Jurga BANIONIENĖ
Žurnalistė
Vasarį išties gausu švenčių. Neseniai nuaidėjo Vasario 16-oji – modernios Lietuvos gimtadienis, o vasario 21-ąją minime Tarptautinę gimtosios kalbos dieną. Toks įrašas kalendoriaus lapelyje atsirado Jungtinių Tautų dėka.
Kalba – kiekvienos tautos savita ypatybė, jos dvasinis turtas, ja perteikiamas pasaulio suvokimo būdas. Todėl kiekviena tauta stengiasi savo kalbą išsaugoti, nes šiame globalėjančiame pasaulyje kalbų nuolat mažėja.
Neseniai išgirdau klausimą: mama, iš kur atsirado kalba? Išties, kokia kalba galėjo šnekėti pirmi Žemės gyventojai? Kalbininkai tvirtina, kad visos pasaulio kalbos išsirutuliojo iš vienos kalbos – prokalbės. Gimtoji lietuvių kalba, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimai, baltų kalbų šakai, sudėtingiausiais istoriniais tarpsniais protėvių ginta, stipriau už gyvybę saugota, kad mums būtų perduota. Jos padėtis indoeuropiečių pasaulyje – išskirtinė. Lietuvių ir latvių kalbos yra vienintelės gyvos indoeuropiečių kalbos, mažiausiai nutolusios nuo prokalbės. Turime kuo didžiuotis!
Minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, jau penktą kartą rengiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai, kuriuos organizuoja Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių kalbos institutas ir vienas portalas. Renkamas žodis ir posakis, geriausiai atspindintys tų metų visuomenės nuotaikas, gyvenimo aktualijas, taikliausiai įvardijantis naujus, konkrečiam metui būdingus reiškinius. Tarp šį kartą pasiūlytų žodžių – apgręžti, atmaina (žodis, minėtas dėl naujų koronaviruso atmainų atsiradimo), basakojės (protesto judėjimas „Basos mamos“), išcvirkimas (Petro Cvirkos paminklo pašalinimas iš Vilniaus skvero), koncertina (spiralinė spygliuota viela), maršas, migrantai, skiepai, Taivanas, trąšos (žodis minėtas dėl baltarusiškų trąšų tranzito peripetijų). Kiek šių dienų aktualijų! Kokį ženklą lietuvių kalboje paliko 2021 metai, paaiškės vasario 21 dieną.
O 2020 m. Metų žodžiu buvo išrinktas žodis melagiena (melaginga naujiena). Jį išrinko visuomenė, o speciali komisija žodį – kaukė.
Spalvingi ir šiems rinkimams pasiūlyti posakiai. Pavyzdžiui: Ėjo vaikučiai į mokyklėlę: Teams, teams, teams, Zoom, zoom, zoom, į mokyklėlę! (apie nuotolinį ugdymą); Galimybių pasas, Kaip po skiepo? Prieš komunikuojant, reikia turėti ką komunikuoti (apie Vyriausybės komunikavimą); Mirsime kaip laisvi žmonės (skiepų priešininkų atsisakymas skiepytis); Dėl ko šiandien riesimės? (apie visuomenės susipriešinimą).
Išties, gana įdomi iniciatyva. Jų esama ir daugiau. Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga jau keturioliktus metus rengiamas gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas. Kokių tik nesama – „Klaužados“, „Mįslius“, „Prisegu sparnus“, „Spurklys“, „Būro kiemas“, „Bitė ritė“, „Kaimynaičiai“, „Nuotykių kempinė“, „Pilies penktadieniai“, „Svajok garsiai“, „Šaukštas proto“, „Zvimbalynas“, „Žaliuomenė“ ir kt.
Visų svarbiausia viena – kad lietuvių kalba yra gyva. Žinoma, ji kinta. Tam įtakos turi informacinės technologijos (juk dažnai žinutės rašomos nelietuviškais rašmenimis), kitos kalbos. Jaunimas mėgsta įterpti savo mėgstamų anglicizmų, kalbinant jaunus pašnekovus, rengiant apie juos straipsnius, ne kartą ir ne vienas jaunuolis save pagavo, kad mąsto angliškai, o lietuviškai kaip pasakyti, jau net ir nemoka. Jaunimas nebenori skaityti knygų, dėl to jų žodynas labai skursta.
O ar susimąstome, kokie žodžiai dažniausiai minimi mūsų pačių žodyne? Sveikata, pozityvas, šypsena… Labai norėtųsi ir, žinoma, reikėtų, į savo kalbą įsileisti kuo daugiau šviesos, šilumos, kad suaugusiųjų pavyzdžiu sektų vaikai, būsimi gimtosios kalbos puoselėtojai.
