Artėjančios Pekino žiemos olimpinės žaidynės paskatino pamąstyti, ar kupiškėnams svarbus sportas, mankštos, apskritai aktyvus gyvenimo būdas. Ar tam reikia ypatingų sąlygų?
Nežinau, profesionaliam sportininkui Kupiškyje gal ir stigtų treniruočių infrastruktūros, bet sporto mėgėjai, ir vaikai, ir suaugusieji, turi geras sąlygas čia pasimankštinti, pajudėti. Antai pastaruoju metu lyg grybų po lietaus pridygo lauko treniruoklių, yra net kelios teniso aikštelės, stadionas, ne viena tinklinio ir krepšinio aikštelė, yra kur žaisti stalo tenisą, futbolą ar ritinį, pasivažinėti dviračiais, riedučiais ir riedlentėmis. Vyksta jogos, aerobikos, kalanetikos ir panašios mankštos, veikia ne viena treniruoklių salė. Taip pat vedami gydomosios mankštos užsiėmimai. Čia nesuminėjau visų sporto šakų, kuriomis gali užsiimti mokiniai Kūno kultūros ir sporto centre (lengvoji atletika, imtynės, irklavimas ir kt.) Be to, šiomis dienomis sniego pusnys turėtų išvilioti į apsnigtus laukus paslidinėti ar su rogutėmis ir kitomis priemonėmis nuo kalniukų nučiuožti ir vaikus, ir suaugusius. Bet ar taip bus, būna? Retokai pastaruoju metu lauke gali išgirsti vaikų klegesį.
Su viltimi dairomės į kylantį baseino pastatą. Jam atvėrus duris gal prasidės ir plaukimo treniruotės, bent vaikams. Kalbama ir apie modernią sporto salę, kuri vėliau turėtų atsirasti prie baseino.
Taigi, viskas, atrodo, labai gražu. Tiek visko yra – tik pasirink ir mankštinkis. Daug kur net už dyką.
Deja, žmonių entuziazmo pajudėti stinga. Antai retokai pastebiu, kad masiškai kupiškėnai naudotųsi lauko treniruokliais. Tiek lėšų įdėta ne todėl, kad šie įrenginiai rūdytų. Gal reikėtų kokio nors netradicinio paskatinimo jais naudotis? Gal surengti parodomąsias treniruotes, paaiškinti, kaip jais naudotis. Ko gero, dažniau pamatau garbaus amžiaus žmonių, einančių su šiaurietiškomis lazdomis. Gal dėl to, kad buvo įgyvendinti visokie projektai, reklamuojantys šį ėjimą, vyko taisyklingo šiaurietiško ėjimo pamokėlės. Bibliotekoje kažkada mačiau net skelbimą, kad čia galima išsinuomoti šiaurietiškas lazdas.
Labai gaila, bet neprigijo iš akmens padaryti stalo teniso stalai ir įrengtos vietos šaškių, šachmatų žaidėjams Krantinės gatvės aikštelėje. Prieš daugiau nei metus kažkas suniokojo to teniso stalo tinklelį. Taip ir stovi tik akmeninis stalas, nebetinkamas tenisui. Gal artėjant vasarai kas nors čia pasikeis? Ši akmeninė aikštelė tikra priešingybė gretimai krepšinio aikštelei. Čia nuo pavasario iki vėlyvo rudens būna pilna krepšinio entuziastų.
Žinoma, pandemija, karantinai sujaukė žmonių kasdienybę. Nelengva vėl sugrįžti į sporto sales, aikšteles, reikia stiprios valios, kai koronavirusas tebesiaučia. Kai kas įprastiems, saugiems, ilgiems pasivaikščiojimams gamtoje rado alternatyvą – nuotolines treniruotes. Labai patogu. Nereikia eiti iš namų. Tik turėk interneto ryšį, kilimėlį ir keletą pagalbinių priemonių (svarelių, gumų, kamuolį ir pan.) ir pirmyn.
Esu išbandžiusi ir nuotolines treniruotes, ir užsiėmimus sporto klube. Manau, kad abu dalykai geri, abiejų reikia. Vienas mankštinimosi būdas taupo laiką, o kitas padeda išlikti socialiu žmogumi, pakeisti aplinką, pabendrauti su bendraminčiais.
Vis dėlto negaliu prieiti prie tokios išvados, kad kupiškėnai apsnūdę, nesirūpina savo sveikata, nesimankština. Juolab kad tarp jų yra net ekstremalių sveikuolių, kurie per žiemos šalčius maudosi eketėse.
Pavasaris galbūt bus naujas impulsas visiems pajudėti, pasimankštinti ir žvaliems pasitikti vasarą. Tam tikriausiai pasitarnaus ir Pekino žiemos sporto olimpiada. Gražūs pavyzdžiai visuomet įkvepia.