Gerėjanti epidemiologinė situacija šalyje pamažu leidžia grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau klaidinga manyti, kad jau galime gyventi laisvai ir nevaržomai, nes pandemijos grėsmei ir karantino ribojimų atnaujinimui užkirsti kelią galime tik masine vakcinacija.
Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kaip jiems pavyko įveikti koronavirusą, kodėl tiki medicinos mokslu ir kokiomis nuotaikomis gyvena šiandien.
„Man pasisekė, kad prasirgau lengva forma“
Panevėžietė Norvilė sako, jog tikėtina, kad koronavirusu ji užsikrėtė darbe. Dirbdama ligoninėje tuomet, kai viskas „degė“, moteris labai aiškiai suprato, jog šis virusas nuo paprasto gripo skiriasi tuo, kad ši infekcija plinta žaibišku greičiu – dėl to, kai vienas žmogus užkrėsdavo visą skyrių, ligoninėse susidarydavo didžiuliai židiniai.
Norvilė: „Mes juk niekada nežinome, kaip mes sirgsime, o vakcina ir yra ta galimybė ir savisauga, kad sirgtume lengviau.“
„Man pasisekė, kad prasirgau tikrai lengva forma – netekau skonio ir kvapo, kelias dienas laikėsi neaukšta temperatūra, laužė sąnarius, jautėsi bendras organizmo silpnumas, tačiau jokių didesnių sunkumų nepajutau“, – pasakoja pašnekovė.
Moteris, dirbanti psichologe, per sausio mėnesį priėmė tris klientus, netekusius artimųjų dėl koronaviruso. „Vienas vyras mirė itin jaunas, o kiti du buvo kažkur vidutinio amžiaus vyrai, taigi niekas nepriklausė rizikos grupei. Visos šios netikėtos mirtys mane sukrėtė ir iš tiesų išgąsdino, juolab kai pati mačiau, kaip sunkiai sirgo kai kurios mano jaunos kolegės. Mes juk niekada nežinome, kaip mes sirgsime, o vakcina ir yra ta galimybė ir savisauga, kad sirgtume lengviau ir išvengtume tokių skaudžių padarinių“, – teigia Norvilė.
„Tik specialistai gali pasakyti argumentuotai“
Fotografas Mindaugas iš Radviliškio sako, kad šiandien jo mintys ir nuotaikos yra pakilios, arba teisingiau būtu sakyti – atsigaunančios, nes jam džiugu matyti, kaip žmonės sugrįžta į buvusį gyvenimą ir atsiranda vis daugiau laisvių, kaip mažėja apribojimų.
„Kiek nejauku būdavo matyti baimes, kurios buvo kiekviename iš mūsų. Natūraliai pradėjome vienas kito bijoti, specialiai vengti arba elgtis taip, kaip buvo neįprasta. Kita vertus, buvo gera galimybė išmokti kiek kitokio gyvenimo būdo. Bet tokie rimti ir staigūs pokyčiai turi kainą, kurią mokėsime ateityje: žmonių polinkis į asocialumą, išaugusios psichologinės ligos ir panašiai“, – pastebi Mindaugas.
Mindaugas ragina klausyti ir suprasti nuomones tų, kurie išmano, ką sako: „Tik specialistai gali pasakyti argumentuotai ir žinodami, o ne spėliodami.“
Nuotraukos iš asmeninio archyvo
Mindaugas pripažįsta neturintis jokių abejonių dėl vakcinavimosi, nes tiki mokslu ir medicina. Tiesa, praėjus kelioms savaitėms po pirmojo skiepo, vyras užsikrėtė koronavirusu, tačiau nejautė visiškai jokių ligos simptomų.
„Norėjau vakcinuotis, pirmąjį skiepą pavyko gauti gana anksti. Džiaugiuosi šiais mokslo pasiekimais, kad jie naudingi ir mano kūnui. O mitų bus visada, bet kurioje situacijoje. Bet paprastai jie bliūkšta, jei mitų skleidėjas tiesiogiai pats susiduria su pasekmėmis. Tuomet didžioji dauguma pakeičia nuomonę.
Tikiu, kad švietimas galėtų pakeisti situaciją, bet akivaizdu, kad niekaip neišvengsime ir visada bus tokių, kurie tiki savo teorijomis, kurie gyvena savoje realybėje ir mėgsta pasakoti, kad jie viską žino. Todėl mano raginimas būtų vienintelis – švietimas. Klausyti ir suprasti nuomones tų, kurie išmano, ką sako. Aš neinu klausti mechaniko, ką man daryti su padidėjusiu širdies ritmu, kaip ir neinu pas kirpėją, kad gaučiau geriausią namo projektą. Visi turime savo nuomones, bet tik specialistai gali pasakyti argumentuotai ir žinodami, o ne spėliodami. Kitas dalykas, jei žmogus yra pasirengęs sumokėti savo sveikatos kainą už skepticizmą ir abejingumą, tuomet viskas gerai, jis gali nesiskiepyti, turi tokią teisę. Bet tuomet jis negali nieko kito kaltinti, tik save, kad jam kažkas nutiks būtent dėl to, kad nepasiskiepijo“, – savo mintis išsako vyras.
Kokie COVID-19 simptomai ir gydymas?
Siekiant apsaugoti ne tik savo sveikatą, bet ir aplinkinius nuo užsikrėtimo koronavirusu, pajutus peršalimo simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Koronavirusui būdinga: karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, staigus uoslės, skonio praradimas ar susilpnėjimas. Papildomi mažiau specifiški simptomai gali būti galvos ir raumenų skausmas, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas, viduriavimas. Pajutus šiuos simptomus, reikia registruotis tyrimui mobiliajame punkte. Tai galima padaryti paskambinus Karštosios linijos numeriu 1808 arba užpildžius registracijos anketą interneto tinklalapyje 1808.lt.
Tikslus inkubacinis laikas nėra nustatytas, nes kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai. Tačiau yra laikoma, kad jei per dvi savaites (14 dienų) nuo galimo užsikrėtimo momento ligos simptomai nepasireiškė, vadinasi, asmuo yra sveikas.
Specifinio gydymo nuo COVID-19 ligos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali visiškai pasveikti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada gydymas pradedamas taikyti.
Taip pat svarbu žinoti, jog sergantis asmuo laikomas pasveikusiu nuo COVID-19 ligos ir gali nutraukti izoliaciją tik gydančio gydytojo sprendimu.
Užs. Nr.881
