Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2022 m. vasario 24 d. 13 valandos iki šių metų kovo 10 d. 24 valandos įvesta nepaprastoji padėtis.
Ketvirtadienį vakare susirinkęs į neeilinę Seimo sesiją tai nutarė Seimas. Už nutarimą, kuriuo patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos sprendimas paskelbti nepaprastąją padėtį, vienbalsiai balsavo 118 Seimo narių.
Šalies vadovo dekrete nurodoma, kad nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – „pašalinti grėsmę visuomenės rimčiai užtikrinant už visuomenės saugumą ir viešąją tvarką atsakingų institucijų ir tarnybų veiklą operatyviai reaguojant į galimus neramumus ir galimas provokacijas, susijusias su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose sutelktomis didelio masto karinėmis pajėgomis“.
Nepaprastoji padėtis šalyje įvedama dėl Rusijos Federacijos veiksmų, kurie kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, be kita ko, susijusiems su patikima valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrole ir apsauga.
Seimas pritarė šalies vadovo dekretui, kuriuo nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerija yra institucija, atsakinga už nepaprastosios padėties įvedimo tikslo pasiekimą, ir, esant reikalui, gali steigti viešosios tvarkos apsaugos komendantūras.
Nepaprastosios padėties įvedimas leis lanksčiau naudoti valstybės rezervo lėšas, stiprinti valstybės sienos apsaugą ir valstybės sienos priedangą.
Pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas, siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
Prezidento dekretą Seimui pateikęs prezidento vyr. patarėjas Kęstutis Budrys užtikrino politikus, kad šalyje įvesta nepaprastoji padėtis Lietuvos piliečių gyvenimo, laisvių, judėjimo nepalies.
Premjerė Ingrida Šimonytė irgi tvirtino, kad nėra tikslo nustatyti kažkokius apribojimus Lietuvos piliečiams, riboti jų teises. Pasak jos, Vyriausybė turi turėti galimybę naudoti valstybės rezervo lėšas kibernetinei saugai užtikrinti, strateginės infrastruktūros apsaugai.
Seimo inf.