Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos (AM) iniciatyvai nuo 2023 iki 2025 m. laipsniškai didinti akcizų tarifus taršiausiam kurui, o nuo 2024 m. suvienodinti dyzelino ir benzino akcizus.
Už projektą balsavo 85 Seimo nariai, 16 siūlymo nepalaikė, dar 20 – susilaikė.
Ministerija pateiktomis Akcizų įstatymo pataisomis siūlo nuo 2023 m. laipsniškai atsisakyti šildymui naudojamo iškastinio kuro subsidijų, iki šiol taikomų angliai, koksui, lignitui, „raudonajam“ dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose, nuosekliai didinti akcizų tarifus, taip pat nuo 2023 m. akcizu apmokestinti šildymui naudojamas durpes.
Kartu su šiais pakeitimais nuo 2025 m. taršiausiam iškastiniam kurui, tarp jų – benzinui bei dyzelinui, būtų įvedama anglies dioksido dedamoji, kuri kasmet laipsniškai didėtų. Išimtis išliks tik gamtinėms dujoms, kaip pereinamajam kurui.
Kaip projekto aiškinamajame rašte pažymi ministerija, dėl iškastinio kuro, ypač gazolių, akmens anglių ir kitų energinių produktų, sukeliamos taršos blogėja aplinkos oro kokybė, tai lemia didesnį sergamumą ar net išankstines mirtis, kas neigiamai atsiliepia ir ekonomikos augimui.
Taip pat norima nuo 2024 m. dyzelino akcizo tarifą suvienodinti su benzino tarifu. Ministerijos teigimu, padidinus akcizą dyzelinui, šio kuro kaina išaugtų nuo 4–6 ct/l, o nuo 2025 m. variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji varikliuose deginamą iškastinį kurą kasmet pabrangintų dar apie 3 ct/l.
Skaičiuojama, kad keliant akcizus 2023 m. dyzelinas vartotojams pabrangtų 0,046 euro, 2024 m. – 0,068 euro, o 2025 m. – 0,073 euro. Benzino kainos dėl akcizo pradėtų kilti tik pritaikius CO2 dedamąją, dėl kurios šis kuras nuo 2025 m. kasmet brangtų 0,029 euro.
2023 m. akcizas 1 tūkst. litrų dyzelino padidėtų nuo 372 iki 410 eurų, 2024 m. – 466 eurų, o dar po metų siektų 500 eurų.
„Pagal visus taršos parametrus dyzelinas yra 10 kartų taršesnis už benziną, tačiau litras šio kuro šiuo metu pigesnis nei Lietuvoje yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje“, – nurodo AM.
Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad gyventojai aktyviai svarstyti atsisakyti taršaus automobilio pradėtų, kai litro degalų kaina siektų 1,50–1,80 euro, o jai pakilus iki 2 eurų, 33,2 proc. gyventojų pradėtų mąstyti ir apie alternatyvius keliavimo bei susisiekimo būdus.
„Tai yra savalaikis projektas, atitinkantis mūsų tarptautinius įsipareigojimus, visuotines tendencijas, ir tai yra atsakingas projektas tokiai ekonomikai, kuri nėra priklausoma nuo iškastinio kuro gavybos ir gali lengvai transformuotis į žaliąją ekonomiką“, – pristatydamas siūlymą Seimo nariams sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Toliau projektas bus svarstomas Biudžeto ir finansų ir Kaimo reikalų komitetuose, o į parlamento plenarinę posėdžių salę grįš pavasario sesijoje.
ELTOS inf. ir nuotrauka