Audriaus Murnikovo nuotraukos
Prieš 20–30 metų „Carito“ misija buvo padėti skurstantiems žmonėms. Tada ypač trūko elementariausių dalykų – drabužių, maisto. Skurdo problema niekur nedingo, bet šios katalikiškos organizacijos kryptis laikui bėgant keitėsi.
Kupiškyje pagalbos ranka tiesiama asmenims, kurie susiduria su benamių dalia, nedarbu, įvairiomis priklausomybėmis. Kaip gyvena, su kokiomis problemomis susiduria Kupiškio dekanato „Caritas“, kalbėjomės su vadove Jolita Grigiene.
Jurga BANIONIENĖ
Laikmečio pokyčiai
Anot pašnekovės, prieš pusantrų metų Kupiškio „Caritas“ minėjo savo veiklos 30-metį. Per tuos kelis dešimtmečius organizacijos veikla labiausiai buvo skirta pagalbai drabužiais ir maistu.
„Kai Lietuva tapo nepriklausoma, tikrai visko stigo, ypač populiari buvo parama drabužiais, maistu.
„Caritas“ yra pavaldus Popiežiaus institucijai, esame katalikiška organizacija, jau prieš keletą metų turėjome susitikimą su popiežiškuoju atstovu ir kalbėjome apie tai, jog keičiantis laikmečiui „Caritas“ irgi turi keisti savo kryptį, išlaikyti labdaros dvasią, bet ne veiklą.
Atėjusi vadovauti Kupiškio „Caritui“ 2015 m. rudenį ir radau būtent tą labdaros pavyzdį – daugybę drabužių, eiles žmonių, ateinančių jų pasiimti, reikia to ar ne, buvo dalijami maisto krepšeliai Kalėdų, Velykų šventėms.
Bet reikėjo jau ko kito, tam tikrų teikiamų paslaugų.
Susėdę drauge su dekanu Mindaugu Kučinsku nusprendėme įsteigti viešąją įstaigą, kad galėtume dalyvauti projektinėse veiklose. Esame vieninteliai tokie Lietuvoje“, – pasakojo J. Grigienė.
Plačiau skaitykite balandžio 27 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF