Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
UEFA nutraukė partnerystę su „Gazprom“
Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) pirmadienį dėl Rusijos invazijos į Ukrainą nutraukė partnerystę su Rusijos valstybine energetikos milžine „Gazprom“, kuri buvo viena iš pagrindinių jos rėmėjų, pranešė organizacija.
„Sprendimas įsigalioja nedelsiant“, – sakė UEFA, nutraukusi sutartį, kuri turėjo galioti iki 2024 metų ir, o jos vertė kaip manoma, siekė apie 40 mln. eurų per metus.
Suomija paskelbė „istorinį“ sprendimą tiekti ginklus Ukrainai
Suomija priėmė „istorinį“ sprendimą tiekti ginklus Ukrainai, Rusijai pradėjus invaziją į provakarietišką kaimynę, pirmadienį pranešė šalies vyriausybė.
Helsinkis išsiųs 1 500 raketų paleidimo įrenginių, 2 500 automatinių šautuvų, 150 tūkst. šaudmenų ir 70 tūkst. porcijų lauko maisto davinių, sakė gynybos ministras Anttis Kaikkonenas.
„Tai istorinis sprendimas Suomijai“, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Sanna Marin.
Suomija yra Europos Sąjungos, bet ne NATO narė, nors ir turi partnerystės su JAV vadovaujamu kariniu aljansu statusą.
- Macronas paragino V. Putiną nutraukti civilių puolimą
Vykstant taikos pokalbiams su Ukraina, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nutraukti atakas, ypač – prieš civilius. Bet koks privačių asmenų ir gyvenamųjų vietų puolimas turi būti nutrauktas, civilinė infrastruktūra išsaugota, reikalavo E. Macronas per pirmadienį vykusį pokalbį telefonu, pranešė Eliziejaus rūmai. Taip pat turėtų būti apsaugoti keliai, ypač – Pietų Kijeve.
- Macronas per pokalbį pakartojo ir savo reikalavimą skubiai skelbti paliaubas ir nutraukti Ukrainos puolimą. Jis taip pat pabrėžė, kad būtina paisyti tarptautinių žmogaus teisių.
Pasak Eliziejaus rūmų, E. Macronas su V. Putinu kalbėjosi paprašytas ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. V. Zelenskis ir E. Macronas pirmadienį kalbėjosi kelis kartus. E. Macronas ketvirtadienį pirmas iš Vakarų politikų kalbėjosi su V. Putinu po jo pradėtos invazijos į Ukrainą.
Kremlius tuo tarpu, turėdamas omenyje galimą susitarimą su Ukraina, pareiškė: „V. Putinas pažymėjo, kad toks susitarimas įmanomas tik tuomet, jei bus besąlygiškai atsižvelgta į teisėtus Rusijos saugumo interesus“. Tai, pavyzdžiui, yra 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo suverenumo pripažinimas ir Ukrainos demilitarizavimas.
TOK atėmė Olimpinį ordiną iš V. Putino
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) rekomenduoja neleisti sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos dalyvauti tarptautiniuose sporto renginiuose ir atima iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino Olimpinį ordiną.
TOK pareiškė, kad šių priemonių jo vykdomoji valdyba, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, ėmėsi „po to, kai Rusijos vyriausybė pažeidė olimpines paliaubas, o Baltarusijos vyriausybė parėmė šį pažeidimą“.
TOK pareiškime taip pat sakoma, kad V. Putinui, ministro pirmininko pavaduotojui Dmitrijui Černyšenkai ir prezidento administracijos vadovo pavaduotojui Dmitrijui Kozakui atimamas Olimpinis ordinas „atsižvelgiant į išskirtines situacijos aplinkybes ir į itin šiurkštų olimpinių paliaubų pažeidimą bei kitus Olimpinės chartijos pažeidimus, kuriuos Rusijos vyriausybė padarė praeityje“.
Šveicarija prisijungė prie ES sankcijų Rusijai
Tradiciškai neutrali Šveicarija pritars visoms sankcijoms, kurias Europos Sąjunga jau įvedė Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pareiškė Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassisas.
„Tai didelis žingsnis Šveicarijai“, – sakė I. Cassisas spaudos konferencijoje. Iki tol neutrali Alpių valstybė kelias dienas dvejojo, ar prisijungti prie tarptautinių veiksmų baudžiant Maskvą dėl kaimyninei valstybei paskelbto karo.
Latvija leis savo piliečiams savanoriškai vykti kovoti į Ukrainą
Latvijos parlamentui pirmadienį vienbalsiai patvirtinus reikiamą teisinę bazę, Latvija ketina leisti savo piliečiams vykti į Ukrainą ir kovoti prieš Rusijos pajėgas.
Priimtos Latvijos nacionalinio saugumo įstatymo pataisos leidžia piliečiams savanoriškai tarnauti Ukrainoje, nebijant galimo baudžiamojo persekiojimo grįžus.
Prieš išvykdami į Ukrainą jie turi užsiregistruoti Latvijos kariuomenėje kaip rezervistai.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba anksčiau „Twitter“ tinkle paragino užsieniečius padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos invazijos.
Įsigaliojo ES sankcijos Rusijos centriniam bankui ir aviacijai
Pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos sankcijos Rusijos centriniam bankui ir aviacijai.
Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, bankų veiklos apribojimai apima draudimą vykdyti sandorius su šia Rusijos finansų institucija.
Siekiant blokuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat bus įšaldytas visas banko turtas ES.
Ši ES oficialiajame leidinyje paskelbta priemonė laikoma tokia pat stipria, kaip ir planuojamas Rusijos finansų institucijų pašalinimas iš SWIFT tarpbankinės sistemos.
ES sankcijos kartu su Didžiojo septyneto (G7) valstybių sankcijomis reiškia, kad bus įšaldyta maždaug pusė Rusijos centrinio banko finansinių rezervų, sekmadienio vakarą pareiškė ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis.
Pasak ekspertų, tai reiškia, kad Rusija nebegalės, pavyzdžiui, naudoti turimų užsienio valiutos atsargų rubliui stabilizuoti.
Rusijos valiuta jau ir taip susilpnėjo, o tai sukels dar daugiau sunkumų Rusijos žmonėms.
Pasak EK, ankstesnėmis priemonėmis buvo uždrausta patekti į ES kapitalo rinkas maždaug 70 proc. Rusijos bankų sektoriaus, kuris finansavo svarbiausias valstybines įmones, įskaitant gynybos sektorių.
Ne visos Rusijos centrinio banko atsargos gali būti užblokuotos, sekmadienį sakė J. Borrellis, nes ne visos jos yra Vakarų valstybėse.
ES negali blokuoti, pavyzdžiui, Maskvoje ar Kinijoje esančių rezervų, sakė jis, pridurdamas, kad Rusija vis dažniau savo rezervus kaupia šalyse, kuriose jų negalima blokuoti.
Tikimasi, kad Rusija bus pašalinta iš SWIFT sistemos pirmadienį. ES taip pat planuoja įvesti tolesnes sankcijas Rusijos sąjungininkei Baltarusijai ir Rusijos oligarchams, verslininkams bei politikams.
ES valstybėms narėms kyla klausimų dėl Šveicarijos įsipareigojimo laikytis naujų Vakarų finansinių sankcijų, nukreiptų prieš Rusiją dėl invazijos į Ukrainą, pirmadienį agentūrai dpa sakė diplomatiniai šaltiniai.
Vienas ES diplomatas teigė, kad nesuprantama, jog šalis gali remtis neutralumu, kai ji raginama bausti už tarptautinės teisės pažeidimus.
Šveicarija, kuri nėra ES narė, užsienio politikoje jau seniai laikosi neutralumo pozicijos ir yra svarbus finansinis Rusijos pinigų centras.
Tačiau sekmadienį Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassis netikėtai pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog jo vyriausybė pirmadienį priims sprendimą įšaldyti šalyje esantį Rusijos turtą, pranešė Šveicarijos naujienų agentūra SDA.
Be finansinių sankcijų, nuo pirmadienio įsigaliojus naujoms priemonėms, Rusijos orlaiviams uždrausta skristi ES oro erdve.
Naujausios sankcijos taikomos ne tik Rusijos oro bendrovių, tokių kaip „Aeroflot“, bet ir privatiems oligarchų lėktuvams, sekmadienį „Twitter“ tinkle pranešė C. von der Leyen.
Atskiros ES valstybės narės jau anksčiau buvo įvedusios draudimus Rusijos orlaiviams. Dabar ES lygmens sprendimas reiškia didžiulę žemyno dangaus blokadą Maskvai.
Rusijos magnatas O. Deripaska: laikas baigti šį „valstybinį kapitalizmą“
Rusijos magnatas Olegas Deripaska pirmadienį pareiškė, kad atėjo laikas užbaigti „visą šį valstybinį kapitalizmą“ ir pakeisti politiką, šalies ekonomikai pradėjus jausti Vakarų sankcijų dėl Maskvos puolimo Ukrainoje poveikį.
„Būtina keisti ekonominę politiką, būtina užbaigti visą šį valstybinį kapitalizmą“, – O. Deripaska rašė programėlėje „Telegram“, reikalaudamas pareigūnų „paaiškinimų“, kas nutiks ekonomikai per ateinančius tris mėnesius.
JT: iš Ukrainos jau pabėgo daugiau kaip pusė milijono žmonių
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, dėl Rusijos invazijos iš Ukrainos jau pabėgo daugiau kaip 500 tūkst. žmonių.
„Iš Ukrainos į kaimynines šalis jau pabėgo daugiau kaip 500 tūkst. žmonių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippas Grandis.
- Zelenskis prašo „nedelsiant“ priimti Ukrainą į ES
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) nedelsiant priimti jo šalį į bloką.
„Kreipiamės į ES, kad Ukraina galėtų nedelsiant įstoti pagal naują specialią procedūrą, – vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis. – Mūsų tikslas yra būti kartu su visais europiečiais, ir, svarbiausia, turėti lygias teises. Esu tikras, kad tai sąžininga. Esu tikras, kad tai įmanoma.“
Ukrainos lyderis paragino Rusijos kareivius sudėti ginklus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Rusijos kareivius sudėti ginklus ir dezertyruoti, tuo metu Ukrainos ir Rusijos delegacijoms rengiantis deryboms dėl Maskvos invazijos.
„Palikit savo įrangą. Dinkit iš čia. Netikėkit savo vadais. Netikėkit savo propagandistais. Tiesiog gelbėkit savo gyvybes“, – sakė V. Zelenskis naujame kreipimesi į Rusijos pajėgas.
Jo teigimu, per Kremliaus puolimą gyvybės neteko jau daugiau kaip 4500 Rusijos kareivių.
Ukraina reikalauja „neatidėliotinų“ paliaubų ir Rusijos kariuomenės išvedimo
Ukraina pareikalavo, kad Rusija tuojau pat nutrauktų ugnį ir išvestų kariuomenę, kai Kijevo delegacija pirmadienį atvyko į derybas su Rusijos derybininkais penktąją Kremliaus puolimo dieną.
„Ukrainos delegacija atvyko prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos dalyvauti derybose su Rusijos Federacijos atstovais“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pranešime. „Pagrindinis derybų klausimas – neatidėliotinos paliaubos ir karių išvedimas iš Ukrainos“.
Lietuva kreipsis į Hagos teismo prokurorą dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos Ukrainoje
Pirmadienį Vyriausybės pasitarime buvo pritarta Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijų parengtam kreipimuisi į Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorą dėl Rusijos ir Baltarusijos karinių veiksmų prieš Ukrainą.
„Teikiamas pranešimas prokurorui su prašymu tirti situaciją Ukrainoje dėl Rusijos ir jai talkinančios Baltarusijos karo nusikaltimo pagal Romos statuto 8 str. ir nusikaltimų žmoniškumui, pagal Romos statuto 7 str.“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Kaip pažymėjo ministrė, kreipimesi į Hagos teismą keliamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos, kurie duoda įsakymus dėl karinių veiksmų Ukrainoje, atsakomybės klausimas.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė neatmetė, kad papildomų įrodymų dėl Maskvos ir Minsko režimų nusikaltimų atsiras ir toliau.
„Akivaizdu, kad toliau ta medžiaga tiktai pildysis kiekvieną mielą dieną, deja. Bet jau dabar jos pakanka, kad tokį kreipimąsi pateiktume“,– sakė ji.
Apie ketinimus kreiptis į Hagos teismą Teisingumo ministerija pranešė penktadienį. Tarptautinis baudžiamasis teismas – tarptautinė teismo institucija, įgaliota teisti už labai sunkius, tarptautinę bendruomenę susirūpinti verčiančius nusikaltimus: genocidą, nusikaltimus žmogiškumui, karo, agresijos nusikaltimus. Tarptautinis baudžiamasis teismas įsikūręs Hagoje (Nyderlandai).
JK pradeda griežtesnį susidorojimą su Rusijos „purvinais pinigais“
Jungtinė Karalystė (JK) plečia savo pradėtą kampaniją prieš Rusijos finansus dėl šios šalies agresijos Ukrainoje ir antradienį pristatys naują įstatymą, kurio tikslas – susidoroti su „purvinais pinigais“ ir korumpuotu elitu.
Tokio veiksmo imamasi, kai vyriausybė Londone sulaukė griežtos kritikos strėlių dėl savo ligšiolinio atsako į ilgus metus besitęsiančius pasiturinčių rusų pinigų srautus į JK, kurie čia infiltravo finansų ir nekilnojamojo turto rinkas. Dėl Maskvos invazijos į kaimyninę Ukrainą ši problema vėl pateko į visuomenės akiratį ir tai paskatino Londoną įsteigti „Užjūrio subjektų registrą“, skirtą susidoroti su nusikaltėlių iš užsienio vykdomu pinigų plovimu.
Naujajame registre anoniminiai nekilnojamojo turto JK savininkai turės atskleisti savo tapatybę ir „faktinį savininką“, o tai reiškia, kad jie nebegalės slėptis už fiktyvių įmonių. Už šių nurodymų nepaisymą gali grėsti iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmės.
„JK nėra vietos purviniems pinigams, – pareiškė šios šalies premjeras Borisas Johnsonas. – Siekiame kuo greičiau ir smarkiau nuplėšti fasadą, už kurio taip ilgai slėpėsi (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino destruktyvios kampanijos rėmėjai.“
„V. Putino rėmėjai buvo perspėti: nebeturėsite kur slėpti savo neteisėtai įgyto pelno“, – pridūrė B. Johnsonas, o jam antrindama vidaus reikalų sekretorė Priti Patel pasveikino šiuos „beprecedenčius veiksmus barbariškos Rusijos agresijos akivaizdoje“.
Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys jau paskelbė Maskvai virtinę sankcijų, įskaitant V. Putino ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turto įšaldymą.
Rusijos kariai tęsia Kijevo puolimą
Ankstų pirmadienio rytą Rusijos kariai tęsė Ukrainos sostinės Kijevo puolimą, pranešė ukrainiečių ginkluotosios pajėgos.
Į šiaurę nuo Kijevo Rusijos kariuomenė mėgino pastatyti pontoninį tiltą, kad galėtų kirsti Irpinės upę, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pasak jo, rusų kariai dar kartą siekė užimti Irpinio miestą, tačiau nesėkmingai.
Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ skelbė, kad Rusijos kariai priartėjo prie Mykolajivo miesto. Tuo metu Ukrainos valstybinė ryšių tarnyba programėlėje „Telegram“ pranešė, kad netoli sienos su Baltarusija esančiame Černigove raketa pataikė į gyvenamąjį namą.
Detalių apie naujausius įvykius nebuvo įmanoma nepriklausomai patvirtinti.
Ukrainos kariuomenės duomenimis, žuvusių Rusijos karių skaičius šiuo metu siekia apie 4 500. Faktą apie žuvusius savo karius pripažino pati Rusija, tačiau atsisako pateikti tikslų skaičių.
Pirmadienį Baltarusijos pasienyje numatomos Maskvos ir Kijevo taikos derybos.
Pradėta spekuliuoti, kad prie karo oficialiai gali prisijungti Baltarusijos kariuomenė. Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, remdamasi Andrejumi Stryžaku iš Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos „Bysol“, paskelbė, kad baltarusių desantininkai gavo nurodymus skristi į Ukrainą.
Reaguodami į Rusijos agresiją, Vakarai paskelbė šiai šaliai griežtas sankcijas. Vėliau pirmadienį numatomas JAV prezidento Joe Bideno pokalbis su sąjungininkais ir partneriais, kurio metu bus aptariami naujausi įvykiai.
Stabdomas paramos rinkimas daiktais ir rūbais ukrainiečiams
Lietuvos Raudonasis Kryžius skelbia, kad vos per vieną dieną didžiuosiuose miestuose surinkus daugiau nei 30 vilkikų reikalingų daiktų ir rūbų, rinkimas kitomis dienomis yra atšaukiamas.
„Dėkojame šalies gyventojams už vienybę ir solidarumą su Ukrainos žmonėmis. Siunčiame stiprią žinią broliams ir sesėms Ukrainoje – Lietuvos žmonės visada palaikė ir palaikys ukrainiečius, tiek kiek galės ir reikės“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Dar net neprasidėjus rinkimo valandoms, didžiuosiuose miestuose drabužių ir daiktų rinkimo taškuose pradėjo būriuotis žmonės, nešini maišais, pilnais reikalingos paramos. Netrukus ėmė formuotis eilės, žmonės be perstojo plūdo atiduoti surinktą paramą. Į kvietimą aukoti daiktus ir rūbus lietuviai reagavo ypač aktyviai ir noriai dovanojo reikalingą paramą. Per vieną dieną buvo surinkta daugiau drabužių ir daiktų, nei buvo planuota surinkti per visas tris dienas, teigia Raudonasis Kryžius.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė sako, kad tokio didelio žmonių aktyvumo – nesitikėjo.
„Per pastaruosius metus užklupusios migrantų ir pandemijos krizės parodė, kad lietuviai yra labai vieninga tauta, tikėjomės, kad visi noriai aukos reikalingus daiktus ir rūbus, tačiau šitokio aktyvumo per vieną dieną tikrai nesitikėjome. Žmonės ne tik atnešė savo surinktus daiktus, drabužius, bet taip pat ir padėjo viską rūšiuoti. Esame labai dėkingi ir didžiuojamės tokia gausa žmonių, prisidėjusių prie paramos rinkimo ir taip pat nuoširdžiai dėkojame savanoriams bei darbuotojams, koordinavusiems visą procesą“, – sakė ji.
Visų, kurie jau surinko drabužius bei daiktus ir planavo juos atvežti kitomis rinkimo dienomis, prašoma paramą palaikyti, nes jos dar gali prireikti. Piliečių prašoma aktyviai sekti informaciją ir prireikus – pasidalinti surinktais daiktais ir drabužiais.
Po paskutinių sankcijų Rusijos rublis smuko beveik 30 procentų
Rusijos rublis dolerio atžvilgiu pirmadienį nukrito beveik 30 proc., pasaulio galiūnėms paskelbus Maskvai naujas, griežtesnes sankcijas dėl jos invazijos į Ukrainą.
Remiantis „Bloomberg News“, rublis krito 27 proc. iki 114,33 rublio už dolerį.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pareiškė, kad pašalins kai kuriuos Rusijos bankus iš tarptautinės bankų mokėjimų sistemos SWIFT bei asmeniškai nusitaikė į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Jie taip pat uždraudė visus sandorius su Rusijos centriniu banku.
Tuo metu Didžiojo septyneto (G7) šalys – Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Didžioji Britanija ir JAV – perspėjo, kad „imtis tolesnių žingsnių“, kad padidintų jau paskelbtas sankcijas, jei Rusija nenutrauks karo veiksmų.
Parengta pagal ELTA inf.