2024/11/14

 

ROMUALDAS KLIUKAS: „VISADA NORĖJAU BŪTI ĮVYKIŲ CENTRE“

Iš Kupiškio kilęs prof. dr. Romualdas Kliukas beveik tris mėnesius eina VILNIAUS TECH (Vilniaus Gedimino technikos universiteto) rektoriaus pareigas.
Nuotraukos iš asmeninio Romualdo Kliuko albumo

2021 metų spalio 20 dieną per uždarą posėdį VILNIAUS TECH (Vilniaus Gedimino technikos universiteto) Taryba penkerių metų kadencijai išrinko naują rektorių. Juo tapo iš Kupiškio kilęs prof. dr. Romualdas Kliukas.
Rektorius yra atsakingas už universiteto veiklos organizavimą, plėtros plano rengimą ir įgyvendinimą, priima ir šalina studentus, klausytojus. Taip pat priima ir atleidžia universiteto darbuotojus, nustato jų funkcijas ir įgaliojimus, leidžia visiems bendruomenės nariams privalomus įsakymus.
Yra atsakingas už finansinę universiteto veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais.
Naujo rektoriaus darbo diena dažnai užsitęsia ilgiau nei įprastai, bet jis surado valandėlę pasikalbėti, papasakoti kupiškėnams apie savo karjeros permainas ir džiaugėsi, kad gimtinėje yra prisimenamas.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Kodėl nusprendėte dalyvauti konkurse rektoriaus pareigoms eiti?

Susiklostė tokios aplinkybės. Jaučiau atsakomybę už universiteto ateitį, už jo bendruomenę. Čia dirbau dvidešimt šešerius metus eidamas įvairias vadovaujamas pareigas. Pastaruosius dešimt metų buvau studijų prorektorius. Taigi darbo specifika žinoma. Tik dabar esu atsakingas ne už vieną, bet už penkias veiklos sritis.

Esame techniškas universitetas. Tokios jo ištakos. Mane, kaip kandidatą į rektoriaus pareigas, pasiūliusi komanda palaikė būtent kaip tos krypties kandidatą. Taigi prisiėmiau atsakomybę.

Tikiu universiteto bendruomene, kurioje ir pats užaugau, jos potencialu ir galimybėmis susitelkti, siekiant bendrų mūsų strategijoje ir mano, kaip rektoriaus, numatytų tikslų įgyvendinimo. Didžiuojuosi, kad nuoširdžiu kasdieniu darbu ir savo patirtimi galiu prisidėti prie VILNIAUS TECH sėkmingos plėtros ir bendruomenės gerovės.

Kaip sekasi suderinti universiteto vadovo, mokslinę ir pedagoginę veiklą?

Prieš metus ar dvejus neturėjau tikslo tapti rektoriumi. Pasaulyje yra daug įdomesnių dalykų, pavyzdžiui, mokslo tyrimai, kurių niekada nebuvau apleidęs, bendravimas su Lietuvos ir užsienio kolegomis, dėstymas. Žinoma, dabar tiems dalykams laiko turiu daug mažiau. Dirbdamas šešias ar septynias dienas per savaitę visgi stengiuosi nuo šių dalykų nenutolti. Truputį dėstau. Turiu doktorantų. Truputį paskaitų pavasario semestre. Tai papildomas darbas, atimantis laiko iš labiau administracinės rektoriaus veiklos, padedantis neprarasti ryšio su pagrindine akademine universiteto veikla.

Be to, pastaruoju metu prisidėjo rūpesčių, kurie atima trečdalį laiko, tai trijų fakultetų (elektronikos, transporto ir mechanikos) laboratorijų ir auditorijų korpuso statyba. Tam skirti 36 mln. eurų, kuriuos turime panaudoti per pusantrų metų. Mokslines laboratorijas reikia atnaujinti kas 20–30 metų. Taigi tų investicijų labai reikėjo.

Turime ir šiuolaikiškai įrengtų, pasaulinio lygio laboratorijų. Taip pat yra tokių, kurias būtina atnaujinti. Viskam reikia lėšų. Ne tik mes, bet ir kiti pasaulinio lygio universitetai susiduria su finansavimo problemomis, spaudžia vyriausybes tam skirti lėšų.

Ar VILNIUS TECH populiarus tarp mokinių, norinčių studijuoti universitetuose?

Tapome mokslo ir studijų pasaulio dalimi. Anglų kalba vyksta 20 proc. paskaitų. Tarptautiškumui skiriame labai didelį dėmesį. Universiteto reitingai kyla. Tarp inžinerinių studijų krypties universitetų esame geriausiai įvertinti Lietuvoje. Skaitmeniname ne tik studijų procesą, bet ir skaitmenine forma pateikiame studijų turinį. Įgydami žinias studentai naudojasi informacinių technologijų produktais – įvairių tyrimų, projektavimo programomis. Jų žinios neatsilieka nuo reikalingų žinių ir įgūdžių gamyboje, šiuolaikiniame versle. Taigi skaitmeninimas mums duoda gerus dividendus. Darbdaviai gerai atsiliepia apie studentų, absolventų darbą. Visa tai patrauklu ir būsimiems studentams. Tad daug abiturientų renkasi studijas VILNIAUS TECH.

Naujo VILNIAUS TECH rektoriaus komanda.

Rūpinamės studentų bendrabučiais. Ypač užsieniečiams, kurie studijuoja inžinerines specialybes, labai svarbu buities sąlygos, kad būtų patogu gyventi, kad būtų švarios bendrosios patalpos. Kai kurie net samdo ir kambarių valytojus.

Mūsų patrauklumui reikšmės turi ir tai, kad universiteto bendruomenei yra sudarytos patogios sąlygos dirbti, tvyro gera psichologinė atmosfera. Laikomės akademinės etikos principų. Aišku, kartais pasiginčijame, pasipykstame, kol pavyksta rasti visiems priimtiną sprendimą, kurį pateikiame tvirtinti universiteto Senatui, Tarybai. Esame pasaulinio mokslo dalis ir laikomės bendrųjų studijų ir mokslo vadybos principų.

Kaip pasikeitė studentai per pastaruosius keturiasdešimt, trisdešimt metų?

Studentai dabar skiriasi net nuo buvusių prieš trejus metus (juokiasi). Po karantino sugrįžę į kontaktines paskaitas jie gaudo kiekvieną dėstytojo žodį, nebežaidžia telefonais. Labai motyvuoti visi. Net 97 proc. yra pasiskiepijusių, kad galėtų lankyti paskaitas.
Apskritai visų kartų jaunuoliams būdingas noras bendrauti, siekti užsibrėžtų tikslų. Jiems reikia socialiai bręsti. Tradicijas diktuoja tam tikras istorinis laikotarpis. Skiriasi mados ir užsiėmimai. Mes eidavome į kavinę, diskoteką, o jie eina į klubus. Skiriasi šiek tiek užsiėmimai. Dabar studentai turi bibliotekas, gali nakčiai užsisakyti kambarius ir kartu mokytis.

Panašūs visų kartų studentai noru dirbti. Mes dirbome ir dabartiniai studentai dirba. Universitete studijuoja įvairių socialinių sluoksnių jaunimas. Ne visi tėvai gali išlaikyti studijuojančius vaikus. Jaunimas vengia imti ir bankų siūlomas studentams paskolas pragyvenimui. Apskritai lietuviams būdingas bruožas vengti tokių įsipareigojimų. Studentų krepšelyje stipendijoms yra skirta po 10 eurų. Stipendijas gauna kas dešimtas studentas. Po antro kurso daug universiteto studentų darbdaviai pavilioja dirbti pagal specialybę. Jiems ne prestižas dirbti kitokį darbą. Sudarome studentams sąlygas darbuotis puse etato ar pusdienį. Magistrantams paskaitos prasideda nuo 16.20 val. ir trunka iki 22 val., kad prieš paskaitas jie galėtų dirbti.

O kokie studentai kupiškėnai?

Šiuo metu mažiau jų pasibeldžia į mano kabinetą pasikonsultuoti, paprašyti kažkokios pagalbos. Kai buvau prorektorius, kai dažniau važinėdavau po mokyklas, ryšys su kraštiečiais buvo glaudesnis.

Šiaip kupiškėnai geri studentai. Nepamenu atvejo, kad bent vienas būtų pašalintas iš universiteto už studento vardo suteršimą.
Studijas Kupiškio krašto jaunimas renkasi kryptingai. Daug būsimų studentų prieš tai lanko VILNIAUS TECH klases. Atvažiuoja atlikti laboratorinių darbų, dalyvauja paskaitose. Baigę šias klases gauna tai paliudijantį pažymėjimą. Kupiškio, Subačiaus gimnazijos pagal galimybes tikrai gerai parengia mokinius, nepaisant to, kad rajono mokykloms sunku turėti aukštus reitingus. Jos juk priima mokytis įvairaus lygio mokinius. Be to, vieni abiturientai šiais laikais ne iš karto renkasi studijas universitetuose, nori praleisti bent metus, pagalvoti. Kitiems jaunuoliams svarbu greičiau įgyti praktišką profesiją ne aukštojoje mokykloje, o įsilieti į darbininkų gretas. Toks gyvenimas.

Studijavote statybos inžineriją. Ar ši specialybė tebėra populiari?

Statybos inžinerija šiandien labai populiari.

Turime naują studijų programą – statybų skaitmeninis modeliavimas. Visas pastatų gyvavimo ciklas (nuo pastatymo iki griovimo) turės būti suskaitmeninamas. Tokių statybų organizatorių, kurie išmanytų informacines technologijas ir valdytų statybos projektus bei nekilnojamojo turto objektus, poreikis auga. Lietuva diegia europinį statybų skaitmeninimo projektą. Šios srities specialistus pradėjome rengti nuo magistrantų. Jau parengėme dvi grupes po 20 absolventų. Šių studijų programos turinio 50 proc. sudaro statybos dalykai, 50 proc. – informacinės technologijos ir truputis teisės žinių.

VILNIAUS TECH (Vilniaus Gedimino technikos universiteto) akademinis miestelis iš paukščio skrydžio Vilniuje, Saulėtekio alėjoje.

Mokyklą baigėte aukso medaliu. Tikriausiai galėjote daug ką studijuoti. Ar inžinerija buvo Jūsų svajonė? Kas labiausiai lėmė pasirinkimą?
Iš pradžių labiau traukė matematika. Turėjau idealią šio dalyko mokytoją šviesaus atminimo Genovaitę Gimžauskienę. Vieną vasarą nuvažiavau į jaunųjų matematikų stovyklą. Ten supratau, kad matematika manęs nežavi. Vėliau apsilankiau abiturientams aukštųjų mokyklų rengiamose atvirų durų dienose. Buvau Vilniaus universitete, tuometiniame Vilniaus inžineriniame institute, kuris dabar vadinasi VILNIAUS TECH. Čia mane iš karto patraukė tuo metu naujas (dabar jau norime jį rekonstruoti), erdvus, šviesus Statybos fakulteto pastatas. Pasirodė labai draugiški, mokantys su studentais bendrauti, įtraukti juos į mokslinę veiklą dėstytojai. Sužinojau, kad studentai gali būti įdarbinami socialinių partnerių įmonėse (taip yra ir šiuo metu!). Tai irgi sužavėjo. Matyt, studijų kryptį nulėmė ir mamos, statybos inžinierės, pavyzdys.

Kaip vėliau klostėsi Jūsų studijos ir profesinė, mokslinė veikla?

Kai pradėjau studijuoti, viskas ėjo labai lengvai. Jei studijos įtraukia, tas mokslas nėra sunkus. Aukštesniuose kursuose pradėjau dirbti prie mokslinių tyrimų. Pramoninės ir civilinės statybos studijas baigiau 1982 metais. Dvejus metus dirbau stažuotoju Gelžbetoninių konstrukcijų katedroje. Prof. Antanas Kudzys pakvietė likti šioje katedroje. Buvau vienintelis ne vilnietis iš dvylikos tais metais pakviestųjų dirbti universitete. Palikdavo institute dirbti tik vilniečius, bet mano mokslinis vadovas pasakė, kad mano tėvas gyvena Vilniuje, ir taip likau. 1989 metais apsigyniau disertaciją, kurioje nagrinėjau centrifuguotojo gelžbetonio elementų, armuotų stipriąja armatūra, elgseną. Dirbau ekspertinį ir projektinį darbą, dėsčiau Medžiagų atsparumo katedroje. 1990 metais išvykau į stažuotę Pastatų tyrimo centre (CSTB) netoli Paryžiaus (Marne la Vallée). Paryžiuje praleidau daugiau nei penkerius metus.

Visgi nusprendžiau grįžti į mylimą Vilnių ir savo Alma mater. Žinoma, kiek gaila buvo palikti įprastu tapusį nerūpestingą ir santykinai prabangų gyvenimą. Rektoriaus E. K. Zavadsko ir prorektoriaus Z. Kamaičio iniciatyva greitai buvau įdarbintas į universiteto priėmimo komisiją, kurioje per tą savo gerąjį vadovą užsibuvau šešiolika metų. Ir kai jis, A. Daniūnas, išrinktas rektoriumi pakvietė į savo komandą dirbti prorektoriumi, leisdamas pasirinkti darbo sritį, nedvejodamas pasirinkau studijas. Matyt, dėl to, kad nenorėjau palikti priėmimo, LAMA BPO ir apskritai dinamiškos, su daugybe universiteto žmonių susijusios veiklos, o gal todėl, kad visada norėjau būti įvykių centre, o ne nuošalyje. Tiek visko buvo. Greitai bėga tas laikas.

Ar lieka laiko šeimai, laisvalaikio pomėgiams?

Kai sulaukiau žurnalistų klausimo apie laisvalaikio pomėgius, kreipiausi į savo dukrą Viktoriją, kad ji padėtų man atsakyti į tą klausimą. Tai dukra, manau, labai taikliai tą atsakymą suformulavo. Noriu ir dabar jį pacituoti: „Tėti, ar žinai, kas yra laisvalaikis? Visą laiką matau tave skaitantį, skaičiuojantį, su įjungtu kompiuteriu pasirašinėjantį dokumentus, žiūrintį žinias. Tavo akys užsidega, kai pasakoji apie savo projektus, ekspertizes ar kitokias griuvenas. O hobis… Tu, jei pradedi skaityti knygą, tai skaitai porą naktų, kol baigi. Tave nuo darbo gali atitraukti tik kelionės pasiūlymas ar pati kelionė, teatras ar kitas renginys. Apibendrinant – poilsio prasme tu beviltiškas.“

Gal kada dėl to ir gailėsiuosi, nes 26 metų veikla mane atėmė iš šeimos, neturėjau laiko gėrėtis, kaip vaikai auga, žaidžia, pešasi. Vis paskubomis, greitai… Šiuo metu dukra studijuoja trečiame kurse mediciną. Sūnus Paulius buvo pasirinkęs studijuoti aviacinę mechaniką, bet tas dalykas jam nepatiko. Dabar Vilniaus universitete studijuoja globalią rinkodarą.

Esu labai dėkingas žmonai Ritai, geoinformatikos inžinierei, už prisiimtus šeimos rūpesčius. Tik gyvenimas parodys, ar po kelerių metų dar būsiu jai dėkingas, kad pritarė dalyvauti rinkimuose į VILNIAUS TECH rektorius.

Ar dažnai apsilankote Kupiškyje? Kokius miesto pokyčius pastebite?

Gyvenimas išskiria ir vėl suveda. Užaugau Račiupėnuose. Močiutės, namas, kuriame gyventa, jau parduotas. Kupiškis visuomet atgaivina mokyklinius prisiminimus. Su bendraklasiais sutardavau. Vėliau su Sauliumi Dugnu, Valdu Galvanausku, Arvydu Juozaičiu ir kt. bičiulystė tęsėsi studijų metais. Įdomiausios anuomet būdavo išvykos į Vilnių, į spektaklius, kurias rengdavo klasės auklėtoja amžinatilsį Aldona Zinkevičienė.

Kaskart atvažiuoju aplankyti garbaus amžiaus sulaukusios mamos. Reikia pasirūpinti jos buitimi, sveikatos reikalais. Abi seserys šiuo metu gyvena užsienyje. Smagu, kad jaunesnioji sesuo Vaida pasuko į mokslą, apsigynė disertaciją kūrybinių industrijų srityje. Dabar San Franciske, Kalifornijos universitete, stažuojasi.

Kupiškis ir anksčiau buvo neblogai tvarkomas. Šiuo metu dar labiau išgražėjęs. Matyt, yra jį puoselėjantys ir mylintys architektai.
Gaila tik, kad visi mažesni Lietuvos miesteliai tuštėja. Tokia ir Kupiškio lemtis. Kažkaip gal būtų galima susigrąžinti žmones. Šiandien tam palanki situacija dėl to, kad daug žmonių pradėjo dirbti nuotoliniu būdu ir laisviau gali rinktis gyvenamąją vietą.

Dalintis
Vėliausias komentaras
  • Didelės sėkmės, sveikatos. Nors nuo mokyklos baigimo praėjo…..45 metai, labai malonu pasidžiaugti tos pačios laidos abiturientų pasiekimais.

Rekomenduojami video