Šiandien pasaulis išgyvena bene pačius neramiausius laikus per kelis dešimtmečius. Lietuvos pašonėje – Baltarusija ir Rusija, kurių veiksmus sunku prognozuoti.
Turėjo praeiti nemažai laiko, kol pasaulis atsipeikėjo ir suprato, kad gražių deklaracijų per maža, norint išsaugoti taiką, reikia konkrečių žingsnių.
Nemaža dalis karo ekspertų, politikų vis kartoja, kad karo tikimybė reali.
O kaip tokiu metu turėtų elgtis visuomenė, kokie realūs pilietinio pasipriešinimo būdai ne tik toli nuo Lietuvos, bet ir čia?
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ,
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ
Pareiga ginti savo šalį įtvirtinta ir Lietuvos Konstitucijos 139 straipsnyje, kuris sako, kad šalies gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno piliečio teisė ir pareiga. Gynybos nereikia tiesmukai suprasti tik kaip su ginklu rankoje. Pasipriešinimas galimas ir kitais veiksmais, kurie numatyti Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projekte ir šių metų sausio 26 d. gavo Vyriausybės pritarimą.
Strategijoje kalbama apie piliečių dalyvavimą ir pareigas paskelbus mobilizaciją, įstaigų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis principus.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas numato, kad Lietuvos šaulių sąjunga rengia šaulius ir padeda rengti mokinius ir studentus pilietiniam pasipriešinimui.
Šios strategijos iniciatorius – Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o jos rengėjai – Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos grupės nariai.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas komentuodamas parengtą strategiją teigė, kad ją rengiant dalyvavo ne tik skirtingos valstybės institucijos, bet ir nevyriausybinės organizacijos, o numatytos veiklos kryptys apima įvairias valstybės veiklos sritis, akcentuojamas viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas.
„Kas tai yra? Tai pasipriešinimas informacinėms-kibernetinėms atakoms, bet kokiems agresorių hibridiniams veiksmams ir panašiai. Lietuvos ir kitų valstybių istorinė patirtis rodo, kad svarbiausias gynybinės galios ramstis yra valstybės piliečiai, jų valia ir pasiryžimas ginti valstybę. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas pilietis, neatsižvelgiant į jo amžių ar gebėjimus, gali rasti savo vietą valstybės gynyboje, ypač dabar, kai grėsmių gausa apima ir karines, ir nekonvencines grėsmes, kai jau taikos metu priešiškos jėgos bando testuoti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir demokratinėmis vertybėmis. Šia strategija siekiame sukurti nuoseklią piliečių rengimo sistemą, apimančią ir ginkluoto, ir neginkluoto pasirengimo galimybes, pirmiausia stiprinant jų atsparumą ir gebėjimus“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Komentarą apie Seime registruotą strategiją sutiko pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Laurynas Kasčiūnas.
„Būtinybę turėti tokią strategiją lemia Lietuvos geopolitinė padėtis. Kaimynystėje turime valstybę, kuri nepaiso tarptautine teise grindžiamos pasaulio tvarkos, neatsisako savo imperinių ambicijų. Krymo aneksija ir agresija prieš Ukrainą akivaizdžiai parodė, kad visi turime būti pasirengę ginti savo šalį“, – sakė politikas.
Plačiau skaitykite vasario 15 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (3 Eur/mėn.)
11 | 2022-02-15
|
Valstybė jos žemės ir sienas taip iki galo, o valdančiuosius ir jų saiką pagal Pavilioni ne tegu jie į darbo rinką užsidirba pragyvenimui, o ne žmonių valdomų, zeminimu, kolionemis tada pamatys tikra Lietuva jos problemad
Taip | 2022-02-15
|
Sutinku
Darius | 2022-02-15
|
Netik ginsim – Nugalėsim!