JAUNO MEISTRO RANKOSE ATGYJA SENI BALDAI

Skapiškėnas Aurimas Gūra, po studijų grįžęs į gimtąjį miestelį, ryžosi drąsiam žingsniui – vaikinas ėmė kurti savo verslą. Užsiima mėgstama veikla – restauruoja baldus. Kauno kolegijoje Aurimas gilinosi į dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo specialybę, o dabar įgytas žinias pritaiko praktiškai. Labiausiai jį džiugina gautas rezultatas, kuris neretai ir pribloškia.

Jurga BANIONIENĖ

Noras – pabandyti pačiam

Savarankiškai Aurimas darbuojasi jau metus. Tėvų namuose, buvusiame ūkiniame pastate, įsirengė savo dirbtuves, kuriose pluša neskaičiuodamas darbo valandų.

Susikurti darbo vietą nebuvo paprasta, bet po truputį pavyko. Žinoma, reikėjo įsigyti įvairios šiai veiklai reikalingos įrangos.

„Šlifuoklis medžiui šveisti, kaltai, obliai, įvairus lakas, beicas, klijai, vaškas, glaistas. Ir tai dar tikrai ne viskas, – vardijo jis. – Reikalingų medžiagų ir įrankių dirbant atsiranda vis daugiau, į tai nuolat investuoju.“

Baigęs studijas kurį laiką Aurimas dirbo Kaune, pas vieną baldus restauruojantį žmogų, bet vėliau nusprendė pabandyti pats. „Skapiškyje – gimtieji namai, kurių buvau pasiilgęs, čia norėjau padirbėti šioje srityje. Dirbu pagal individualios veiklos pažymą. Kiek domėjausi, daugiau baldus restauruojančių žmonių Kupiškyje ir nėra“, – kalbėjo pašnekovas.

Sentimentai ir istorija

A. Gūra džiaugėsi, kad užsakymų netrūksta. Nors dirba dar palyginti neilgai, žmonių, norinčių restauruoti senus baldus, tikrai atsiranda.

„Tuo džiaugiuosi. Žmonės nori atkurti baldus, kurie jiems kelia tam tikrus sentimentus, emocijas, supranta, kad tai svarbu ir reikšminga. Nes su baldais atgaivinama ir tam tikra istorija, gražūs prisiminimai“, – teigė baldų restauratorius.

Į jauno meistro rankas patenka patys įvairiausi baldai, ir labai masyvūs – bufetai, komodos, stalai, krėslai, ir mažesni – kėdės ir kt.

„Šiuo metu kaip tik restauruoju labai dailų tekintų detalių krėslą. Įspūdingo grožio art deco stiliaus baldai, jie labai prabangūs, apklijuoti plona fanera, vyrauja lenktos formos, įvairiausi raštai ir medienos rūšys“, – pasakojo Aurimas.

Nors šiandien baldų pasiūla išties didelė, galima ir įsigyti, ir kreiptis į baldžius, anot pašnekovo, jų restauravimas yra puiki galimybė ne ieškoti naujų, bet atnaujinti turimus. Juolab kad restauruotas baldas gali tapti puikia namų interjero detale.

„Gal ir lengviau sukurti kažką naujo negu restauruoti seną, bet naujas baldas neturės savo istorijos. Man patinka palyginti, kaip jis atrodė prieš restauraciją ir kaip po jos. Kai pavyksta atkurti tą grožį, labai džiaugiuosi“, – sakė A. Gūra.

Laukiamas rezultatas

Pats baldų restauravimo procesas, anot Aurimo, gana ilgas ir sudėtingas. Pirmiausia nustatomi defektai, tada baldai šveičiami, būna ir tam tikrų kenkėjų, kinivarpų, pažeistų vietų, reikia sutrūnijusią medieną sutvirtinti, tada baldai nutepami apsaugine danga – alyva ar laku ir dažomi.

„Nemažų gabaritų baldus restauruoju ir dvi tris savaites. Man pačiam labiausiai ir patinka atnaujinti didelius baldus – komodas, bufetus, spintas. Aišku, darbo daug, bet galutinis rezultatas pribloškia“, – tvirtino baldų restauratorius.

Paklaustas, ar per savo dar neilgą darbo praktiką jau yra sulaukęs netikėtų prašymų, A. Gūra sakė, jog kartą reikėjo perdažyti baldus, nors tuo neužsiima, bet tai pavyko padaryti.

Aurimas bandė skaičiuoti, kiek baldų jau yra restauravęs. Iš viso – apie trisdešimt. Tarp jų nemažai ir antikvarinių.
„Tam tikro laikotarpio senųjų meistrų gaminti antikvariniai baldai žavi savo formomis, su dabartiniais jų nepalyginsi“, – akcentavo jis.

Į Aurimo dirbtuves atvykstantys žmonės meistrui dažnai papasakoja istorijas, kuo restauruojami baldai jiems brangūs ar ypatingi, baldus paveldėjo ar įsigijo. Vaikinas sulaukia klientų ne tik iš Kupiškio, bet ir iš kitų šalies miestų.

Polinkis į meną – paveldėtas

A. Gūrai menas buvo artimas nuo mažens. „Tai mano širdies dalelė. Mėgstu tapyti, piešiu“, – teigė jis.

Aurimo giminėje yra nemažai kūrybingų žmonių. Močiutė Audronė Tubelienė iš karoliukų siuvinėja šventųjų paveikslus, pusseserė Dovilė yra baigusi aprangos dizainą, mama Gražina vaidina Skapiškio teatre „Stebulė“.

Tad ir jis pasirinko meno specialybę. Visada jautė, kad mokysis šio dalyko. Domino tapyba, bet patiko meistrauti, tad sužinojęs apie dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo specialybę, labai susidomėjo.

„Pradžioje galvojau, kad tai paveikslų, kitų antikvarinių bei muziejinių daiktų restauravimas, bet patiko, kad tai ir baldų atnaujinimas. Ši specialybė mane įtraukė, džiaugiuosi tuo, ką darau, iki šiol tobulėju, nes daug ko dar reikia išmokti“, – pabrėžė baldų restauratorius.

Aurimui studijos paliko didelį įspūdį. Įdomi buvo pažintis su tam tikrų laikotarpių baldų restauravimo technologijomis, kitų meistrų darbu.

„Mokiausi trejus metus. Turėjome ir daug teorinių paskaitų, ir daug praktikos, kone triskart per savaitę. Labai norėjau pats tuo užsiimti, kurti kažką gražaus ir suteikti žmonėms džiaugsmą, tik pradėjęs dirbti supratau, kad man tai patinka. Daug šia sritimi domėjausi ir savarankiškai, neapsiribojau tik tuo, kokias žinias suteikė kolegija“, – pasakojo A. Gūra.

Daugiausia savo laiko darbui, kuris yra ir pomėgis, skiriantis skapiškėnas laisvalaikiu mėgsta klausytis muzikos. Renkasi ne tik šiuolaikinę, bet ir 1990 metų muziką.

Aurimas džiaugėsi ir tuo, kad grįžo gyventi ir dirbti į gimtąjį Skapiškį, didmiestis jaunuolio nepaviliojo. Džiugu, kad ir savame krašte gali užsiimti tuo, kas artima ir miela širdžiai.

Apsilankykite: Baldumada.lt nestandartinių baldų gamyba