Vilė LEŠČINSKIENĖ
Jei mašinalas neturėsi, tai unt šito svieto prapuolįs būsi. Kur tau raikia, tik švilpt ir nulaki.
Pasiutiškai naravu ir spakaina. Kraslan įsėdi, atsiloši. Nei tau unt galvos lyja, nei tau čiabotai sušlampa.
Neba tė čėsai, kad savom kojom žmogus visa suspatum aplakt.
Kad ir su orkliu ar ti su kokio dviratėliu nebapaspėsi, prapulsi. Kožnas savo žiūriam.
Kėp soko, sotus olkano neužjaučia. Jėgu keliu aisi, nelabai tau kas ir sustos, mok nemojįs, visų kėlių pėškom ir droši.
Nu do iš bados keleivina važiuoja.
Ale pataikyk tu tėp unksti atsikėlt ir nepražiopsot!
Do didasna bada, kad ne kožnom duota kėravot.
Įsipilia podėlį gazuolio ir lakia kėp su drapoku, duoda unglių, kėlio žinklų nežiūria. Lakia ošį apsižergį, traukitas iš kėlio, aš ar eismo dalyvis!
Katras mėgėjas gazo pedalį mintė, tas žiūrėk ar mėdį kokį apsikabinįs, ar įtūpįs dirvon, išorįs kriaušį. Įklimpsta lig pot, tai stovia to mašinala ilgiausiai, ba vieversio neištrauksi.
Ratas, oi ratas iš savo mundrystas pasmokina. Išsigųsta tik tadu, kė pakaušis prakiūra.
Kėp jūs mislijat, iš kur ošei čia gudra tėp šnekėt? Pasakysiu poslaptį – tėp ir mono buvo ištirta.
Do visa loima, Dėvulis yra, kad iš sulamočytos mašinalas pati kėp gyvota išsirungiau.
Visi galai sopėjo ir duntys ilgai krutėjo, ale išsigulajau prė pėčiaus ir prajo.
Gol tik didėsnis nuostolis, kad akinių ir tilipono nebaradau, musėt no to trinksmo par lungų išskrido.
Sarmata didžiausia, laikraštis rošė. Tai sukliuvus didvyrka unt viso rajono.
O ir namė ramybas nebuvo, bobuta bubano ilgiausiai, kom gi tokiai skėbai mašinala raikalinga.
Gol pusį matų kėp vėlnias kryžiaus bijojau mašinos kėravot.
Sakiau jau davoliai, ale bobuta atsilaida ir nupirko možų možų mašinytį kėp kurmiukų, rep rep rep kad gražiai ropoja.
Stabūklai, ale par pėtį tris kartus nusispjaunu (tfū tfū tfū), do po šiai dienai nesukūliau.
Buvau nedakėpala, ale gi rozuman suvėjau, košės daugiau atsirodo.
Nebalakiu dvilinka, jau žinau, kad ba strioko važiuodama labiau paspėsiu.
Nu, gerai, užtaks tų posakų, bapliurpiunt mono bulbiena baigia ataušt. Raikia volgyt, o tai ladėlis užsidas.
Jurgos Banionienės nuotrauka
Petrui | 2021-04-19
|
O man šis tekstas labai sodrus,vaizdingas, primena vaikystės vasaras kaime- panašiai kalbėdavo ten gyvenę žmonės. Dabar tarmės nyksta arba keičiasi dėl literatūrinės kalbos ar gretimų tarmių įtakos ( kupiškėnų tarmę smarkiai veikia panevėžiškių vakarinęje kupiškėniškos tarmės ploto dalyje ir uteniškių-rokiškėnų tarmės rytinėje ),tad bent tekstuose svarbu išlaikyti kuo grynesnę kupškėnų tarmę.
Petras | 2021-04-18
|
Labai malonu, kad rašoma kupiškėnų tarme. Tačiau tarme reikėtų rašyti remiantis konkrečiais faktais. Tuos apmąstymus, samprotavimus reikėtų užrašinėti dienoraštyje. Tarmė negali kompensuoti žinių apie vietovę, apie žmones, apie organizacijas, apie valstybes.// ´Unt šito svieto mašimalas ir orklis neįdomus´, jei nėra konkrečios avarijos…
patikslinimai | 2021-04-16
|
Neturėsi-neturasi, nuostolis-iškada,sušlampa-sušlumpa, savo-sovo,eismo-aismo,žiūrėk-žiūrak,ramybas-pakajaus,kurmiukų-kurmiokų.