Nauji leidiniai – Kupiškio literatų klubo „Lėvens balsai“ kūrybos almanachas „Lauktuvės“ ir Giedrės Murnikovienės antra poezijos knygelė.
Po ilgos pertraukos, gegužės 20 dieną, Kupiškio viešoji biblioteka gyvo poezijos žodžio pasiilgusius kupiškėnus pakvietė į renginį – iškart į dviejų naujų knygų sutiktuves.
Pristatytas Kupiškio literatų klubo „Lėvens balsai“ kūrybos almanachas „Lauktuvės“ ir poetės Giedrutės Murnikovienės antra eilėraščių knygelė.
Jurga BANIONIENĖ
Almanachas – ilgai lauktas
Pasak literatų klubo „Lėvens balsai“ kuratorės Linos Matiukaitės, „Lauktuvės“ dienos šviesą išvydo jau seniai, praėjusių metų pabaigoje, tik dėl pandemijos nebuvo galima anksčiau pakviesti į almanacho pristatymą, o G. Murnikovienės knygelė į autorės rankas pateko kone prieš mėnesį, balandžiui baigiantis.
„Lėvens balsų“ pirmininkę Reginą Baltrūnienę kalbina klubo kuratorė Lina Matiukaitė.
Mintis išleisti antrą „Lėvens balsų“ kūrybos almanachą gimė klubo pirmininkei Reginai Baltrūnienei. Ji pati rinko tekstus, parengė maketavimui.
Į leidinio puslapius sugulė 18 autorių kūryba – ir eilėraščiai, ir proza. Šis almanachas mažesnis nei pirmas „Prošvaistės“, nes kūrėjų gretos retėja, ne vienas jau iškeliavęs į Anapilį.
Leidinio redaktore pakviesta būti mokytoja Liuda Kopūstienė, ji – ir įžanginio almanacho straipsnio autorė.
Mokytoja teigė, kad prisiliesti prie išties įdomių, sudėtingų eilėraščių buvo didelė atsakomybė, tačiau labai džiaugėsi ją priėmusi.
Tai – graži patirtis, kaip reikia įsiskaityti, pajusti kiekvieną kūrinį, neskubėti atmesti.
Taisyti, anot L. Kopūstienės, mažai ką teko – „Lėvens balsų“ nariai išties kūrybingi, įdomūs ir raštingi, nors ir skirtingos kūrybinės patirties.
Knygų pristatymo akimirka.
Knygos redaktorei kilo ir jos pavadinimo idėja. Lauktuvės – tai, kuo žmonės dalijasi, o literatams labai svarbu, kad jų kūryba būtų išgirsta.
L. Kopūstienė kalbėjo, kad almanachas įdomus ir formų, ir turinio atžvilgiu, yra tradicinio eiliavimo ir modernaus, netgi sonetų, o taip pat prozos.
„Gražiausia knygoje tai, kad autoriai nekartoja vieni kitų ir apie tuos pačius dalykus pasako savita kalba, savitomis meninėmis priemonėmis“, – pabrėžė ji ir ragino dalytis „Lauktuvėmis“, džiaugtis jomis.
O kūrėjams linkėta nepavargti, toliau ieškoti, stebėti, stebėtis ir įprasminti.
Į darnią visumą tą vakarą susiliejo literatų klubo narių skaitoma poezija, muzika, kurią renginio dalyviams dovanojo Kupiškio meno mokyklos pianistė Austėja Raišytė, Dominyko Jasaičio atliekamos Vytauto Kernagio dainos, akomponuojant mokytojai Editai Dobrickienei, ir dailė – Henriko Orakausko prieš 20-metį piešti žymių kupiškėnų portretai.
Naujas kūrybinis projektas
G. Murnikovienei ši antra nedidelio formato knygelė buvo galimybė surinkti į vieną vietą paskutiniuosius savo kūrybinius ieškojimus. Prisipažino šiuo metu rašanti mažai, nenorinti kartotis, tad ieško naujų temų, o su jomis keičiasi ir eilėraščiai. Knygelėje jų nedaug, mėgaujantis kava galima ramiai, neskubant ją perskaityti.
Poetė Giedrutė Murnikovienė išleido antrą nedidelę eilėraščių knygelę.
Poezijos rinkinukas atsirado bendradarbiaujant su viena kūrybine spaustuve, leidžiančia knygų seriją, kur įvairūs autoriai gali atskleisti savo kūrybines paslaptis. Giedrė buvo viena iš jų. Knygelė dailiai įrišta, be pavadinimo, tiesiog su autorės vardu ir pavarde.
Pirmus jautrius, savaip išgyventus eilėraščius autorė sudėjo į knygą „Vėjo mylimoji“.
Renginiui baigiantis nuskambėjo mintis, kad būtų apie ką susitikus visiems autoriams pasikalbėti, pasvarstyti, kokios įtakos jų kasdienybei ir kūrybai turėjo karantinas. Viltasi, kad artimiausiu metu tai pavyks padaryti. Gal kur gamtoje, Kupos pakrantėje.
