2024/04/13

 

NUO GARŠVŲ IKI PANDĖLIO, NUO KVETKŲ IKI PALĖVENĖS

Prisipažinsiu, esu užkietėjusi kupiškėnų tarmės mylėtoja ir turbūt kitaip būti negali – toji šnekta įaugusi į kraują.
Ar žinojote, kad kupiškėniškai kalbame ne tik mes, iš Kupiškio krašto kilę žmonės? Ši tarmė paplitusi ir dalyje Biržų rajono – aplink Kupreliškį, Papilį, Kvetkus, Skrebiškius, be to, kupiškėniškai kalbančių rastume ir Rokiškio rajono kamputyje, Pandėlio link. O ar būtumėte kada nors pagalvoję, kad galbūt kupiškėnų šaknys siekia net tolimąją Kroatiją?
Jau rašydama šią įžangą netveriu savo kailyje, kaip noriu Jums, mieli skaitytojai, perteikti tai, ką įdomaus apie kupiškėnų tarmę papasakojo iš Papilio krašto, Kojugalio (Glūdiškio) kaimo, kilęs ir šiuo metu ten gyvenantis fizikos mokslų daktaras, kupiškėnų tarmės tyrinėtojas, į devintą dešimtį žengiantis Jonas Albertas Naktinis.

Kristina VALYTĖ

Tyrinėjimas, kupinas atradimų

„Kupiškėnų tarmę aš vadinu kalba, nes ji trumpai tariant, yra susiliejusi genčių – sėlių, latgalių, krivičių, gudų, lietuvių, rusinų kalba. Kadangi mokyklų nebuvo, gentys galėjo sugalvoti savo žodžius ir juos vartoti, pasiskolindami skiemenis, akcentus vieni iš kitų“, – sakė pašnekovas. Gimtosios tarmės tyrinėjimu J. A. Naktinis pradėjo domėtis išėjęs į pensiją. Iki tol ilgus metus jis tyrinėjo žmogaus kraujo magnetizmą, turėjo specialią aparatūrą.

„Tyrinėjau, kaip kraujo magnetizmas keičiasi esant tam tikroms ligoms ir ką jis atspindi. Tuo metu gyvenau Kaune. Išėjęs į pensiją grįžau gimtinėn ir pradėjau domėtis savo protėviais“, – teigė J. A. Naktinis, išleidęs ne vieną kraštotyrinį leidinį, vienas iš knygos „Ar do atomanum sanojų kalbų?“ sudarytojų.

Anot jo, derėtų pabrėžti, kad tyrinėjimas nėra tik nardymas po bibliotekas ir muziejus. Tai ir gyvi potyriai, kupini atradimų. J. A. Naktinis ilgą laikotarpį važinėjo ne tik po Biržų krašto apylinkes, bet ir po Kupiškio rajoną. Užsukdavo į sodybas pakalbinti vyresnio amžiaus žmonių, kaip jie tarmiškai kalba, tą kalbą užsirašydavo. Važiuodavo ir į kaimų, miestelių kapines, ieškodavo antkapių ir užsirašydavo pavardes. Taip netgi sudarė populiariausių pavardžių sąrašą ir išnarpliojo jų reikšmes.

„Pavardžių prieš kelis šimtus metų neduodavo šiaip už kažką. Tai pažymėdavo tam tikras žmogaus ypatybes. Trumpiau tariant, kažkokiomis savybėmis pasižymėjo jūsų protėviai. Pavyzdžiui, pavardė Žekonis kilusi iš kupiškėniško žodžio zėkis, zėnkis, žėkis, t. y. berniūkštis, gal netgi šiek tiek nedoras vaikėzas. Zulono pavardė kilusi iš žodžio zulintis, arba kitaip tariant, kasytis (derėtų atminti, kad senais gūdžiais laikais plito įvairios užkrečiamos ligos, tarkime, niežai). Palilionio, kaip ir Paliulionio, Palionio pavardė kilusi iš žodžio palios, kuris reiškia užpelkėjusį vandens telkinį, o anksčiau prie vandens telkinių protėviai eidavo dievams melstis. Morkūno (Markūno) pavardė atsirado tikrai ne iš daržovės morkos, o iš žodžio linmarka, t. y. pelkė, arba markotnas, reiškiantis greitai susigraudinantį žmogų. Užtupo, Užtupio pavardė kilusi iš tarmiško žodžio užtūpa, t. y. užtūpė. Dar atsimenu vaikystėje dainavęs dainelę „Užtupy, užtupy, volgyk rūgštų pienelį, jei karvytas neturėsi, tai no bodo tu kintėsi.“ Už šią dainą nuo kolegos, su kuriuo ganėme karves, gavau grumuntu į blauzdą ir supratau, kad ne viską, apie ką nori, gali dainuoti garsiai“, – šypsojosi J. A. Naktinis.

Paklaustas, o kokią reikšmę turi jo paties pavardė, jis atsakė tiesiai šviesiai – naktiniais seniau būdavo vadinami plėšikai. Ši pavardė įvairiomis variacijomis – nuo Naktenis iki Nokcinovič – paplitusi iki Daugpilio.
Šiandien J. A. Naktinis, savo patirtimi remdamasis, gali teigti, kad kupiškėnų tarmės ribos plyti nuo Garšvų (Biržų r.) iki Pandėlio, Panemunio, ir nuo Kalpokų, Kvetkų kaimų iki Palėvenės, o tarmės centru laikoma Biržų rajono Kučgalio gyvenvietė. Čia kadaise buvo kupiškėnų tarmės židinys.
„Senajam kučgaliečiui nepasirodys keista ir neaišku, jei jam pasakysite, kad lopas duntys yr oštrūs“, – pavyzdį pateikė J. A. Naktinis.

Unikali tarmė, artima latgalių tarmės giminaitė

J. A. Naktinio teigimu, kupiškėnų tarmė ypatinga tuo, kad turi išlikusius savotiškus kalbos kietumus (pvz., svieti tu mono, nutūpa musala mon unt koktos), taip pat galūnėse kietus garsus, kuriuos tarti reikėtų kietai, kaip rusų raidę „tviordij znak“ -ы (palydėjau mergėly, gėriau gėriau, pomečiau galvaly). Kupiškėnų tarmėje esti ir labai daug slaviškų žodžių, pavyzdžiui, korva (rus. korova), storotis (staratsia), padlogas (podloga) ir t. t. Tarmėje yra ir suminkštintų garsų, atitinkančių rusų abėcėlės raidę „miagkij znak“ ь (pvz., kų čia mon duodi, kėp aš tau dirbs‘ su tokioms šokiam!).

Tyrinėtojo teigimu, Bagdonių kaimo prie Kupiškio marių pavadinimas kilęs iš rusiškų žodžių „bogom dano“, Dievo duota, upės Jaros pavadinimo kilmė gali būti kildinama iš žodžio jaryj, reiškiantį įtūžusį, įniršusį, o Kupos upės pavadinimas, visai tikėtina, galbūt kilęs iš žodžio kupatsia, t. y. maudytis.

„Kupiškėnų tarme kalbantieji labai dažnai vartoja ir dvigarsį „oi“, roibas, moigo – tai iš karelų, gudų genčių gali būti atnešta“, – teigė J. A. Naktinis pridurdamas, kad jokioje kitoje Lietuvos tarmėje to nerasime.

Užtat kupiškėnų tarmė gimininga su latgalių tarme. Abi tarmės turi daug panašių žodžių. Pavyzdžiui, ųžolas (ąžuolas) – užuls, ladas (ledas) – lads, palada (pelėda) – palāda, tavas (tėvas) – tāvs. Tačiau ar šiais laikais nuvažiavę į latgalių tarme kalbančias vietoves kupiškėniškai susikalbėsime, anot pašnekovo, maža tikimybė, mat kaip kupiškėnų tarme kalbančių mažėja, tai panaši situacija ir ten.

Panašumų randa ir už dviejų tūkstančių kilometrų

Tarmių žodyno panašumas, anot J. A. Naktinio, rodo genčių migravimą. Genčių klajones išduoda ir panašūs vietovardžiai žemėlapyje.
„Mano supratimu, gentys ten, kur apsistodavo, pernešdavo ir upelio, miško ar kitą kokį nors pavadinimą.

Sakytume, o gal tai atsitiktinumas, tačiau sugalvoti tokį pat pavadinimą ten toli gyvenančiam būtų sunku. Pamėginkite dabar pasakyti, kokį pavadinimą upeliui sugalvojau, šimtą kartų spėsite, kol pavargsite ir nuleisite rankas. Tuo noriu pasakyti, kad kupiškėnai turi tolimų giminaičių net Kroatijoje ir tai galima atsekti iš pavadinimų.

Pavyzdžiui, Šimonių miestelis yra ne tik Kupiškio, bet ir Pasvalio rajone, taip pat yra ir pavardė Šimonis, o Kroatijoje dainininkė Ruža Šimunovič (Rožė Šimonyčia), kurios dainos kažkiek artimos lietuvių liaudies dainoms. Siūlyčiau kupiškėnams pasiklausyti ir Katicos Pavletič ir Stjepano Sabljaričiaus dainų.

Ansamblio narys iš veido bruožų ir ryškiai juodų plaukų panašus į kupiškėną Joną Žekonį“, – spėliones, įžvalgas atskleidė J. A. Naktinis.
Tyrinėdamas kupiškėnų tarmę J. A. Naktinis aptiko ir nemažai vietovardžių su giminingomis galūnėmis -gala, -galė, -galis. Šios galūnės – sėlių genties palikimas.

„Mano gimtinė yra Kojugalio kaimas. Tai reiškia kojų galas.
O pavyzdžiui, Kučgalys –ėjikų galas. Kupiškio kraštą tyrinėjant mane labai sužavėjo Prūsagalės kaimo pavadinimas.
Tai parodo, kad čia kažkur netoliese buvo prūsų apsistota“, – kalbėjo J. A. Naktinis.

Tyrinėtojas prasitarė radęs ir vietą, kurioje lietuviai ir latviai gyveno kartu, tačiau apie ją kalbėti nenorėjo, tegu kol kas būna paslaptis.
Specialistai sunerimę, kad kupiškėnų tarmė nyksta ir ją išgelbėti galima tik tarmiškai bendraujant, rašant.

„Kupiškėnams palinkėčiau atsigręžti į savo praeitį. Be praeities negalėsime numatyti ateities“, – pokalbį užbaigė J. A. Naktinis.

P. S. Straipsnyje pateikti Jono Alberto Naktinio svarstymai yra subjektyvūs, nebūtinai sutampa su oficialiomis mokslininkų, tarmių tyrinėtojų išvadomis.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video