Biržų rajone, Vinkšninių kaime, neseniai duris atvėrė patefonų muziejus. Nuotraukoje – sodybos šeimininkė Alė Podėnienė stovi prie seniausio kolekcijos eksponato – šimtamečio gramofono.
Autorės nuotraukos
Kokių tik nėra muziejų: kačių, dviračių, technikos, arbatos, etnokosmologijos – visų jų ir neišvardysi.
Šį kartą aplankėme neseniai duris atvėrusį patefonų muziejų, apie kurį plačiau papasakojo jo sumanytojai iš kaimyninio Biržų rajono Alė ir Donatas Podėnai.
Kristina VALYTĖ
Vinilinės plokštelės išgyvena tikrą atgimimą – vis daugėja jas kolekcionuojančių žmonių. Melomanai ir vintažo dievintojai pabrėžia šiltą vinilinių plokštelių skambėjimą, kurio neva neišgirsime klausydami skaitmeniniu formatu. Kad vinilinės plokštelės visuomet bus kokybės neprarandantis standartas, neabejoja ir mano pašnekovai, pirmą patefoną įsigiję 1977 metais. Dabar jų kolekcijoje – daugiau nei šimtas.
Muzikiniai suvenyrai. Vienoje pusėje atvirukas, kitoje – plokštelė, kurią galima pasiklausyti.
„Tai labai ilgai kaupta kolekcija. Visuomet mėgome klausytis plokštelių, tik anuomet gauti jų buvo ypač sunku. Tai iš kelionių parsiveždavome, tai draugai mums lauktuvių parveždavo. Vėliau, kai tas plokšteles nurungė kompaktiniai diskai, žmonės ėmė mums jas dovanoti arba parduodavo. Taip pat nutiko ir patefonams. Dauguma jų buvo pagyvenę, seni, reikėjo restauruoti. Čia jau mano vyro aistra. Jis pats savo rankomis keitė detales, korpusus. Yra ir plastikinių, ir medinių, ir net akmeninių korpusų.
Karantinas paskatino peržiūrėti sukauptą kolekciją, nupūsti nuo jos dulkes. Vienuolika patefonų yra mano vyro surinkti nuo nulio. Jis pats rinko detales ir kūrė dizainą“, – pasakodama rodė sodybos šeimininkė A. Podėnienė.
Pačiame kamputyje įsitaisęs ir pats seniausias eksponatas – 1926 metų gramofonas. Jam tinkamos tik autentiškos šelako dervos plokštelės. Nei šio, nei kitų eksponatų čiupinėti lankytojams šiukštu neleidžiama, nes pasak šeimininkų, po poros dienų nė vienas patefonas nebegros.
„Su jais reikia elgtis labai atsargiai, tai jautrūs daiktai. Šie patefonai atkeliavę iš viso pasaulio. Nuo Kupiškio iki Japonijos. Beveik visi jie veikia, tik vienas kitas negroja, nebeįmanoma pataisyti. Rinkoje patefonas gali kainuoti nuo 300, 400 eurų ar dvigubai daugiau, o kai kurios detalės netgi gali būti brangesnės už patį patefoną. Pardavę šią kolekciją nusipirktume neblogą namą“, – pokštavo sodybos šeimininkas D. Podėnas.
Pora vėliau tikisi lankytojų pritraukti į edukacinius užsiėmimus, kur bus galima išgirsti ne tik daugiau žinių apie patefonų atsiradimą, bet ir pašokti pagal gramofono muziką.
Patefono atsiradimo istorija
1857 metais prancūzas spaustuvininkas Eduardas Leonas Skotas de Martinvilis patentavo savo garso įrašymo aparatą – fonoautografą. Tai buvo pirmas aparatas, įrašęs žmogaus balsą. Deja, jis turėjo esminį trūkumą – įrašyto balso nebuvo galima atkurti.
1877 metais Tomas Edisonas paskelbė išradęs garso įrašymo ir atkūrimo prietaisą, kurį pavadino fonografu. Fonografas pirmą kartą viešai pademonstruotas 1877 m. lapkričio 29 dieną.
1878 metais Aleksandras Belas ir Samneris Taitneris sukūrė grafofoną. Grafofonas – tai praktiškai tas pats fonografas, tik vietoje folijos Belas ir Taitneris naudojo vašku padengtą cilindrą.
Ilgus metus kauptą patefonų kolekciją sudaro daugiau nei šimtas įvairiausių patefonų.
1887 metais Emilis Berlineris išrado gramofoną, kuriame kaip garso kaupikliai naudotos plokštelės. Gramofono garso įrašai saugoti plokštelės paviršiuje esančiame spiralės formos griovelyje. Pirmi gramofonai garso kokybe nusileido fonografams, tačiau patobulintiems gramofonams fonografai garso įrašų kokybe negalėjo prilygti.
1897 metais Emilis Berlineris ir Eldridžas Džonsonas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atidarė plokštelių ir gramofonų gamyklą „Victor Talking Machine Co.“ Vėliau Didžiojoje Britanijoje buvo atidaryta kompanija „E. Berliner’s Gramophone Co.“ 1902 metų pradžioje abi kompanijos jau realizavo per 4 milijonų plokštelių.
1907 metais prancūzų kompanijos „Pathé“ darbuotojas Gilionas Kemleris patobulino gramofoną, įdėdamas ruporą į gramofono vidų. Naujas įrenginys buvo pavadintas patefonu.
1908 metais Rygoje įrašytos pirmos lietuviškos plokštelės. 1912 metais pirmos lietuviškos plokštelės buvo įrašytos JAV, „Columbia“ įrašų kompanijos studijoje Niujorke. Keletas atlikėjų iš viso įrašė 18 kūrinių. Įrašyti šie kūriniai: Marijonos Bradūnienės „Kur bakūžė samanota“, Vinco Vaškevičiaus „Žvirblelis“, Antano Radzevičiaus ir Jono Paparčio „Velnias ne boba“ ir kt.
Informacija iš internetinių svetainių melomanams musique.lt ir patefonas.lt
