Marius Nareckas pirmą kartą prieš porą metų išsimaudęs lediniame Žaliųjų ežerų vandenyje, maudynių idėją parvežė į gimtąjį Kupiškį. Atsirado ir daugiau kupiškėnų, norinčių pajusti šalto vandens galią.
Nors kupiškėnas Marius Nareckas sveikuoliu savęs nevadina, sportas, sveikas gyvenimo būdas yra svarbūs dalykai.
Marius kupinas originalių idėjų – jo suburta bendraminčių grupelė šaltuoju metų laiku išbando ledinį Pyragių ežero vandenį, o jis pats šią žiemą dviračiu pervažiavo užšalusias Kupiškio marias. Didysis vasaros planas – dviračių žygis nuo Vilniaus iki Palangos įveikiant 500 kilometrų. Pernai tai padaryti jam jau pavyko.
Jurga BANIONIENĖ
Į eketę – Pyragių ežere
Marių nerti į ledinę eketę paskatino Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė, su kuriuo susipažino per sesers vyrą.
„Keletą metų jis organizuoja maudynes Vilniuje. 2019 metų sausį Simonas metė man užduotį, kad išsimaudyčiau eketėje Žaliuosiuose ežeruose. Ėmiau tai ir padariau. Sesers vyras mane jau anksčiau ragino pabandyti Kupiškyje rasti bendraminčių ir įgyvendinti šią idėją, bet abejojau, ar atsiras norinčių. Filmuotą medžiagą apie maudynes feisbuke pamatė ir kupiškėnai, vienas jų – Aidas K. Jis pasiūlė išsipjauti eketę ir pamėginti tą patį padaryti pas mus“, – pasakojo M. Nareckas.
Taip prieš porą metų prasidėjo maudynės Pyragių ežere. Anot pašnekovo, šis vandens telkinys gerokai mažesnis nei marios, mažiau vėjo, čia tiesiog jaukiau. Atsirado ir daugiau bendrą pomėgį turinčių kupiškėnų, buvo sukurta feisbuko grupė „Eketė Kupiškyje“, kur šaltuoju metu besimaudantys, aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės deda nuotraukas, filmuotą medžiagą. Taip sužinojo vieni apie kitus. Pasirodo, yra išties nemažai šiuo „virusu“ užsikrėtusių žmonių. „Viešumas visus mus ir suartino“, – teigė Marius.
Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuotame fotografijų konkurse „Ledinės nuotraukos 2021“, kuriam atsiųsta kone pusketvirto šimto fotografijų, Mariaus Narecko nuotrauka pateko tarp geriausių.
Pats jis dažniausiai maudosi savaitgaliais, tačiau yra į šaltą vandenį lendančių ir prasidedant darbo dienai ar jai pasibaigus.
„Organizmas prie to pripranta, o jausmas – puikus. Aš anksčiau nesu to daręs, bet, manau, viskas slypi žmogaus galvoje ir mąstysenoje, per prievartą nerekomenduojama to daryti, bet jei žmogus tiki savimi, reikia. Beje, nepažįstu tokio žmogaus, kuris būtų po maudynių susirgęs, noras tai daryti turbūt už visas ligas stipresnis“, – tvirtino pašnekovas.
Maudynės Pyragių ežere. Marius su Sandriumi Strumskiu.
Pasak M. Narecko, visi esame pripratę prie patogaus gyvenimo, išėję iš komforto zonos, pradedame mąstyti kitaip, o būtent vanduo padeda greičiau tai patirti.
„Įlendi į šaltą vandenį, organizmas patiria laikiną šoką, bet išlipus jausmas toks, kurį palyginčiau su kompiuterio paleidimu iš naujo. Atsiranda žvalumas, energija, dingsta visi kasdieniai rūpesčiai. Reikia tai išbandyti, žodžiais sunku nupasakoti. Nepažįstu nė vieno pikto žmogaus iš tų, kurie iš maudosi eketėje, visi – su gera nuotaika“, – mintis dėstė jis.
Per marias – dviračiu
Ledo kelias per Kupiškio marias. Jas Marius su bendraminčiu Gintautu dviračiu pervažiavo šią žiemą.
Nuotraukos iš asmeninio Mariaus Narecko albumo
Neįsivaizduoja Marius savo laisvalaikio be sporto. Mokyklos laikais žaidė krepšinį, gynė rajono garbę mažų miestelių krepšinio lygoje, kamuolį mėto ir šiandien.
Taip pat labai dažnai sėda ant dviračio. Jį įsigijo tada, kai Kupiškio socialinės globos namų, kuriuose dirba aptarnavimo ir ūkio dalies vedėju, bendruomenė organizavo dviračių žygį „Partizanų takais“.
Šią žiemą jam kilo originali idėja dviračiu pervažiuoti Kupiškio marias.
„Visi važiuoja aplink marias vasarą, žiemą eina, pagalvojau, ar buvo kas jas pervažiavęs dviračiu? Parašiau bendraminčiui Gintautui, jis sutiko.
Mynėme nuo boso iki pat marių ištakų dviračiais su dygliuotomis padangomis grynu ledu. Labai sunku buvo tik sulaukti, kad jis būtų tvirtas ir patikimas, nebūtų daug sniego ir labai šalta, bet pavyko žiemai jau baigiantis“, – kalbėjo idėjos sumanytojas.
Pats dviračiu aplink marias yra važiavęs ne kartą, bet taip – nepalyginti įspūdingiau.
„Didingas jausmas“, – tikino M. Nareckas.
Su šia transporto priemone jis yra išmaišęs visą Kupiškio rajoną. Susigalvoja įvairiausių maršrutų, stengiasi važiuoti daugiausia asfaltuotais keliukais, kur mažesnis eismas.
Anot pašnekovo, sėsti ant dviračio nėra blogo oro, tai daryti galima bet kuriuo metų laiku, svarbu tinkama apranga, o žiemą tik reikia užmauti jam dygliuotus batus.
Marius taip pat dalyvauja ir pėsčiųjų žygiuose. Pasak jo, sukorus 30 kilometrų pėsčiomis ir dar šimtu daugiau numynus dviračiu, organizmas savaime atsikrato blogų minčių, pavyksta nusiraminti, o apie depresiją net nėra kada galvoti. Poilsis mintims šiuo laiku itin svarbus, kai esame įsitempę, vis skubame, lekiame, nuolat sėdime prie kompiuterių ekranų ir telefonų. Buvimas gamtoje – nemokama relaksacija.
Dar viena Mariaus aistra – fotografavimas dronu. Jo įamžinti įspūdingi Kupiškio rajono vaizdai.
Mariaus Narecko nuotraukos
DCIM100MEDIADJI_0168.JPG
Kupiškio vaizdai – iš aukštai
Dar vienas Mariaus pomėgis – filmavimas ir fotografavimas dronu. Pašnekovas prisipažino, kad jam visada knieti išbandyti kažką naujo, atrasti save vis kitoje veikloje, tad norėdamas įamžinti kelionių akimirkas iš aukštai, sugalvojo įsigyti droną.
Fotografuoti anksčiau nėra bandęs. Pradžioje įsigijo paprastesnį, padarė keletą nuotraukų, videomedžiagos.
Savarankiškai išmoko montuoti. Dabar jo videoreportažai išties stebina originalumu. Savo darbus Marius kelia į feisbuką, kad tuo galėtų pasidžiaugti ir kiti.
M. Nareckas yra tikras kupiškėnas. Čia baigė Povilo Matulionio mokyklą, pasirinko statybos inžinerijos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete.
„Esu statybos inžinierius – žmogus ir prie mokslo, ir prie meno“, – sakė jis.
Mokykloje patiko tikslieji mokslai, taip pat dailė, tad pasirinkus šią specialybę pavyko abi sritis puikiai suderinti. Po studijų, prieš daugiau nei dešimt metų, jis grįžo gyventi ir dirbti į Kupiškį.
„Taip natūraliai susiklostė aplinkybės. Pradžioje ketinau grįžti trumpam, įgyti darbo praktikos, tada keltis į didesnį Lietuvos miestą, bet jau keliolika metų esu Kupiškyje ir visai to nesigailiu.
Nuo mūsų iki Vilniaus ar Rygos – 150 kilometrų. Labai norėdamas, penktadienį po darbo gali sėsti į mašiną ir nuvažiuoti į Vilnių pažaisti futbolo į maniežą. Kai gyvenau Fabijoniškių mikrorajone, man autobusu pasiekti universitetą kartais reikėdavo kone pusantros valandos. Kupiškis – dailus, žalias, su šeima čia gyventi tobulas miestas“, – pabrėžė pašnekovas.
Savo kraštą jis stengiasi garsinti, kur bebūtų, bendraminčius visada paragina atvykti. Anot Mariaus, Kupiškis gerai žinomas respublikoje. Labiausiai dėl marių, puikios gamtos.
Paklaustas, gal turi turizmo plėtojimo idėjų, jis pabrėžė, kad labai reikėtų dviračių tako aplink marias.
„Buvau iš Kupiškio dviračiu nuvažiavęs į Anykščių Lajų taką išgerti giros ir pavalgyti ledų. Takai aplink Šventąją labai sužavėjo, jei kažkas panašaus būtų ir pas mus, tikrai daugiau atvažiuotų turistų“, – nuomonę dėstė kupiškėnas.
Į 500 kilometrų kelionę
Artėja vasara, reikia tikėtis, karantinas baigsis. Marius jau laukia dviračių žygio iš Vilniaus į Palangą. Pernai pirmą kartą prisijungė prie šios Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamos akcijos.
Per dviračių žygį iš Vilniaus į Palangą 2020 m. prie Olando Kepurės.
„Išmynėme birželio 1 dieną, o birželio 5-ąją pasiekėme Palangą. Tai buvo 500 kilometrų kelionė iš Vilniaus per Birštoną, Jurbarką, palei Nemuną, kėlėmės laiveliu į Nidą, iš jos – į Klaipėdą.
Pernakvojome Karklėje ir pasiekėme Palangą. Įspūdinga.
Pusė tūkstančio kilometrų dviračiu įveikta.
Tai nuostabus jausmas, kai viskas priklauso nuo dviračio ir tavo kojų jėgos, miegojimas milijono žvaigždžių viešbutyje po atviru dangumi“, – įspūdžius pasakojo pašnekovas.
O bijoti, anot Mariaus, nereikia, svarbu fiziškai pasirengti ir turėti visą reikalingą įrangą.
„Tai mano labai laukiamas metų renginys, jau planuoju. Manau, kad ir kupiškėnai prisijungs“, – vylėsi M. Nareckas.
