Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad iki šiol numatytos priemonės siekiant sumažinti naštą gyventojams dėl infliacijos yra per mažos. Šalies vadovo teigimu, pateiktos priemonės dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) centralizuotam šildymui lengvatos ir Energetikos ministerijos priemonių planas yra vidutinio poveikio priemonės, praktiškai nesprendžiančios problemos. Prezidentas pateikė savo pasiūlymus, kurie galėtų padėti palengvinti ekonominę naštą infliacijos augimo sąlygomis.
„Tai, ką iki šiol padarėme, atrodo labai ir labai kukliai. Drįsčiau teigti, kad šios priemonės praktiškai nesprendžia infliacijos problemos. Diskusijoje kalbėjome apie kur kas platesnį spektrą priemonių, kurios galėtų padėti išgyventi infliacijos problemą, tarp jų minėtos tiek mokesčių politikos, tiek pajamų augimo skatinimo, tiek energetikos, tiek ir tam tikros kainodaros savivaldybėse priemonės“, – ketvirtadienį Prezidentūros surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Valstybės vadovas mano, kad šalies biudžete dėl kainų, PVM bei akcizų įplaukų augimo bus pakankamai daug pajamų, kuriomis yra tinkamiausias metas pasidalinti. Tai, pasak šalies vadovo, galima daryti per mokestines lengvatas, pajamų didinimą ir kitais būdais. Prezidentas neatidėliojant siūlo didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD).
„Būtų tikrai tikslinga neatidėliojant, jau neeilinėje vasario Seimo sesijoje, svarstyti NPD pakėlimą nuo 460 iki 510 eurų su įsigaliojimu nuo šių metų pradžios. Tai priemonė, kuri yra orientuota į mažiausias darbo pajamas gaunančius žmones ir tai yra tikslinė bei labai kryptinga priemonė“, – pabrėžė šalies vadovas.
G. Nausėda taip siūlo išmokėti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
„Manau, kad tikslinga apmąstyti vienkartinių išmokų labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms klausimą. Kalbu apie senjorų pensijas, šalpos pensijas gaunančius žmones, ir išmoka šiai žmonių grupei galėtų sudaryti 100 eurų. Taip pat kalbame apie daugiavaikes šeimas, šeimas, kurios augina negalią turintį vaiką ir, žinoma, finansinių problemų patiriančias šeimas. Joms taip pat galėtume pasiūlyti vienkartinę išmoką 100 eurų dydžio“, – tvirtina prezidentas.
Vyriausybė šios savaitės trečiadienį pritarė Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Seimui bus siūloma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.
Lengvata šildymui būtų taikoma atgaline data nuo šių metų sausio 1 d. ir galiotų šį šildymo sezoną – iki balandžio 30 d. Finansų ministerija skaičiuoja, kad iki nulio sumažinus dabartinį 9 proc. tarifą gyventojams sąskaitos už centralizuotą šildymą mažėtų dešimtadaliu.
Ši priemonė būtų taikytina tik buitiniams vartotojams ir kainuotų apie 23,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Lietuvoje sausį išankstinis metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 12,2 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Statistikos departamento duomenimis, išankstinis mėnesinis (2022 m. sausį, palyginti su 2021 m. gruodžiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 1,8 proc.
ELTA