Šiandien Panevėžio apygardos teismas pripažino „Biržų alaus“ vadovą J. N. kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Teismas skyrė J. N. subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo dvejiems metams. Kaltinamasis įpareigotas dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, jam uždrausta išvykti už gyvenamojo miesto ribų be prižiūrinčios institucijos leidimo.
Iki nuosprendis įsiteisės, teismas pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimą J. N. turtui ir pinigams.
Teismas pripažino kalta dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir buvusią „Biržų alaus“ gamybos vadovę A. N. Jai skirta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo. Bausmės vykdymą teismas atidėjo dvejiems metams ir įpareigojo kaltinamąją tęsti darbą arba būti registruotai užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamojo miesto ribų be leidimo.
Teismas išteisino buvusią gamybos vadovę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, konstatavęs, kad kaltinamoji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Iš J. N. ir A. N. teismas konfiskavo valstybės naudai 161 242 eurus (po 80 621 eurą iš kiekvieno) kaip nusikalstamos veikos rezultatą.
Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo kaltu pripažintas ir Kupiškyje registruotos bendrovės direktorius V. V. Jam teismas skyrė 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.
Teismas tenkino Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius ir priteisė 53 702 eurus iš J. N. bei 152 eurus iš V. V. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai turtinei žalai atlyginti.
Teismas nustatė, kad nuo 2010 metų vidurio iki 2016 metų pabaigos, pagal bendrovės „Biržų alus“ direktoriaus parengtą planą, įmonės patalpose, naudojant jos įrangą, buvo gaminamas neužpajamuotas alus.
Pradžioje, perdavus pagamintą produkciją į sandėlį, alus būdavo užpajamuojamas. Jis buvo paruošiamas išvežimui, išrašomos PVM sąskaitos faktūros.
Tačiau realizavus šį alų, sąskaitos faktūros būdavo sunaikinamos ir išrašomos naujos, kuriose nurodomas žymiai mažesnis alaus kiekis, nei buvo realiai parduota. Naujose fiktyviose sąskaitose taip pat buvo nurodomas kitas produkcijos pirkėjas ir kartais kita sąskaitos faktūros išrašymo data. Suklastotos sąskaitos faktūros buvo įtraukiamos į „Biržų alaus“ buhalterinę apskaitą.
Tokiais kaltinamųjų veiksmais iš „Biržų alaus“ buvo pasisavinta turto už daugiau kaip 160 tūkst. eurų.
Be to, bylos duomenimis, V. V. vadovaujama Kupiškyje registruota bendrovė per kelis mėnesius iš „Biržų alaus“ įsigijo neužpajamuoto alaus už beveik 4,5 tūkst. eurų. Bendrovės direktorius pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Spręsdamas J. N., A. N. ir V. V. kaltės klausimą teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai – liudytojų (apskaitininkų, vairuotojų, sandėlininko) parodymai, ekspertų paaiškinimai, rašytiniai bylos duomenys patvirtina visų trijų kaltinamųjų kaltę.
„Liudytojų parodymai, iš dalies pačių kaltinamųjų parodymai sutampa su specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos įrodymais ir sutampa su bylos faktinėmis aplinkybėmis, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į J. N. ir A. N. atsakomybę sunkinančias aplinkybes (pasisavino turtą veikdami kaip bendrininkai), į tai, jog nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinęs tai, kad J. N. ir A. N. nusikalto pirmą kartą, teismas mano, kad bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, skiriant jiems įpareigojimus, susijusius su darbu.
Skirdamas bausmę V. V. teismas taip pat atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis neteistas, dirbantis.
„Būtent tokių bausmių skyrimas atitiks įstatymo keliamus tikslus, teisingumo principą ir bus pakankamas ne tik nubausti kaltinamuosius už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų darymo“, – konstatavo bylą išnagrinėjusi teisėja Danutė Švitinienė.
Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Panevėžio apygardos teismo inf.
Unsplash nuotrauka