PO MOKYTOJŲ KAUKĖMIS – NE VIEN TIK ŠYPSENOS

Vilė Leščinskienė,
žurnalistė

Visai neseniai, praūžus šventiniam Mokytojų dienos renginiui Kupiškio kultūros centre, pasklido ir atgarsiai, kad vis dėlto ne po visų pedagogų veidus dengiančiomis kaukėmis slėpėsi šypsenos.

Keli šventės dalyviai atskleidė, kas buvo nutikę tada, kai vyko tradiciniai mokytojų apdovanojimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, mero ir Savivaldybės padėkų raštais, – būtent per patį oficialios dalies įkarštį, kai skelbti nusipelniusių rajono pedagogų vardai, pavardės, jie lipo ant scenos, o kiti salėje plojo.

Pasirodo, kad apdovanojant pedagogus Savivaldybės padėkos raštais (oi, koks ilgas sausas valdiškas pavadinimas) „už aktyvią veiklą analizuojant mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo patirtis Lietuvoje ir rengiant Kupiškio rajono savivaldybės vaiko socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo modelio aprašą“, jie įteikti dvylikai pedagogų, o tryliktos, nors ir „Kupiškėnų mintyse“ spalio 9 dienos straipsnyje apie mokytojų renginį paminėtos kaip gavusios, ant scenos niekas nepakvietė.

Įdomu tai, kad pamiršta mokytoja per renginį gavo į savo telefoną žinutę, kad padėkos raštas jai bus įteiktas vėliau. Mokytojai nebeliko nieko kito, kaip atsistoti ir oriai išeiti iš salės.

Manote, kad mokytoja įsižeidė, nes tą dieną negavo padėkos rašto? Tikrai ne. Mano nuomone, mokytoją turėjo įskaudinti elementari Savivaldybės atstovų nepagarba. Jei savo klaidą organizatoriai pastebėjo per renginį, tad kodėl negalėjo iškart mokytojos pakviesti ant scenos, viešai jos atsiprašyti, pripažinti savo klaidą ir tiesiog įteikti gėlių? Kam tos žinutės? Gal buvo baisu būti nušvilptiems salės? Gal manė, kad tai nepaaiškės?

Deja, Kupiškis mažas ir nieko čia nepaslėpsi – net kalbomis ant scenos, kokia šauni trylikos apdovanotų pedagogų komanda (nors apdovanota, kaip minėjau, tik dvylika), šio fakto neužmaskuosi.

Beje, labai panašų nutikimą girdėjau praeitą vasarą, kai vieno renginio metu apdovanojant pilietiškiausius mokinius pamiršta viena mergaitė. Tik tąsyk ne taip žiauriai – Savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja jos visai salei girdint atsiprašė, pažadėjo, kad padėkos raštas bus vėliau, ir rudeniop, kai mokinė nebesitikėjo jo gauti, diplomas ją pasiekė.

Jei tokią klaidą būtų padaręs pedagogas, mokyklos vadovas, jis būtų nulinčiuotas, išpeiktas, iškritikuotas, o Savivaldybėje tokie dalykai galimi. Vis kalbama, kad mokinių matematikos žinios su metais silpnyn eina, norima aukštesnių mokinių pasiekimų, tuo tarpu kai kurie Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus atstovai nemoka elementarių matematinių veiksmų iki dvidešimties: suskaičiuoti kelių mokytojų, kelių mokinių, kuriems padėkos raštus reikia įteikti.

Baigiant rašyti šį tekstą, man vis dar buvo pikta. Dėl atsakingų asmenų aplaidumo ir nepagarbos žmogui, dėl atsainaus požiūrio į sunkiai dirbantį mokytoją ir mokinį, tą auksinį klientą, kuris galbūt savo darbais vėliau garsins Kupiškį.

Unsplash nuotrauka