2023/01/31

 

PADEGSNYS SU TRIMIS SODYBOMIS

Tolumoje matyti buvusių Petro Gudo ir Viliaus Gudo sodybų kontūrai.

Pašto dėžutė šalia sodybos byloja, kad korespondencija pasiekia ir Padegsnio kaimą.

Padegsnys (Padeksnys) – kaimas Noriūnų seniūnijoje, 11 kilometrų į pietvakarius nuo Kupiškio, 6 kilometrai į pietus nuo Noriūnų. Gretimi kaimai Atkočiškiai, Rudiliai, Paliepė, Maksvyčiai, iš rytų prieina Šatiliškio miškas.
Noriūnų seniūnijos pateiktais duomenimis, šiuo metu Padegsnio kaime gyvenamąją vietą yra deklaravę 4 žmonės.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Kaime dar yra gyventojų

Į Padegsnio kaimą išsiruošėme žiemišką vasario pradžios popietę. Taikėme, kad nesnigtų, kad keliai būtų išvažiuojami. Neįklimpome. Apsilankėme vienintelėje nuolat gyvenamoje šio kaimo sodyboje palei kelią. Jos kaimynystėje miškelio link yra dar dvi sodybos, bet klampoti per gilų sniegą iki jų nesiryžome. Buvo matyti, kad tą dieną ten žmonių nerasime.

Užpustytas keliukas veda į dar dvi Padegsnio kaimo sodybas.

Elvyra Šeibokienė Padegsnio kaime gyvena apie dvidešimt dvejus metus. Su amžinatilsį vyru Klemensu atsikraustė iš Anykščių rajono. Sodybą paveldėjo iš giminaičių. Anksčiau čia buvo Jono ir Vlados Gudų namai. Vyras mirė prieš ketverius metus. Dabar gyvena su sūnumi Robertu.

Padegsnio kaimo gyventoja Elvyra Šeibokienė.
Autorės nuotraukos

„Anksčiau gyvenome ūkiškai. Laikėme karvę, kiaulių, paukščių. Dabar liko tik vištos ir du šunys. Kaimo vienkiemyje gyvenant tokie namų sargai labai reikalingi. Daržus dar tebesodiname. Mano jau sveikata nekokia. Dirbti padeda sūnūs. Turiu tris sūnus. Artūras ir Rolandas gyvena Utenoje, bet kiekvieną savaitę mane aplanko. Apiperka. Sulaukiau šešių anūkų. Iš jų keturi gyvena užsienyje.
Padegsnys nėra visiškas užkampis. Pro šalį eina kelias iš Rudilių Viešintų link. Pro čia galima ir į Subačių nuvažiuoti. Seniūnija kelius žiemą nuvalo. Prireikus mus nesunkiai randa ir greitoji medicinos pagalba.

Šeibokų namai Padegsnio kaime, kur kadaise gyveno Gudai.

Malkas pirkome pernai. Tai jų pabrangimo dar nepajutau. Gyvenimu kaime nesiskundžiu. Norėčiau tik geresnės sveikatos. Viena nelabai kur išjudu. Kartais, jei kas pavėžėja, dalyvauju šv. Mišiose, kai jos būna laikomos Rudilių koplyčioje“, – apie savo gyvenimą pasakojo Elvyra.
Pasak moters, už jų kiemo, miškelio link, sodybos dabar negyvenamos, bet neapleistos. Vieną yra nusipirkę žmonės iš Panevėžio ir atvažiuoja vasaroti. Kitoje kažkas laiko bites.

Pasikalbėjus, garsiai amsint kitame kambaryje šunims, Elvyros palydėta iki lauko durų paprašiau, kad leistų apsidairyti sodybos kieme ir pafotografuoti.

Iš anūkės prisiminimų

Daugiau apie Padegsnio kaimą ir buvusius jo gyventojus išgirdau iš Paketuriuose gyvenančios Almos Katelienės, kilusios iš gretimo Atkočiškių kaimo. Moteris papasakojo, kad Padegsnio kaime gimė jos mama Genė Maižvilienė (Jutkaitė), kuri vėliau atitekėjo į Atkočiškius. Jos tėvai, o Almos seneliai, Petras ir Emilija Jutkai gyveno Padegsnio kaimo gale, pamiškėje. Žemės savo neturėjo. Petras Jutka su broliu Kazimieru buvo apylinkėse žinomi medžio meistrai. Statydavo medinius namus, klėtis.

„Senelis Petras buvo kilęs iš Buivėnų. Palaidotas Palėvenės kapinėse. Bobutė Emilija viešintiškė. Viešintų kapinėse palaidota šalia paauglystėje lyg ir nuo meningito mirusios dukros Stasės, mano mamos Genės dvynės sesers. Iš pasakojimų žinau, kad ta infekcija sesuo užsikrėtė tarnaudama pas vieną ūkininką. Tuo metu susirgo ir nuo tos pačios ligos mirė to ūkininko vaikai.
Be seserų dvynukių senelių šeimoje dar užaugo vyresnė sesuo Ona ir trys broliai Vytautas, Boleslovas ir Alfonsas. Beveik visi jau mirę. Anykščių rajone tebegyvena tik jaunylis mamos brolis Alfonsas.

Senelis Petras ir bobutė Emilija susipažino tarnaudami dvare prie Viešintų. Įdomu, kad iš to dvaro išardytų trobesių buvęs „Ateities“ kolūkis Paketuriuose ir Svideniuose yra pastatęs po namą“, – pasakojo Alma.

Tolumoje matyti buvusių Petro Gudo ir Viliaus Gudo sodybų kontūrai.

Jos teta Vlada Maižvilaitė, tėvelio sesuo, buvo ištekėjusi už Jono Gudo iš Padegsnio kaimo ir čia gyveno. Tai ta sodyba, kur dabar įsikūrę Šeibokai.

Gudų šeima, pasak Almos, buvo išvežta į Sibirą dėl to, kad kažkuris iš Gudų nėjo į sovietinę kariuomenę ir slapstėsi miške, priešinosi tai valdžiai.

Senieji Gudai Sibire mirė. Jų sūnus Jonas su žmona pirmas apie 1958 metus grįžo į gimtinę. Jo sodyba tuo metu buvo nusavinta. Ten gyveno tuometinis kolūkio pirmininkas Vizbaras. Netrukus jis buvo perkeltas pirmininkauti kitur, o gyvenamąjį namą iš kolūkio atpirko Jonas ir Vlada Gudai. Ūkiniai trobesiai kurį laiką, matyt, dar buvo kolūkio.

Senus laikus menantis klojimas buvusioje Jono Gudo sodyboje Padegsnio kaime.

Jono brolis Petras Gudas, vedęs Sibire, su žmona ir dukra iš tremties sugrįžo vėliau į buvusią tėvų sodybą. Tas vienkiemis yra atokiau nuo kelio, su namu baltomis langinėmis išlikęs ir dabar. Jį yra nusipirkę panevėžiečiai.

Petras buvo kalvis. Dirbo Atkočiškių kaimo kalvėje. Alma prisiminė jo pasakojimą, kad Sibire išeidamas į darbą pasiligojusiems tėvams, kurie likdavo namuose, paduodavo po šakalį, kad jie traiškytų tarakonus ir kitokius vabzdžius, kurių namuose knibždėte knibždėdavo.
Petro dukra Vitalija tapo mokytoja. Gyvena Pasvalyje.

Tremties išvengė tik Gudų sesuo Albina, kuri buvo nutekėjusi į kitą kaimą ir jau turėjo kitokią pavardę.
„Mano teta Vlada vaikų neturėjo. Ji garsėjo rankdarbiais, kaip ir kitos dvi tėvelio seserys. Pamenu, mano brolio Algio kostiumėlį yra gražiai išsiuvinėjusi. Kūdikiams skirtus vokelius siūdavo, gražiai juos išsiuvinėdavo, peltakiuodavo ir veždavo parduoti į Panevėžį. Tais laikais už tai grėsė būti apkaltintam spekuliacija. Visgi žmonės sukdavosi, kaip išmanydami, kad galėtų pragyventi. Kolūkyje ne ką uždirbdavo. Dėdė buvo statybininkas. Atlikdavo visokius pagalbinius statybos darbus, o teta dirbo laukininkystės brigadoje.

Dar galiu pasakyti, kad šalia Petro Gudo sodybos buvo kitų Gudų kiemas. Ten gyveno Vilius ir Irena Gudai. Viliaus tėvo vardas irgi buvo Jonas.
Viliaus šeima susilaukė dviejų dukterų Gražinos ir Laimos. Toje sodyboje dar neseniai gyveno Viliaus našlė Irena. Bet šiuo metu ji apsistojusi pas dukterį Gražiną Panevėžyje. Moterį sodyboje buvo išgąsdinę įsibrovėliai. Viliaus sesuo Bronė gyvena kitame Kupiškio rajono kaime. Lyg ir buvo dar viena jų sesuo ir vienas brolis, nebepamenu. Į šią sodybą, kol buvo atstatyta sudegusi pirtis močiutės sodyboje, eidavau su ja ir dėdina maudytis.

Toliau už Viliaus namų, labiau į Rudilių pusę, buvo labai graži Stepo Jakštonio sodyba su linmarka, džiovykla. Čia užaugo dvi Jakštonių dukros Danutė ir Vanda. Melioracija tą sodybą sunaikino.
Nebeliko ir mano senelių Jutkų sodybos. Ten labai dažnai atvažiuodavau pakieminėti. Bobutė mane labai mylėjo. Iš savo 12 rublių pensijos nupirkdavo kapronines kojines. Tebeturiu jos verptų lininių siūlų. Vis nesugalvoju ką iš jų padaryti.
Kai numirė senelis Petras, sodyboje pas motiną Emiliją Jutkienę apsigyveno mamos brolis Vytautas, sugrįžęs iš tremties, iš Vorkutos. Grįžęs vedė. Jo žmona Marytė buvo kilusi iš Šapalų kaimo. Jiedu išaugino sūnų ir dukrą. Melioracijai nugriovus sodybą, persikėlė gyventi į Paprūdžius. Abu jau mirę“, – prisiminė Padegsnio kaime gyvenusius žmones pašnekovė.

Iš archyvų

„Kupiškėnų enciklopedijoje“ Vidmantas Jankauskas rašo, kad XVI a. Padegsnio kaimo vietoje minimas Rudilių kaimo karališkasis užusienis. Po to ilgokai žinių apie šią vietą nėra.

Kaimas vėl minimas XIX a., kai priklausė Mykolo Oginskio Noriūnėlių dvarui. Užusienyje buvo 39,23 dešimtinės naudingos žemės ir 69,79 deš. miško.

1863 metais užusienį dešimčiai metų gavo valdyti Martynas Kubilius su sąlyga, kad pastatys čia trobesius. Tada už pirmus trejus metus jam reikėjo mokėti po 20 rublių, o už kitus – jau po 40 rublių. Priklausė Subačiaus valsčiui. 1873 metais Puponių valsčiaus valstiečiai Povilas ir Viktoras Gudoniai (Prano s.) čia nusipirko 10 deš. dirbamos žemės ir 50 deš. miško. 1889 metais Povilui ir Viktorui Gudoniams priklausė 332 deš. dirbamos žemės, 11 deš. nenaudingos ir 17 deš. miško.

1903 metais Padegsnio viensėdyje buvo 15 gyventojų. Padegsnys 1915–1950 metais priklausė Viešintų valsčiaus Jokūbiškio seniūnijai (apylinkei). 1923 metais čia buvo 4 ūkiai, 23 gyventojai.

1935 metais kaime buvo Juozo Gudo, Jono Gudo, Stepono Jakštonio ūkiai (iš viso apie 55 ha) ir grytelninko Petro Jutkos trobelė. Iš viso 28 gyventojai. 1942 metais buvo šie namų ūkiai: Juozo Gudo, Jono Gudo, Petro Jutkos, Stepono Jakštonio. Iš viso 23 gyventojai.
1947 metais Juozo Gudo šeima ištremta į Sibirą. Juozas Gudas su žmona Elena tremtyje mirė, o vaikai Jonas ir Petras grįžo 1958 metais.
1959 metais kaime buvo Emilės Jutkienės, Jono Gudo, Stepo Jakštonio, Stasio Vizbaro namų ūkiai. Iš viso 17 gyventojų.

Kaimas 1954–1963 metais priklausė Rudilių, o vėliau Noriūnų apylinkei, „Laisvės“ kolūkiui. 1979 metais buvo 9, 1986 metais – 6, 2012 metais – 2 gyventojai.

Šiuo metu yra likusios trys sodybos. Nuolat gyvenama tik vienoje.
Iš Padegsnio kaimo yra kilusi tautodailininkė Aldona Bivainienė.
1935 metais čia užrašyti šie vietovardžiai: pieva Degimas, dirva Skersinės, pieva-krūmai Pajakutaučys, bala Ežerėlis.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video