Iš Šepetos kilęs Mangirdas Kežys baigė biotechnologijos studijas ne tik Lietuvoje, žinių jis sėmėsi ir Švedijoje.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovo albumo
Iš Šepetos kilęs Mangirdas Kežys – stambios kompanijos, kuriančios ir gaminančios produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai, mokslo darbuotojas. Įmonė yra ir COVID-19 vakcinų, diagnostinių testų komponentų gamintoja ir tiekėja.
Baigęs magistrantūros studijas Švedijoje, seniausiame Skandinavijos šalyse Upsalos universitete, Mangirdas grįžo į Lietuvą ir savo žinias bei įgytą patirtį pritaiko čia. Biotechnologijos studijas baigęs kupiškėnas tvirtino, kad šis sektorius – vienas perspektyviausių ir pažangiausių.
Jurga BANIONIENĖ
Mangirdai, esi perspektyvios įmonės mokslo darbuotojas. Kaip čia atsidūrei?
Taip, šiandien dirbu mokslo darbuotoju „Thermo Fisher Scientific“ įmonėje. Baigęs magistrantūros studijas Švedijoje, Upsalos universitete, ir šiek tiek padirbėjęs ten, grįžau į Lietuvą. Dėl pandemijos teko saviizoliuotis, todėl turėjau nemažai laiko darbo paieškoms. Neilgai trukus sulaukiau skambučio prisijungti prie šios įmonės ir ilgai nedvejojęs sutikau. Dirbu nuo rugsėjo pabaigos.
Nekirbėjo mintis likti Švedijoje?
Magistro darbą atlikau struktūrinės molekulinės biologijos laboratorijoje Upsalos universitete, parašęs darbą pasiteiravau, ar nebūtų darbo vasarai. Mane priėmė, buvau mokslinio tyrimo asistentas. O paskui grįžau į Lietuvą, jau buvau ilgai artimųjų nematęs. Tai, ką dabar darau, labai gera praktika. „Thermo Fisher Scientific“ yra amerikietiško kapitalo įmonė, sudarytos puikios darbo sąlygos. O kaip bus toliau, dar nežinau.
Švedijoje studijavai dvejus metus. Papasakok apie įgytą patirtį, mokslus užsienyje.
Bakalauro studijas baigiau Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Kai pas mus atvažiavo viena studentė iš Švedijos ir pristatė seniausią Skandinavijos šalyse Upsalos universitetą, pagalvojau, kad norėčiau pabandyti mokytis čia. Pasisekė įstoti.
Ši aukštoji mokykla tarptautinė, joje mokosi labai daug studentų iš įvairių šalių. Dėstytojai irgi iš visur atvykę, patys baigę aukščiausio lygio universitetus, tad paskaitos išties buvo labai įdomios, išgirdome mokslo pasaulio naujienas iš specialistų, per praktiką galima atlikti daug dalykų, gerokai naujesnių ir įvairesnių. Susiradau daug draugų iš kitų pasaulio kampelių, bendrabutyje gyvenau su studentais iš kiekvieno žemyno, išskyrus Antarktidą. Iki dabar palaikome draugiškus ryšius.
Mokydamasis Švedijoje Mangirdas susirado draugų iš įvairiausių pasaulio kampelių. Prie kepsninės su bendrabučio kaimynais.
Universitetas gauna daug didesnį finansavimą, palyginti su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Nestudijavau magistrantūroje Lietuvoje, bet manau, kad Švedijoje man buvo suteikta daugiau galimybių, laboratorijos, įranga – pačios naujausios. Patobulėjau kaip asmenybė, įgijau daug pasitikėjimo, gerokai patobulinau savo anglų kalbos žinias, nes jos buvo primirštos, prieš važiuojant į Švediją reikėjo išlaikyti egzaminus, mokiausi individualiai. Žinoma, nuvažiavus prireikė laiko priprasti, bet pavyko. Manau, kad magistrantūros studijos Švedijoje buvo vienas geriausių mano sprendimų.
Kaip pasirinkai biotechnologijos studijas?
Visada domėjausi gamtos mokslais. Gamta nuo mažens traukė, kai dar buvau vaikas, rinkdavau visokius vabalus, sliekus. Mokykloje sekėsi biologija, chemija. Pradėjus studijuoti, biotechnologija man labai prilipo. Mokydamasis gavau tikrai nemažai įvairiausių žinių, jos man leido greitai rasti įdomų darbą, tai tapo lyg ir užsiėmimu, nes mokslas sparčiai juda į priekį, o kad neatsiliktum, reikia domėtis.
Šiandien gali įgytas žinias pritaikyti praktikoje? Kaip sekasi tai daryti? Kokia mokslo darbuotojo kasdienybė?
Kol kas sekasi puikiai. Tik ką įsidarbinęs jaučiausi, kad atėjau su nemažai žinių, tai padėjo greitai įsijungti į darbą. Žinoma, visko žinoti neįmanoma, todėl smagu, kad kolektyve yra protingų ir patyrusių specialistų, kurie negaili savo laiko perteikti savo žinioms ar tiesiog padiskutuoti.
Daugiausia laiko praleidžiu laboratorijoje. Mūsų grupelė kuria gamybines schemas, kaip gryninti įvairius baltymus iš visokių mikroorganizmų. Į tai įeina ląstelių auginimas, filtravimas, chromotografijos ir pan. Ieškome būdo, kaip iš milijono ar šimtų tūkstančių skirtingų baltymų išgryninti tik vieną, atliekantį tam tikrą funkciją, kuris vėliau panaudojamas.
Dirbti išties įdomu, viskas susieta su mano studijomis, magistriniu darbu, tad daug ką galiu pritaikyti. Darbo diena prabėga nepastebimai. Nuolat atliekame kažką naujo, monotonijos čia tikrai nėra.
Darbo metu, laboratorijoje.
Kur pritaikoma biotechonologija? Koks šios srities potencialas?
Yra daug biotechnologijos rūšių ir ji pritaikoma labai įvairiose srityse. Biotechnologiją galima sutikti maisto pramonėje, agrokultūroje ar biodegalų gamyboje, medicinoje, vaistų pramonėje ir t. t. Galima vardyti ir vardyti.
Ji ypač aktuali šiandien, turint omenyje pandemiją. Įmonėje, kurioje dirbu, gaminame COVID-19 vakcinų, diagnostinių testų komponentus, kitus produktus, kurie gali būti naudojami moksliniuose koronaviruso tyrimuose. Mes tiekiame žaliavas kitoms pasaulinėms įmonėms, kurios jau gamina vakcinas.
„Thermo Fisher Scientific“ gamina įvairiausius fermentus, baltymus visai mokslo sričiai. Pagrindiniai pirkėjai – universitetai, mokslo centrai ir kitos įmonės, užsiimančios biotechologijomis, dirbančios biomokslų srityje.
Biotechnologiniai mokslai visame pasaulyje vertinami kaip viena perspektyviausių ir pažangiausių sričių?
Išties. Biotechnologijos sektorius šiandien, gal net šiame amžiuje, yra tikrai labai perspektyvus ir sparčiai auga. Kiekvieną dieną galima matyti naujus atradimus, kurie atveria vis naujas šio mokslo sritis.
Kalbama apie biotechnologijos sektoriaus proveržį Lietuvoje. Ar tas šuolis gali būti dar spartesnis?
Daug tuo nesidomėjau, pranašauti negaliu, bet kartais internete galima pamatyti straipsnių apie stambias investicijas į šį sektorių iš užsienio. Turbūt, matoma, kad Lietuvoje yra nemažai specialistų ir neišnaudoto potencialo.
Pats esi iš Šepetos, mokeisi čia. Kaip šį laiką prisimeni?
Šepetos mokykloje baigiau 10 klasių, paskui dvejus metus mokiausi Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje. Šepetoje buvau aktyvus, įsitraukęs į užklasinę veiklą, teko vesti daug renginių, vaidindavome.
Būdavau visada užimtas gerais dalykais, kurie tikrai praverčia ir dabar, pavyzdžiui, įveikiant scenos baimę, viešai kalbant. Mokytojai mokėjo motyvuoti, nors tai ir kaimo mokykla, čia gavau gerą išsilavinimą. Į Šepetą dabar grįžtu retokai, viskas susiję su pandemijos situacija, bet visada labai smagu parvažiuoti.
Įsikūrei Vilniuje, ar nepasiilgsti provincijos ramybės?
Būna visaip, svarbu balansas. Man patinka ir miesto šurmulys, ir provincijos ramybė. Smagu grįžti pas tėvus, susitikti senus draugus ar tiesiog padirbėti kažką ūkiško – žolę pjauti ar malkas pas močiutę paskaldyti.
Kaip ilsiesi po darbo?
Laisvalaikį mėgstu leisti su draugais, deja, šiuo metu tai daryti yra sunkiau ir dažniausiai susitikimai vyksta „Online“. Veiksmingiausias mano poilsis yra grojimas gitara. Groju turbūt nuo pradinių klasių ir iki šiol nenoriu šio įgūdžio pamiršti, stengiuosi tobulintis. Tai puikus įrankis mintims ir dėmesiui sutelkti kitur ir tokiu būdu pailsėti nuo skubėjimo, kasdienių problemų.
