijos orlaiviams.
JAV žvalgyba vertina V. Putino psichinę būklę
JAV slaptosios tarnybos pastarosiomis dienomis svarbiausiu prioritetu laiko Rusijos prezidento Vladimiro Putino psichinės būklės vertinimą. Jie nori išsiaiškinti, kokį poveikį tai turi jo veiksmams aštrėjant Ukrainos krizei, stočiai CNN sakė du šaltiniai.
V. Putiną daug metų stebintys ekspertai prieš tai viešai spėliojo, kad jo elgesys tampa vis mažiau nuspėjamas ir neracionalus. Nuo tada, kai V. Putinas praėjusį ketvirtadienį pradėjo Rusijos invaziją į Ukrainą, aukšti JAV pareigūnai esą prašo žvalgybų surinkti visą informaciją apie tai, koka yra Rusijos prezidentas savijauta ir kaip jo mąstyseną veikai netikėtai vieninga ir griežta Europos kaimynių ir sąjungininkų visame pasaulyje reakcija.
V. Zelenskis generolą M. Žyrnovą paskyrė Kijevo karo komendantu
Dėl nesaugios padėties Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė karo komendantą sostinei Kijevui. „Vitalijus Klyčko lieka Kijevo meru, jis (komendantas) turės savo atsakomybės sritį“, – sakė V. Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu. 55-erių generolas Mykola Šyrnovas jau 2014 metais organizavo gynybos priemones. Po karo esą viskas grįš į įprastas vėžes.
Gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos pajėgos buvo sustabdytos už 15-20 km į šiaurę nuo Kijevo. Kairiajame Dniepro upės krante kilometrinė karinės technikos kolona iš šiaurės rytų juda Kijevo link. Baiminamasi, kad 3 mln. gyventojų turinti sostinė bus apsupta.
Prieš tai V. Zelenkis dekretu leido be vizų atvykti užsieniečiams, kurie tarptautiniame legione nori ginti Ukrainą. Tačiau Rusijos piliečiams tas netaikoma.
Jungtinėms Tautoms pagalbai Ukrainai reikia 1,5 mlrd. eurų
Jungtinėms Tautoms (JT) humanitarinei paramai Ukrainos kare reikia beveik 1,5 mlrd. eurų. JT skubios pagalbos biuras „Ocha“ antradienį pranešė, kad JT humanitarinėms organizacijoms reikia 1,1 mlrd. dolerių (980 mln. eurų) darbui Ukrainoje – šių lėšų užtektų tris mėnesius pasirūpinti 6 mln. žmonių. Dar 551 mln. dolerių reikalinga pagalbai pabėgėliams už šalies ribų.
JT spėja, kad Ukrainoje 12 mln. žmonių reikės pagalbos ir apsaugos. Daugiau kaip 4 mln. ukrainiečių ateinančiais mėnesiais paramos reikės kaimyninėse šalyse.
„Tai blogiausia situacija žmonėms Ukrainoje. Turime dabar suintensyvinti savo reakciją, kad apsaugotume ukrainiečių gyvybes ir orumą“, – sakė „Ocha“ vadovas Martinas Griffithsas.
UKRAINA PATEIKĖ PRAŠYMĄ DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE
Emocingame savo kreipimesi į Europos Parlamentą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis primygtinai reikalavo priimti jo šalį į Europos Sąjungą (ES). „Mes kovojame už savo teises, už savo laivę, už savo gyvybes. Ir dabar kovojame dėl išlikimo, – sakė jis vaizdo ryšiu. – Tačiau mes kovojame ir už tai, kad būtume visaverčiai Europos nariai“.
„Europos Sąjunga su mumis bus daug stipresnė. Dėl to nėra abejonių, – kalbėjo V. Zelenskis. – Be jūsų Ukraina bus viena“. Ukraina esą įrodė savo stiprybę. „Įrodykite, kad esate su mumis (…) Įrodykite, kad tikrai esate europiečiai“. Tada gyvenimas nugalės karą.
Praėjus kelioms dienos po Rusijos užpuolimo, V. Zelenskis jau pirmadienį pareikalavo „nedelsiant priimti Ukrainą pagal specialią procedūrą“. Įstojimo į ES procesas paprastai yra sudėtingas ir ilgas.
Ir Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas antradienį savo vaizdo kreipimesi į Europos Parlamentą primygtinai ragino priimti jo šalį į ES.
V. Zelenskis vadina Charkivo apšaudymą Rusijos karo nusikaltimu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pavadino Rusijos apšaudymą, nukreiptą į jo šalies antrąjį miestą, karo nusikaltimu ir pareiškė, kad sostinės gynimas nuo Maskvos armijos yra svarbiausias prioritetas.
„Smūgis Charkivui yra karo nusikaltimas. Tai valstybinis Rusijos terorizmas“, – sakė V. Zelenskis per vaizdo įrašą. Šeštąją Rusijos invazijos dieną „sostinės gynyba šiandien yra pagrindinis valstybės prioritetas“, pridūrė jis.
Diplomatai boikotavo S. Lavrovo kalbą Nusiginklavimo konferencijoje
Ukrainos ambasadorė ir daugelio šalių diplomatai antradienį demonstratyviai išėjo, kai prasidėjo Rusijos užsienio reikalų ministro kalba Ženevoje vykstančioje Nusiginklavimo konferencijoje.
Protestuodami prieš Maskvos invaziją į Ukrainą, diplomatai atsistojo ir išėjo iš patalpos, kai buvo pradėta rodyti Sergejaus Lavrovo iš anksto įrašyta vaizdo žinutė.
JK perspėjo V. Putiną, kad jis gali būti teisiamas už karo nusikaltimus
Jungtinės Karalystės vyriausybė antradienį perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo vadai Ukrainoje gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus, nes Ukrainos miestai beatodairiškai apšaudomi. Per Charkivo apšaudymą sunaikinta mokykla, pasak mero, žuvo mažiausiai 11 civilių.
Pirmuosiuose britų laikraščių puslapiuose buvo nuotraukos, kuriose užfiksuotos dvi mergaitės, žuvusios per Rusijos puolimą Ukrainoje, ir jas mėginusio išgelbėti gydytojo žodžiai: „Parodykit tai Putinui“.
Teisingumo sekretorius Dominicas Raabas, buvęs karo nusikaltimų prokuroras, sakė, kad Didžioji Britanija ir sąjungininkės lauks, kiek reikės, kad sučiuptų bet kuriuos pažeidėjus, priminęs apie 1990-ųjų karus buvusioje Jugoslavijoje.
„Štai kodėl mes aiškiai sakome ne tik Putinui, bet ir vadams Maskvoje bei Ukrainos žemėje, kad jie bus patraukti atsakomybėn už bet kokius karo įstatymų pažeidimus“, – sakė jis „Sky News“. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Hagoje pirmadienį paskelbė, kad atlieka tyrimą, nes yra „pagrįsto pagrindo“ įtarti karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, vykdomus Ukrainoje nuo 2014 m., kai Rusija užgrobė Krymo pusiasalį.
V. Putinui, Rusijos generolams ir kareiviams „yra labai reali rizika, kad jie atsidurs Hagos teismo teisiamųjų suole“, per BBC televiziją sakė D. Raabas. „Jei TBT nuspręs imtis veiksmų ir kai jis tai nuspręs, esu tikras, JK ir sąjungininkės norės prisidėti praktiškai ir logistiniu požiūriu“.
„Amnesty International“ pranešė, kad Rusijos kasetinės bombos praėjusį penktadienį Šiaurės rytų Ukrainoje pataikė į ikimokyklinę įstaigą, kuri buvo naudojama civiliams priglausti, žuvo trys žmonės, tarp jų vienas vaikas. Organizacijos vadovė Agnes Callamard pareiškė, kad „šlykšti“ ataka Ochtyrkos mieste „turi būti ištirta kaip karo nusikaltimas“.
A. Bilotaitė: Lietuvoje įsikūrė jau 315 ukrainiečių
Vidaus reikalų ministrė Agnė BIlotaitė teigia, kad šiuo metu Lietuvoje jau apgyvendinta 315 karo pabėgėlių iš Ukrainos. Anot ministrės, esant poreikiui, Lietuva pasirengusi priimti dar keliasdešimt tūkstančių piliečių.
„Kalbant apie mūsų pasirengimą, tai yra 11 tūkstančių vietų mūsų savivaldybėje. Labai aktyviai dirba visuomeninė iniciatyva „Stiprūs kartu“ ir yra pasiūlyta jau 5694 būstai, tai reiškia, kad gali apgyvendinti 23 tūkst. žmonių. 315 ukrainiečių jau įsikūrė”, – antradienį Vyriausybėje kalbėjo A. Bilotaitė.
Be to, anot A. Bilotaitės, šiuo metu dėl apgyvendinimo galimybių derinamasi ir su viešbučių asociacija.
„Kalbėjome ir su viešbučių asociacija dėl galimybių apgyvendinti viešbučiuose, su mobiliojo ryšio operatoriais sutarta dėl aprūpinimo telefono kortelėmis, su verslo asociacijomis kalbamės apie aprūpinimą maistu ir įdarbinimo galimybes“, – apie humanitarinę pagalbą ukrainiečiams kalbėjo ministrė.
Vidaus reikalų ministrės įsakymu Ukrainos pabėgėliams ir jų šeimos nariams, kurie neturės galiojančio kelionės dokumento, galės būti išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas, kol spręsis jų teisinės padėties klausimas. Taip pat iš karo pabėgėlių nebus reikalaujama pateikti kelionės dokumentų, sveikatos draudimo ir kitų dokumentų, kurie suteikia teisę jiems atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje.
Ukrainos piliečiai, besinaudojantys beviziu režimu, arba turintys galiojančią Šengeno vizą, taip pat Ukrainos piliečiai, gavę humanitariniais pagrindais išduotas nacionalines vizas arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turės teisę dirbti ir bus atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
Pateikę prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo tikslu, bus atleidžiami nuo pareigos gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams ir galės pradėti dirbti iš karto.
Teisę dirbti taip pat turės ir Ukrainos piliečiai, pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės įsakymu pabėgėliams iš Ukrainos bus užtikrinama teisė gauti būtinąją medicinos pagalbą ir kitas būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Lietuvos paštas stabdo komercines rusiškas ir baltarusiškas siuntas bei pinigines perlaidas
Nuo kovo 1 d. Lietuvos pašto bei „PayPost“ skyriuose sustabdytos į Rusiją ir Baltarusiją ar iš jų atliekamos piniginės perlaidos. Taip pat nuo kovo 2 d. Lietuvos paštas stabdo komercinių siuntų, t. y. verslo klientų siunčiamų siuntų, siuntimą į Rusiją bei Baltarusiją.
„Solidarizuojamės su visu pasauliu ir iš savo pusės darome tai, ką galime. Apsisprendėme stabdyti komercines siuntas į Rusiją ir Baltarusiją, taip pat nuo šiandien nevykdome piniginių perlaidų, tuo nuosekliai prisidėdami prie apribojimų finansinių srautų judėjimui“, – sako Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.
Į Rusiją ir Baltarusiją siunčiamos komercinės siuntos stabdomos nuo kovo 2 dienos. Iki šios datos Lietuvos paštui klientų pateiktas komercines siuntas bus siekiama pristatyti, nepaisant sutrikusios tarptautinės logistikos su minimomis šalimis. Vėliau Rusijos ir Baltarusijos kryptimi siunčiamos siuntos iš verslo klientų priimamos nebebus.
Lietuvos paštas taip pat paskelbė, kad pašto skyriuose iš prekybos išimtos visos rusiškos ir baltarusiškos prekės, nutraukiamas rusiškų bei baltarusiškų leidinių platinimas visoje šalies teritorijoje bei stabdoma prekyba „Respublikos“ grupės leidiniais.
Rusijai puolant, Rytų Ukrainos Mariupolio miestas liko be elektros
Svarbiausias Pietryčių Ukrainos miestas Mariupolis prie Azovo jūros liko be elektros po besiveržiančių Rusijos pajėgų atakų, antradienį pranešė regiono vadovas Pavlo Kyrylenka.
„Mariupolis ir Volnovacha yra mūsų! – parašė P. Kyrylenka feisbuke. – Priešas spaudžia du miestus, bet jie laikosi. Mariupolyje nutrauktos elektros linijos, miestas be elektros“.
„Binance“ Ukrainai aukoja 10 mln. JAV dolerių
„Binance“, viena iš pirmaujančių kriptovaliutų ir blokų grandinės infrastruktūros tiekėjų pasaulyje, per savo „Binance“ labdaros fondą aukoja 10 milijonų JAV dolerių Ukrainos humanitarinėms reikmėms.
Parama, pasak bendrovės, bus paskirstyta pagrindinėms šalyje jau veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms. Įskaitant UNICEF, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą (UNHCR), JT pabėgėlių agentūrą, „iSans“ ir „People in Need“. Taip siekiama padėti iš karo zonos evakuojamiems vaikams bei šeimų nariams.
„Binance“ taip pat sukūrė dedikuotą kriptovaliutų sutelktinio finansavimo svetainę, pavadintą „Ukraine Emergency Relief Fund“. Svetainė skirta žmonėms, norintiems padėti Ukrainai aukojant kriptovaliutomis. Už suaukotas lėšas bus teikiama skubi pagalba pabėgėliams ir vaikams bei finansuojama pabėgėliams skirto maisto, degalų ir atsargų logistika. Pati „Binance“ fondui jau paaukojo kriptovaliutų už daugiau nei 6 mln. JAV dolerių.
„Pagalba apima maistą, kurą, atsargas ir prieglobstį ukrainiečiams, tarp kurių yra daugybė „Binance“ bendruomenės narių. Mes naudojame visus išteklius ir kanalus, siekdami paraginti pasaulio lyderius nedelsiant užbaigti šį konfliktą“, – komentuoja Changpeng Zhao, „Binance“ įkūrėjas ir vadovas.
Rusijos pajėgos apšaudė centrinę antrojo Ukrainos miesto Charkivo aikštę
Antradienį besiveržiančios Rusijos pajėgos apšaudė antrojo Ukrainos miesto Charkivo centrinę aikštę – jos smogė į vietos administracijos pastatą, pranešė regiono gubernatorius Olegas Sinegubovas.
„Šį rytą mūsų miesto centrinė aikštė ir Charkivo administracijos būstinė buvo nusikalstamai užpulta“, – „Telegram“ vaizdo įraše sakė O. Sinegubovas. „Rusijos okupantai ir toliau naudoja sunkiąją ginkluotę prieš civilius gyventojus“, – sakė jis ir pridūrė, kad aukų skaičius kol kas nežinomas.
Teisingumo ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. Putino ir A. Lukašenkos
Rusijai vykdant agresiją Ukrainoje, Lietuva imasi teisinių veiksmų už agresijos vykdymą atsakingų Rusijos ir Baltarusijos vadovybės baudžiamosios atsakomybės užtikrinimui.
Kaip tvirtina ministerija, už agresijos nusikaltimą gali būti teisiama tiek Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme, tiek nacionaliniuose teismuose tų valstybių, kurios šį tarptautinį nusikaltimą yra nustatę savo baudžiamuosiuose kodeksuose.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už agresijos nusikaltimą, taip suteikdamas galimybę persekioti už jį atsakingus asmenis, remiantis universalios jurisdikcijos principu ir juos teisti už akių, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti Rusijos ir Baltarusijos vadovų vykdomą agresiją Ukrainos atžvilgiu.
Ministrės teigimu, už agresiją Ukrainoje atsakingų asmenų baudžiamasis persekiojimas gali tapti realybe, jei Generalinė prokuratūra įvertins visą jiems prieinamą informaciją ir pasinaudos Lietuvos nacionalinės teisės suteikiama universalios jurisdikcijos ir teisimo už akių galimybe.
Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniame BK, XV skyriuje „Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“, taip pat yra kriminalizuotas tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (BK 100 straipsnis), agresija (BK 110 straipsnis), draudžiama karo ataka (BK 111 straipsnis).
„Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas sukuria teisines prielaidas patraukti baudžiamojon atsakomybėn Putiną ir Lukašenką, nepriklausomai nuo jų pilietybės ir gyvenamosios vietos, taip pat agresijos vykdymo vietos bei tai, ar už agresiją yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Rusijos ar Baltarusijos teisę“, – sako ministrė E. Dobrovolska.
UNIAN: Rusija savo kareivio gyvybę įvertino 50 dolerių
Rusijos gynybos ministerija kare prieš Ukrainą žuvusių kareivių šeimoms išmokės po 11 tūkst. rublių. Tai pranešama Ukrainos Aukščiausiosios Rados „Telegram“ kanale.
„Pagal dabartinį kursą putleris (Vladimiras Putinas) įvertino savo piliečio gyvybę 50 dolerių. 50 dolerių – tokia okupanto ruso gyvybės kaina“, – sakoma pranešime.
Kaip informavo naujienų agentūra UNIAN, per keturias karo dienas Ukrainoje žuvo ir buvo sužeista daugiau kaip 5,3 tūkst. Rusijos kariškių.
Meras: Rusijos kariuomenė – Pietų Ukrainos Chersono miesto pakraštyje
Rusijos kariuomenė antradienį pasiekė Pietų Ukrainos Chersono miestą, esantį netoli Maskvos kontroliuojamo Krymo, ir jo pakraščiuose įrengia kontrolės punktus, pranešė miesto meras.
„Rusijos kariuomenė įrengia kontrolės punktus Chersono prieigose“, – feisbuke pranešė meras Igoris Kolychajevas. „Chersonas buvo ir liks ukrainiečių“, – sakė jis.
Vietos žiniasklaidos paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip į Chersoną įžengia Rusijos kariuomenė.
„Šiandien esu atsakingas už mūsų miesto gyvenimą ir apsaugos teikimą taip, kaip leidžia mūsų pajėgumai“, – sakė I. Kolychajevas. Jis prašė žmonių neiti iš savo namų net ir tada, kai negalioja komendanto valandos. „Didžiausia vertybė, kurią turi šis miestas, yra jūsų gyvybės. Tai nėra kova, tai – karas“, – sakė jis.
Chersone gyvena apie 280 tūkst. gyventojų, miestas yra į šiaurę nuo Krymo pusiasalio, kurį 2014 m. aneksavo Maskva. Rusija teigė apgulusi miestą sekmadienį.
Rusijos kariuomenė taip pat teigia kontroliuojanti Berdiansko uostamiestį, esantį į šiaurės vakarus nuo Krymo prie Azovo jūros. Nuo ketvirtadienio verždamasi į Ukrainą Rusija susiduria su įnirtingu pasipriešinimu.
Taivanas išsiuntė Ukrainai 27 tonas humanitarinės pagalbos
Tai antradienį pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija.
Partiją sudaro vaistai ir medicininės paskirties prekės. Krovinys naktį į antradienį išgabentas Taivano aviacijos kompanijos „China Airlines“ lėktuvu į Vokietiją, iš kur jis bus perduotas Ukrainai.
Anksčiau Taivanas griežtai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir pareiškė ketinąs prisijungti prie tarptautinių ekonominių sankcijų prieš Maskvą.
Ochtyrkos mieste žuvo 70 Ukrainos karių
Sumų srities Ochtyrkos mieste nuo Rusijos pajėgų artilerijos ugnies žuvo 70 Ukrainos kariškių.
Tai antradienį socialiniame tinkle „Telegramm“ pranešė Sumų srities administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.
„Vakar priešo artilerija smogė karinei daliai. Iš griuvėsių tebetraukiami palaikai. Žuvusiųjų daug. Dabar kapinėse ruošiamos vietos – 70-čiai kritusių Ukrainos kovotojų“, – sakoma pranešime.
D. Žyvyckis pabrėžė, kad Rusijos pajėgos taip pat patyrė didelių nuostolių.
„Rusų lavonų mieste labai daug, renkame“, – pridūrė regiono vadovas.
Jis taip pat paskelbė sunaikintos karinės dalies nuotraukų.
Anksčiau Ochtyrkos meras Pavlo Kuzmenka pranešė, kad ant miesto buvo numesta Ženevos konvencijos uždraustų vakuuminių bombų.
Trys NATO šalys perduoda Ukrainai 70 lėktuvų
Bulgarija, Lenkija ir Slovakija perduoda Ukrainai 70 karinių lėktuvų, kurie galės bazuotis Lenkijos aerodromuose. Tai antradienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų spaudos tarnyba.
„70 lėktuvų Ukrainos armijai! Mūsų partneriai mums perduoda orlaivių Mig-29 ir Su-25! Jei reikės, jie galės bazuotis Lenkijos aerodromuose, iš kurių Ukrainos lakūnai skris vykdyti kovinių užduočių“, – rašoma pranešime.
Spaudos tarnybos duomenimis, Bulgarija perduoda 16 naikintuvų Mig-29 ir 14 šturmo lėktuvų Su-25, Lenkija – 28 lėktuvus Mig-29, Slovakija – 12 lėktuvų MiG-29.
Per raketų ataką Kijevo regione sugriauti trys pastatai
Per raketų ataką netoli Ukrainos sostinės Kijevo sugriauti keli pastatai. „Ukrainska Pravda“, remdamasi Vidaus reikalų ministerija, rašo, kad Vasylkivo, Bila Cerkvos miestuose ir Kalynivkos gyvenvietėje sugriauti bendrabutis ir du penkiaaukščiai gyvenamieji namai.
Generalinis štabas: Baltarusijos daliniai juda Ukrainos kryptimi
Ukrainos pajėgos skelbia, kad baltarusių daliniai pajudėjo Ukrainos kryptimi. „Atskiri vienetai iš labiausiai kovai parengtų Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų formuočių pajudėjo prie Ukrainos valstybinės sienos Volhynios kryptimi“, – pirmadienį feisbuke rašė generalinis štabas. Volhynia yra regionas Ukrainos šiaurės rytuose.
Jau naktį į pirmadienį būta spėlionių, kad Baltarusija netrukus gali su kariais oficialiai įsitraukti į Rusijos karą prieš Ukrainą. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, Ukrainos vadovo Volodymyro teigimu, dar sekmadienį tikino, kad Minskas neketina to daryti.
Ukraina kaltina Rusiją karo nusikaltimais
Po pranešimų apie daug civilių aukų per Rusijos vykdomą Ukrainos puolimą Kijevas apkaltino Maskvą karo nusikaltimais.
„Rusija vis atakuoja vaikų darželius ir našlaičių namus. Rusija atakuoja ligonines. Rusija apšaudo mobilias medicinos pagalbos brigadas ir pasitelkia diversantų grupes“, – JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė Ukrainos ambasadorius JT Serhijus Kislica“. Tai esą „veiksmai valstybės, kuri pasiryžusi žudyti civilius“. „Nėra diskusijų: tai karo nusikaltimai“, – pabrėžė ambasadorius.
Parengta pagal ELTA inf.