VERTYBIŲ SŪPUOKLĖS

Prieš daugiau nei dvidešimt metų, 2000-aisiais, priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečioje knygoje įtvirtintas partnerystės (bendro gyvenimo kartu nesusituokus) institutas, bet iki šiol šios normos neįsigaliojo, nes nepriimtas įstatymas, reguliuojantis partnerystės įregistravimo tvarką.

Akivaizdu, kad šio įstatymo priėmimas stringa dėl to, kad šiuo įstatymu norima įteisinti ir tos pačios lyties asmenų partnerystę. Tą dalyką padaryti morališkai įpareigotos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dalyvės.

Kai kurios iš tų šalių jau yra įteisinusios homoseksualių porų santuokas, kai kurios suteikusios teisę tokiems asmenims įregistruoti partnerystę.

Kiekvienai Europos Sąjungos šaliai palikta teisė pačiai spręsti, kaip šiuos dalykus reglamentuos. Lietuva vis nesiryžta.

Per dvidešimt pastarųjų metų labai pakito vertybinė lietuvių sistema. Kai kas sako, kad nebeliko jokių vertybių, senaisiais papročiais grįstų gyvenimo normų.

Antai vidurinioji karta dar gerai pamena, kad gyventi nesusituokus buvo didžiulė negarbė, o šiais laikais tokį gyvenimo būdą išbando gerokai daugiau nei pusė porų ir kitiems tai nekelia nuostabos. Vaikams, gimusiems ne santuokoje, suteikiama tėvo pavardė. Senesniais laikais lyg taip nebūdavo arba išimtiniais atvejais.

Požiūris į santuoką irgi tampa pragmatiškesnis. Neretai sudaromos vedybinės arba posantuokinės sutartys, kur aptariami turtiniai ir ne tik šie dalykai. Kažkas, pamenu, juokavo, kad sutuoktiniai gali susitarti net dėl to, kada katras išneš šiukšles ar indus išplaus. Kai ši naujovė atsirado Lietuvoje, idealistiškai ar romantiškai nusiteikę tautiečiai rypavo, jog tokios sutartys reiškia, kad nepasitikima mylimu žmogumi, kad tai jau programuoja skyrybas.

Skyrybų Lietuvoje daug, bet vedybų sutartis, manau, iš šių porų yra sudariusios nedaugelis. Juk kaltos ne tos sutartys, kad santykiai nutrūko.

Keičiasi ir pavardės keitimas. Kiek nuogąstauta, kad išnyks tradicinės ištekėjusių moterų pavardžių formos. Bet jos dar populiarios. Be to, moterys ir dvigubą pavardę pasirenka arba tik mergautinę pasilieka. Pasaulis dėl to nesugriuvo.

Naivokai man atrodo tokie pasakymai, kad partnerystės įstatymas padės lengviau apginti, ypač moterų, kurios gyvena nesusituokusios, turtines teises. Pagal įstatymą taip ir turės būti, bet kas privers sugyventinius registruoti partnerystę. Čia irgi reikia abiejų sutikimo.

Paprastai neformalioje sąjungoje gyvenantys žmonės nėra linkę apsisunkinti kažkokiais teisiniais formalumais. Ar partnerystė, ar santuoka – tai konkretūs teisiniai įsipareigojimai. Ir nereikia čia jokių gražbyliavimų. Turtinius santykius tokios poros ir šiandien gali teisiškai susitvarkyti, kad skiriantis ar paveldėtojams būtų mažiau vargo. Žinoma, tokių, ko gero, yra mažuma. Gal tik tarp didesnį turtą valdančių žmonių.

Belieka tik viena, ko gero, labiausiai suinteresuota partnerystės įteisinimu grupė – tai homoseksualios poros. Taigi reikėtų šiems žmonėms padėti įgyvendinti norą savo santykius įteisinti. Tokia realybė.

Manau, tai niekam nepakenks. Reikėtų pasidomėti šalių, kurios nepabijojo to įteisinti, patirtimi. Beje, ir tarp homoseksualių žmonių yra laisvamanių, nenorinčių gyventi poroje pagal kažkokius teisinius įsipareigojimus. Pagaliau vienos lyties partnerystė – tai ne santuoka, šiuo metu parengtame to įstatymo projekte nekalbama apie įsivaikinimo galimybę ar surogatinę motinystę, kuri Lietuvoje irgi neįteisinta.

Kas benutiktų, santuoka, šeima dar tebėra ir bus daugeliui didžiulės vertybės. Tai priklauso nuo jas išpažįstančių pastangų. Jos rodomos. Va, ir šeimų maršas žada būti skaitlingas. Tik liūdna ir net pikta klausyti kai kurių neva tradicinės šeimos vertybių gynėjų homofobiškų pasisakymų, persunktų neapykanta kitaip mąstantiems. Tai deguto šaukštas geram sumanymui ir silpnumo požymis.

Gegužės 15-oji yra Tarptautinė šeimos diena. Tai ir švęskime, linksminkimės, iš širdies demonstruokime tradicines šeimos vertybes. Gyvenimo pusiausvyrai to reikia, kad gėjų paradai neužgožtų. Antra vertus, ir homoseksualūs žmonės yra kažkieno vaikai, šeimos dalis. Čia galima nukrypti į begalinius samprotavimus, kas yra šeima ir t. t. Tai jau ne šio rašinio tema.