Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Vokietija perduos Ukrainai daug prieštankinių ginklų ir „Stinger“ raketų
Vokietijos kariuomenė perduos Ukrainai 1 000 prieštankinių ginklų ir 500 „Stinger“ klasės „žemė-oras“ raketų, kad padėtų Ukrainai kovoti su Rusijos invazija, šeštadienį pranešė vyriausybė.
Ginklai, kurie bus paimti iš Bundesvero atsargų, „bus kuo greičiau pristatyti į Ukrainą“, sakoma vyriausybės pareiškime.
Lietuva nuo vidurnakčio uždaro Lietuvos oro erdvę Rusijos lėktuvams
Šeštadienį 19.00 val. prasidėjusiame Vyriausybės posėdyje nutarta nuo vidurnakčio rusų orlaiviams uždaryti Lietuvos oro erdvę.
Kaip pranešta šeštadienį, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, savo oro erdves Rusijos orlaiviams uždaro Estija, Latvija bei Rumunija. Tą jau padarė Jungtinė Karalystė, Lenkija, Čekija, Bulgarija.
Lietuvos oro erdvė Rusijos orlaiviams uždaroma nuo vasario 27-osios 00 val. 00 min. Lietuvos laiku.
Vokietija leido išgabenti į Ukrainą vokiškų ginklų siuntą
Berlynas pritarė 400 Vokietijoje pagamintų prieštankinių ginklų pristatymui į Ukrainą, pranešė vyriausybės šaltiniai naujienų agentūrai dpa, taip akivaizdžiai atšaukdamas draudimą siųsti mirtinus ginklus į konflikto zoną.
Anksčiau, net ir po ketvirtadienį įvykusios Rusijos invazijos į Ukrainą Berlynas nesutiko tiekti ginklų, nes vyriausybė laikosi politikos nesiųsti ginklų į karo zonas.
Belgija ketina siųsti į Ukrainą degalų ir ginklų
Belgija nori paremti Rusijos užpultą Ukrainą ginklais ir degalais.
„Ukraina paprašė Belgijos didelio kiekio degalų savo kariams aprūpinti“, – šeštadienį „Twitter“ tinkle parašė Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis de Croo.
Jis sakė, kad bus pristatyta 3 800 tonų degalų.
„Belgija taip pat pristatys 2 000 kulkosvaidžių Ukrainos kariuomenei“, – toliau rašė jis. Be to, Belgija nusiųs 300 karių į Rumuniją.
Rusijos visuomenėje didėja pasipriešinimas karui
Rusijoje vis dažniau pasigirsta raginimų prezidentui Vladimirui Putinui nutraukti karą prieš Ukrainą.
„Mes, Rusijos gydytojai, slaugytojos ir paramedikai, ryžtingai pasisakome prieš Rusijos kariuomenės vykdomas atakas Ukrainos teritorijoje“, – rašoma peticijoje, kurią pasirašė daugiau kaip 300 žmonių.
Dešimtys Rusijos humanitarinių organizacijų paskelbė atvirą laišką V. Putinui, kuriame prašoma nutraukti karą: „Karas yra humanitarinė katastrofa, kuri sukelia skausmą ir kančias… Manome, kad smurtu spręsti politinius konfliktus nehumaniška, ir raginame jus nutraukti ugnį ir pradėti derybas“.
Nuo ketvirtadienio per demonstracijas prieš karą buvo suimta daugiau kaip 2 000 žmonių. Rusijos valdžia mieliau kalba apie „karinę operaciją“ ir ėmėsi veiksmų prieš žodžio „karas“ vartojimą žiniasklaidoje.
Dideliame gyvenamųjų namų ir biurų komplekse Maskvos centre, kur šalia Rusijos pareigūnų gyvena ir dirba daug diplomatų ir užsienio žurnalistų, jau kelias dienas blokuojami užsienio televizijos kanalai.
Pastato administracija teigia, kad dėl to kaltas palydovinių sistemų gedimas ir pasiūlė vietoj jų įsijungti Rusijos valstybinius kanalus.
Socialiniuose tinkluose daug rusų išreiškė savo pasibaisėjimą dėl karo Ukrainoje.
G. Nausėda antrą kartą kreipėsi į Rusijos žmones: sustabdyti karą dar ne per vėlu
Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį antrą kartą per tris dienas rusų kalba kreipėsi į Rusijos žmones, karių motinas ir pačius karius, ragindamas sustabdyti pradėtą karą Ukrainoje.
Vaizdo įraše, paskelbtame „Twitter“ tinkle, G. Nausėda ragina Rusijos žmones susimąstyti, kokia šio karo prasmė ir kodėl reikia kovoti ir žūti už žemės plotą, kuris jiems „niekada nepriklausė, nepriklauso ir nepriklausys“.
„Jūs griaunate tai, kas šventa visiems slavams – stačiatikybės lopšį, Kijevo Rusią, – sakė jis. – Sustokite! Pagalvokite, ką darote? Ką daro jūsų lyderiai?“
G. Nausėda keletą kartų pakartojo, kad, nors žala jau padaryta, bet sustabdyti karą dar ne per vėlu.
Trečiadienį G. Nausėda paskelbė panašų kreipimąsi, ragindamas Rusijos žmones netylėti, nenusisukti neteisybės akivaizdoje, būti drąsius ir ryžtingus.
Estija uždraudė Rusijos lėktuvams naudotis jos oro erdve
Estija kartu su Lenkija ir Čekija uždaro savo oro erdvę Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, šeštadienį pranešė šalies vyriausybė.
„Estija prisijungia prie Lenkijos iniciatyvos ir uždraus visoms Rusijos oro bendrovėms naudotis mūsų oro erdve“, – sakė ekonomikos ministras Taavi Aasas radijui ERR.
Pasak jo, jau rengiamas atitinkamo sprendimo projektas.
„Lenkija ir Čekija tai jau padarė, todėl raginame visas Europos Sąjungos šalis padaryti tą patį. Parijų valstybės lėktuvams ne vieta demokratinių šalių danguje“, – „Facebook“ paskyroje rašė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.
„Brutalus Putino režimo išpuolis prieš demokratiją ir laisvę Ukrainoje yra neatleistinas, – rašė K. Kallas. – Vakarai turi izoliuoti Rusiją tiek ekonomiškai, tiek politiškai“.
JK, kuri nepriklauso ES, taip pat uždraudė Rusijos oro bendrovėms leistis ar kirsti jos oro erdvę.
Berlynas išsiuntė į Ukrainą plačiai pagarsėjusius 5 000 šalmų
Vokietijos vyriausybė pristatė Ukrainos kariuomenei praėjusį mėnesį pažadėtą 5 000 apsauginių šalmų siuntą, šeštadienį pranešė naujienų agentūros dpa šaltiniai.
Šalmai buvo išsiųsti dviem sunkvežimiais penktadienį. Kol kas tai vienintelė ginkluotė, kurią Vokietijos vyriausybė įsipareigojo siųsti Ukrainai krizės metu.
Net ir po ketvirtadienį įvykusio Rusijos puolimo Berlynas ginklų pristatymo galimybės nesvarstė, nes pagal vyriausybės politiką ginklų į karo zonas siųsti negalima.
Ukrainos ambasados atsiųstas prašomos karinės įrangos sąrašas nagrinėjamas jau kelias savaites.
Į sąrašą buvo įtraukti ir šalmai. Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht siuntą pavadino „labai aiškiu signalu“, kad Vokietija palaiko Ukrainą.
Tačiau Ukraina griežtai kritikavo Vokietijos nenorą siųsti gynybinius ginklus.
Kitos NATO valstybės, pavyzdžiui, JAV, JK ir Baltijos šalys, remia Ukrainą tokiais ginklais.
Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnikas šalmus pašiepė, esą tai „tik lašas jūroje“ ir „net ne paguodos prizas“.
V. Zelenskis: Ukraina „sužlugdė“ Rusijos puolimo planą
Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos sustabdė Kremliaus siekius užimti Kijevą ir jį nuversti, ir paragino rusus spausti prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis sustabdytų invaziją.
„Mes sužlugdėme jų planą“, – sakė 44 metų V. Zelenskis naujame vaizdo kreipimesi, pabrėždamas, kad Ukrainos kariuomenė kontroliuoja sostinę Kijevą ir svarbiausius aplinkinius miestus.
Jis taip pat padėkojo rusams, kurie pasisakė prieš karą, ir paprašė jų toliau daryti spaudimą Kremliui, sakydamas: „Tiesiog sustabdykite tuos, kurie meluoja jums, meluoja mums, meluoja visam pasauliui“.
V. Zelenskis taip pat paragino Vokietiją ir Vengriją paremti Rusijos pašalinimą iš SWIFT bankinės sistemos ir taip nubausti Maskvą.
„ES šalys jau beveik visiškai remia Rusijos atjungimą nuo SWIFT sistemos. Tikiuosi, kad Vokietijai ir Vengrijai užteks drąsos paremti šį sprendimą“, – sakė V. Zelenskis internete paskelbtame vaizdo kreipimesi.
Prancūzija sulaikė krovininį laivą, plaukiantį į Rusiją
Prancūzijos karinės jūrų pajėgos Lamanšo sąsiauryje sulaikė krovininį laivą su automobiliais, plaukusį į Sankt Peterburgą po to, kai ES susitarė dėl sankcijų Rusijai, šeštadienį pranešė pareigūnai.
Su Rusijos vėliava plaukiojantį laivą „Baltic Leader“, kuris išplaukė iš Prancūzijos Ruano miesto, šalies pajėgos palydėjo į Bulonės prie Mero uostą, agentūrai AFP pranešė jūrų prefektūra. Įtariama, kad laivas priklauso bendrovei, kuriai taikomos ES sankcijos Maskvai, pridūrė ji.
Praha dovanoja Ukrainai ginklų už 7,6 mln. eurų
Čekija padovanos Ukrainai kulkosvaidžių, automatinių ir snaiperinių šautuvų, pistoletų ir šaudmenų už 7,6 mln. eurų, šeštadienį pranešė šalies gynybos ministrė.
„Vyriausybė šeštadienį patvirtino tolesnę pagalbą Ukrainai, kuri susiduria su Rusijos puolimu“, – „Twitter“ tinkle pranešė ministrė Jana Černochova.
„Gynybos ministerija taip pat pasirūpins transportavimu į Ukrainos nurodytą vietą. Mūsų pagalba dar nesibaigė“, – pridūrė ji.
Sausio mėnesį Praha Ukrainai padovanojo 4 000 artilerijos sviedinių už 1,5 mln. eurų.
Nyderlandai išsiuntė į Ukrainą 200 priešlėktuvinių raketų „Stinger“
Nyderlandai pristatys Ukrainai 200 priešlėktuvinių raketų „Stinger“, pranešė vyriausybė.
Sprendimas priimtas gavus Ukrainos prašymą. Raketos „Stinger“ yra „žemė-oras“ tipo ginklai, kurie gali būti naudojami prieš lėktuvus ir sraigtasparnius.
Praėjusią savaitę Nyderlandai jau sutiko pristatyti Ukrainai ginklų ir karinės įrangos, įskaitant 100 snaiperių šautuvų su 30 tūkst. šovinių, taip pat radarų ir minų detektorių.
Dalis šios siuntos buvo išsiųsta šeštadienį, o likusi dalis bus išsiųsta kuo greičiau, teigia vyriausybė, nurodydama „logistikos“ problemas.
Ukrainos SAM: per Rusijos invaziją jau žuvo 198 civiliai
Ukrainos sveikatos apsaugos ministras šeštadienį pranešė, kad dėl Rusijos pajėgų veiksmų iš viso žuvo 198 civiliai gyventojai, tarp jų – ir trys vaikai.
„Deja, operatyviniais duomenimis, nuo užpuolikų rankos žuvo 198 žmonės, įskaitant 3 vaikus, sužeista 1 115 žmonių, iš jų – 33 vaikai“, – „Facebook“ tinkle rašė sveikatos apsaugos ministras Viktoras Lyaško.
Rusijos žiniasklaidai liepta nevartoti žodžių „invazija“ ir „puolimas“
Rusijos ryšių reguliavimo institucija šeštadienį paragino žiniasklaidą pašalinti pranešimus, kuriuose Maskvos sukeltas karas Ukrainoje apibūdinamas kaip „užpuolimas, invazija ar karo paskelbimas“.
„Roskomnadzor“ paskelbė pareiškimą, kuriame apkaltino kelias nepriklausomas žiniasklaidos priemones, įskaitant televizijos kanalą „Dožd“ ir radiją „Echo Moskvy“, skleidžiant „neteisingą socialiai reikšmingą informaciją“ apie Rusijos kariuomenės vykdomą Ukrainos miestų apšaudymą ir civilių gyventojų žūtis.
V. Zelenskis paragino priimti Ukrainą į ES
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino priimti jo šalį į Europos Sąjungą atsižvelgiant į Rusijos invaziją.
„Dabar labai svarbus momentas kartą ir visiems laikams užbaigti užsitęsusias diskusijas ir priimti sprendimą dėl Ukrainos narystės ES“, – šeštadienį „Twitter“ tinkle parašė V. Zelenskis.
V. Zelenskis sakė, kad su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘u Micheliu aptarė „tolesnę veiksmingą pagalbą“, taip pat „didvyrišką ukrainiečių kovą už savo laisvą ateitį“.
Ukraina nėra įtraukta į ES oficialių ar potencialių kandidačių sąrašą. Praeityje buvo nuogąstaujama, kad toks žingsnis pakenktų ES ir Rusijos santykiams.
2014 metais revoliuciją Ukrainoje sukėlė žinia, kad sustabdytas pasirengimas pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos susitarimą. Po beveik tris mėnesius trukusių protestų Kijevo Maidano aikštėje galiausiai buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Netrukus po to Rusija užėmė Krymo pusiasalį, o rytų Ukrainoje prasidėjo karas.
JAV paskelbė sankcijas V. Putinui ir S. Lavrovui
JAV pranešė, kad dėl Rusijos puolimo prieš Ukrainą įves sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui. Kiek anksčiau apie tai paskelbė Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki sakė, kad į sankcijas bus įtrauktas draudimas keliauti.
Naujausios JAV priemonės papildė sankcijų paketą, kuris palies keturis Rusijos bankus, nutrauks daugiau nei pusę Rusijos technologijų importo ir bus nukreiptas prieš kelis šalies oligarchus.
Penktadienį J. Psaki papildomai pranešė, kad sankcijos bus taikomos Rusijos tiesioginių investicijų fondui – šalies valstybiniam turto fondui.
JAV valstybės departamentas taip pat pritaikė sankcijas Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu ir jo pirmajam pavaduotojui, ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui.
Valstybės departamentas nurodė, kad šie du Rusijos saugumo tarybos nariai „nustatyta, jog veikia arba veikė Rusijos ekonomikos gynybos ir su ja susijusiame materialiniame sektoriuje“.
Šie du asmenys papildė sąrašą kitų 11 Rusijos saugumo tarybos narių, kuriems JAV iždas jau pritaikė sankcijas.
JK finansų ministerija taip pat paskelbė pranešimą apie finansines sankcijas V. Putinui ir S. Lavrovui ir įtraukė juos į sąrašą Rusijos oligarchų, kurių turtas ir banko sąskaitos JK jau įšaldyti.
M. Psaki pridūrė, kad bet kokie Rusijos veiksmai, kuriais ji „persekioja“ Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, būtų „siaubingas aktas“.
V. Putinas paragino Ukrainos kariuomenę nuversti vyriausybę, kurios vadovus jis pavadino „teroristais“ ir „narkomanų ir neonacių gauja“.
V. Putinas ir S. Lavrovas įtraukti į JAV juodąjį sąrašą, kuriame jau yra Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro, Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas ir Sirijos prezidentas Basharas al Assadas.
J. Bidenas pasirašė įsakymą suteikti Ukrainai 600 mln. dolerių karinės pagalbos
JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė memorandumą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta iki 600 mln. dolerių „neatidėliotinos karinės pagalbos“.
Šis žingsnis žengtas po to, kai ankstyvą šeštadienio rytą Rusijos pajėgos toliau veržėsi į Ukrainos sostinę.
Įsakyme valstybės sekretoriui Antony Blinkenui nurodoma suteikti „neatidėliotiną karinę pagalbą Ukrainai“ – iki 250 mln. dolerių „neatsižvelgiant į jokias teisės aktų nuostatas“.
Dar 350 mln. dolerių skiriama „gynybos reikmenims bei Gynybos departamento paslaugoms ir kariniam švietimui bei mokymui“, sakoma įsakyme.
„Facebook“ uždraudė Rusijos valstybinei žiniasklaidai dėti reklamas ir gauti pajamų
„Facebook“ apribojo Rusijos valstybinės žiniasklaidos galimybes užsidirbti pinigų šioje socialinės žiniasklaidos platformoje, kai Maskvos invazija į kaimyninę Ukrainą pasiekė Kijevo gatves.
„Nuo šiol draudžiame Rusijos valstybinei žiniasklaidai bet kurioje pasaulio vietoje mūsų platformoje skelbti reklamas ar gauti pajamų“, – socialinio tinklo milžinės saugumo politikos vadovas Natanielis Gleicheris pranešė „Twitter“ tinkle.
Jis pridūrė, kad „Facebook“ „ir toliau taikys žymas Rusijos valstybinei žiniasklaidai“.
Anksčiau penktadienį „Facebook“ pagrindinė bendrovė „Meta“ pareiškė, kad Rusija jos paslaugoms taikys apribojimus po to, kai ji nesutiko su valdžios institucijų nurodymu nutraukti faktų tikrinimo priemonių ir turinio įspėjamųjų žymų naudojimą savo platformose.
Trečiadienį „Facebook“ taip pat išleido funkciją Ukrainai, kuri leidžia žmonėms užrakinti savo profilius, siekiant užtikrinti didesnį saugumą. Tam panaudota priemonė, kurią bendrovė taip pat įdiegė po to, kai praėjusiais metais Afganistaną užėmė Talibanas.
N. Gleicheris sakė, kad „Facebook“ įsteigė Specialiųjų operacijų centrą, kuris stebi padėtį Ukrainoje, „reaguodamas į besivystantį karinį konfliktą“.
ES įvedė griežtas finansines ir technologines sankcijas 64 Rusijos struktūroms
ES įvedė griežtas finansines ir technologines sankcijas 64 svarbioms Rusijos struktūroms, tarp kurių – RF prezidento administracija, gynybos ministerija, užsienio žvalgybos tarnyba, taip pat karinės pramonės, energetikos, aviacijos, finansų sektoriaus kompanijos, kurioms bus apribota prieiga prie Europos finansų rinkų ir technologijų.
Tai sakoma penktadienį paskelbtame Europos Vadovų Tarybos pranešime.
Sankcjos bus taikomos tokioms svarbioms Rusijos kompanijoms kaip „Suchoj“, „Tupolev“, „Progress“, „Kalašnikov“, „Almaz-Antej“, „Kamaz“ ir kitoms.
Šių sankcijų imamasi dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
Ukraina praneša, kad Kijevo srityje numuštas Rusijos lėktuvas su desantininkais
Ukrainos priešlėktuvinė gynyba Kijevo srities Vasylkivo rajone numušė Rusijos lėktuvą „Il-76“ su desantininkais. Tai sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime, kurį cituoja naujienų agentūra UNIAN.
„Mūsų priešlėktuvinės gynybos pajėgos Vasylkivo rajone numušė „Il-76“ su priešo desantu. Tai kerštas už Luhanską 2014-aisiais. Mirtis priešams!“, – sakoma pranešime.
Gautomis žinimis, po vidurnakčio Ukrainos naikintuvas „Su-27“ sėkmingai atakavo Rusijos karinį transporto lėktuvą „Il-76 MD“. Vasylkivo mieste tęsiasi įnirtingi mūšiai, ten Rusijos pajėgos vėl mėgina išlaipinti oro desantą.
Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos lakūnai Vinycios srityje netoli Kalynivkos miesto numušė Rusijos lėktuvą „Su-25“. Tame pačiame Ukrainos regione Rusija neteko ir sraigtasparnio, kurio lakūnų ieškoma.
2014 metų birželio 14 d. prorusiški separatistai numušė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinį transporto lėktuvą „Il-76“, kuris ruošėsi leistis Luhansko oro uoste. Juo skrido devyni įgulos nariai ir 40 kariškių. Jie visi žuvo.
V. Zelenskis pavadino Rusijos veto JT Saugumo Tarybos rezoliucijai „kruvina dėme“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo visiems JT Saugumo Tarybos nariams, balsavusiems už rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Jis tai parašė savo tviteryje.
„RF veto – kruvina dėmė ant jos lentelės Saugumo Taryboje, Europos ir pasaulio žemėlapyje. Antikarinė koalicija turi nedelsdama veikti!“ – pabrėžė Ukrainos valstybės vadovas.
Jis taip pat pridūrė, kad, Rusijai tęsiant Kijevo puolimą, rezoliucijos projekto bendraautoriais tapo beprecedentis skaičius JT narių.
„Tai rodo: pasaulis su mumis, tiesa su mumis ir pergalė bus mūsų!“ – pabrėžė V. Zelenskis.
Priminsime, kad Rusija, kaip ir tikėtasi, penktadienį vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurioje griežtai smerkiama jos agresija prieš Ukrainą.
Vienuolika iš 15 Saugumo Tarybos narių balsavo už šį dokumentą, kurį parengė JAV ir Albanija. Kinija, Indija ir JAE susilaikė.
Bulgarija uždaro savo oro erdvę Rusijos lėktuvams
Bulgarija nuo šeštadienio uždaro savo oro erdvę Rusijos lėktuvams dėl jos agresijos prieš Ukrainą. Tai penktadienį pranešė šalies Transporto ministerija.
„Bulgarija įveda Rusijos lėktuvams draudimą kilti, tūpti ir skristi šalies oro erdvėje“, – sakoma ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime. Draudimas įsigalioja nuo vidurnakčio vietos laiku.
Pranešime pažymima, kad draudimas taikomas ir skrydžiams virš Bulgarijos teritorinių vandenų.
Anksčiau Čekijos transporto ministras Martinas Kupka pareiškė, kad šalis nuo šeštadienio uždraus Rusijos aviacijos kompanijoms naudotis Čekijos oro erdve. Taip pat penktadienį Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis įpareigojo vyriausybę parengti nutarimą, pagal kurį nuo šeštadienio šalies oro erdvė bus uždaryta Rusijos aviacijos bendrovėms.
J. Trudeau: Kanada įves sankcijas V. Putinui ir S. Lavrovui
Kanados vyriausybė nusprendė dėl agresijos prieš Ukrainą įvesti sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui ir generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui.
Tai penktadienį per spaudos konferenciją pranešė Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau.
„Mes skelbsime sankcijas prezidentui V. Putinui ir jo kolegoms – šio barbariško karo architektams, generalinio štabo viršininkui ir užsienio reikalų ministrui“, – pareiškė Kanados vyriausybės vadovas.
Jis taip pat pranešė, jog Kanada yra už tai, kad Rusija būtų atjungta nuo tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT.
Didžioji Britanija uždraudė atskristi į šalį privatiems Rusijos lėktuvams
Didžiosios Britanijos transporto sekretorius Grantas Shappsas penktadienį paskelbė uždraudęs privatiems Rusijos lėktuvams naudotis šalies oro erdve, reaguodamas į prezidento Vladimiro Putino agresiją prieš Ukrainą.
„Aš sugriežtinau draudžiamąsias priemones, kad nė vienas privatus Rusijos lėktuvas negalėtų įskristi į Jungtinės Karalystės oro erdvę arba leistis šalies oro uostuose“, – parašė jis tviteryje.
„V. Putino veiksmai yra neteisėti, ir visi, kurie gauna naudos iš Rusijos agresijos Ukrainoje, čia nėra laukiami“, – pabrėžė G. Shappsas.
Parengta pagal ELTA inf.