DVIRATIS – POMĖGIS IR GEROS NUOTAIKOS UŽTAISAS

Orams atšilus, vis dažniau ir mieste, ir rajone galima sutikti dviratininkų. Dviratį, kaip laisvalaikio praleidimo formą, renkasi ir pavieniai kupiškėnai, ir šeimos. Dviračių entuziastai sutartinai tvirtina, jog sukdami ratus pačių susigalvotais maršrutais po Kupiškio rajoną ir ne tik jį, puikiai atsipalaiduoja, o kartu – pasportuoja.

Jurga BANIONIENĖ

Su bendraminčiais smagiau

Kupiškėnas Gintautas Tručinskas teigė, kad minti dviratį pamėgo visai neseniai. Tiesa, vaikystė be jo irgi neapsiėjo.

„Sėsti ant dviračio paskatino sėdimas darbas. Visą dieną praleidžiu prie kompiuterio, todėl reikia judėti. Mane palaikė ir bendramintis, didelis dviračių entuziastas Marius Nareckas. Jis vis pasiūlo kartu važiuoti“, – sakė medienos apdirbimo įmonėje technologu dirbantis Gintautas.

Jam dviračių sportas yra hobis. Poilsiu nelabai to pavadinsi, nes kūnas aktyviai dirba. „Numynus 60 kilometrų grįžti visas sušilęs, kūnas net dega“, – kalbėjo dviratininkas.

Prie krūvių organizmas jau priprato, nuovargio nebejaučia, o gerų emocijų – begalė.

Dabar į kelionę dviračiu, jei oras palankus, jis išsiruošia ir po tris ar keturis kartus per savaitę. Po darbo apie šeštą valandą išmynęs namo grįžta iki sutemstant. Važiuoja gana įvairiais, vis kitokiais maršrutais Kupiškio rajone. Jie netrumpi – nuo 50 iki 70 kilometrų.

Važiuoti keliese visada smagiau nei vienam, tad Gintautui ir Mariui draugiją palaiko ir daugiau kupiškėnų – Almantas Kuliešius, Vytautas Knizikevičius.

„Ši sporto šaka populiarėja, orams sušilus visur matyti daugiau dviratininkų“, – kalbėjo G. Tručinskas.

Dviratininkai dažniausiai važiuoja asfaltuotais keliais, nes tai ir patogiau, ir saugiau, bet nepavyksta išvengti ir žvyrkelių.

„Kai vakarais miname, visi būna po darbų išsivažinėję po namus, eismas labai minimalus, tad saugiai jautiesi, netrukdome vieni kitiems, mes automobiliams, o jie – mums“, – tvirtino Gintautas.

Laukiamiausias – takas aplink marias

Dviračių takų, anot pašnekovo, niekada nebus per daug. Kupiškyje jų yra, bet norėtųsi dar daugiau, dalis takų yra prastos būklės.

„Labiausiai reikėtų asfalto aplink marias, nebūtinai dviračių tako. Toks maršrutas būtų tikrai populiarus, aplink marias daug kas mina, vasarą vyksta dviratininkų žygiai“, – pasakojo G. Tručinskas.

Bet džiugu, kad asfaltuotų kelių daugėja, dviratininkas mėgsta atkarpą nuo Salamiesčio iki Alizavos.

G. Tručinskas naudojasi specialia telefono programėle, kur susikuria ir išsaugo įvairius maršrutus. Jie driekiasi ne tik po Kupiškio rajoną, siekia ir aplinkinius. Gintautas su bendraminčiais jau yra numatęs aplankyti Anykščius, o vasarą laukia didysis dviračių žygis „Vilnius–Palanga“, organizuojamas Lietuvos sveikuolių sąjungos. Gintautas jam intensyviai ruošiasi, treniruojasi, reikalingą įrangą jau susipirko.

Paklaustas, ar dar neišmainė savo automobilio į dviratį, Gintautas sakė, kad vis dėlto važiavimas dviračiu yra hobis, o darbą patogiau pasiekti automobiliu.

Ant dviračių – visa šeima

Pašepečio kaime gyvenanti Diana Kaušakytė-Baltakienė į dviračių žygius išsiruošia su visa šeima. Su vyru Kornelijumi įsigijo du elektrinius dviračius. Į specialią kėdutę su tėvais sėda ir dukra Andrėja, namie nelieka ir dar vienas šeimos narys – jorkšyro terjerė Taira.

„Šiuo pomėgiu užkrėtė vyro brolio šeima, jie seniai dviračiais važinėja, nutarėme, kad ir mums reikia juos įsigyti. Jau trečia vasara sėdame ant šios transporto priemonės“, – kalbėjo pašnekovė. Per tą laiką, pasak Dianos, tai tapo pačiu geriausiu laisvalaikio praleidimo būdu.

„Su vyru kalbame, kad dviračiai tikriausiai pats geriausias mūsų pirkinys. Radome bendrą pomėgį, kuris visiems trims labai patinka. Dukra irgi noriai važiuoja, nėra jokių problemų, net prašosi į išvykas. Tai galimybė pailsėti nuo namų, darbų. Jei namie lieki, vis tiek rasi progą kažką dirbti. Galiausiai, tai ir sportas, o sportas – sveikata“, – džiaugėsi D. Kaušakytė-Baltakienė.

Dianos šeima į pasivažinėjimus leidžiasi nuo pat pavasario, tik sušilus orams. Labai retas atvejis, kad po darbo dienos neprasuktų nors ir nedidelio ratuko. O savaitgaliais su dviračiais išvažiuoja ir toliau. Pavyzdžiui, automobiliu nuvyksta į kaimyninius Anykščius, Zarasus ir ten išsitraukę dviračius važiuoja suplanuotais maršrutais. Be šios transporto priemonės niekada nevažiuoja ir į pajūrį.

Mėgsta numinti iš Šventosios į Palangą dviračių taku. Maršrutus susikuria patys, ieško informacijos internete. „Zarasuose buvo nelengva, nes važiavome ne dviračių taku, bet per miškus, žvyrkelius, tačiau mūsų dviračiai elektriniai, jei labai pavargsti, tai padeda“, – pasakojo dviračių sporto mėgėja.

Ko pasigenda

Baltakiai turi ir mėgstamus vietinius maršrutus – pėsčiųjų ir dviračių taku nuo Šepetos iki geležinkelio, tada persikėlę per jį, link Kupiškio marių, aplankydami žaidimų aikšteles ir pan. Grįžti kartais mėgsta pro Slavinčiškį. Kai kada užtenka pasivažinėti ir netoli namų, aplink Šepetą.

Diana teigė, kad su šeima važinėdama dviračiu labiausiai pasigenda pervažos per geležinkelį. Reikia keltis dviračius per tiltą.

„Infrastruktūra Kupiškyje nelabai pritaikyta dviratininkams. Takų turime nedaug – nuo Šepetos, nuo Pyragių ir takas iki Noriūnų. Beje, takai nuo Noriūnų ir nuo Šepetos nesujungti, reikia važiuoti nuo žiedo pagrindiniu keliu per viaduką, tikrai nesaugu, ypač su vaiku. Labai norėtųsi ir dviračių tako aplink marias. Važiavome palei Šventosios upę Anykščiuose, kiekvienas milimetras ten išnaudotas. Pas mus irgi labai gražu, maršrutas aplink marias būtų išties efektingas“, – savo nuomonę išsakė pašnekovė.

Apsilankykite dviračių parduotuvėje Dviraciuarena.lt