MUZIKINIO TEATRO STUDIJOS GABIJAI ATVĖRĖ SAVĘS PAŽINIMO KELIUS

Per LRT transliuotame Kovo 11-ajai skirtame šventiniame koncerte „Nepriklausomybės laikas“ iš Lietuvos Respublikos Seimo su kitais garsiais šalies atlikėjais skambėjo ir kupiškėnės Gabijos Puodžiūnaitės balsas. Muzikinį teatrą studijuojančiai merginai dainavimas – didelis malonumas, suteikiantis progą ne tik skleistis kūrybiškumui, bet ir padedantis labiau pažinti save kaip asmenybę.

Jurga BANIONIENĖ

Kovo 11-ajai skirtame koncerte visa Lietuva matė Tave dainuojančią. Kaip patekai į šį koncertą?

Man tai tikrai neeilinis įvykis, labai smagu pasirodyti televizijoje ir įgyti vis daugiau praktikos. Tai nėra mano pirmas televizinis koncertas, kuriame pasirodžiau šiais metais, teko dainuoti ir LNK televizijos transliuotame koncerte, kuris buvo skirtas Vasario 16-ajai, ten taip pat buvau pritariamasis vokalas. Dėl to esu labai dėkinga savo solinio dainavimo dėstytojai Daliai Babilaitei-Abarei ir jos vyrui Daliui Abariui. Labai gera, kad dėstytoja pasitiki ir išleidžia į tokius renginius. Įdomu pamatyti visą virtuvę, kuri verda už kadro, Lietuvos žinomus žmones, kaip profesionalai dirba scenoje.

Kokiomis aplinkybėmis dainavimas atėjo į Tavo gyvenimą?

Dainavimas mane lydėjo jau nuo mažens, tik šis užsiėmimas labiau buvo mėgėjiškas. Dainavau nuo pat darželio, bet niekur to nesimokiau rimtai, kol Kupiškio meno mokykloje nepasirinkau solinio dainavimo pas mokytoją Nidiją Sankauskienę. Ji padėjo man pastatyti pamatus, išmokė, kaip reikia taisyklingiau dainuoti. Baigusi Meno mokyklą, išvažiavau studijuoti į Vilnių. Šiuo metu Vilniaus kolegijoje mokausi muzikinio teatro specialybės. Patekau pas labai gerą savo srities specialistę, solinio dainavimo dėstytoją D. Babilaitę-Abarę. Mano labai gera draugė Miglė Pivoriūnaitė taip pat mokėsi pas ją.

Miglė man yra autoritetas, visada labai žaviuosi ir stebiuosi, kaip plečiasi jos galimybės. Pradėjusi rimčiau mokytis solinio dainavimo pamačiau, kad tai nėra taip paprasta kaip atrodo, dar ir dabar yra labai daug taisytinų technikos dalykų, bet dirbu toliau ir tikiuosi, kad neapleisiu šio malonumo.

Drauge su Kovo 11-ajai skirto koncerto dalyviais. Gabija – trečia iš kairės. Viduryje – merginos dėstytoja, Scenos meno katedros docentė Dalia Babilaitė-Abarė.

Esi Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto Muzikinio teatro studijų programos studentė. Kas lėmė šį tavo pasirinkimą?

Mokantis Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje, ypač dvejus paskutinius metus, nuolat kirbėjo mintis, kur reikėtų stoti. Apsvarsčiau labai daug variantų, bet pasukau ten, kur vedė širdis. Ilgai galvojau, kurią kryptį pasirinkti – šokius, dainavimą ar vaidybą. Bandžiau stoti ir į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, vaidybą, nepavyko. Turėjau antrą variantą – muzikinį teatrą, nes maniau, kad šios studijos apima visas mano norimas šakas ir galėsiu pasigilinti į jas visas. Per stojamuosius egzaminus gavau gana aukštą balą ir valstybės finansuojamą vietą.

Kaip sekasi mokytis? Kokias galimybes atveria šios studijos?

Šiuo laikotarpiu studijuoti tikrai sudėtinga, viskas vyksta nuotoliniu būdu.
Labai didelis išbandymas paversti savo poilsio zoną ir darbo vieta. Kai mokiausi įprastai, buvo labai įdomu, daug skirtingų paskaitų, kurios priverčia išeiti iš komforto zonos. Yra daug būdų gilintis į save, tai labai mane sužavėjo, atradau dalykų, ko nebuvau anksčiau jutusi.

Šį dalyką studijuojant reikia būti labai stipriam emociškai, nes susiduriama su tikrai daug išmėginimų. Kadangi esu jautruolė, buvo šiek tiek sudėtinga, ypač pradžioje, bet po kurio laiko užauga storesnė oda ir į viską pradedi žiūrėti kitaip.

Mokslai man atveria kelius pasirodyti televizijoje, tikroje scenoje, bendradarbiauti su profesionalais, gauti žinių iš profesionalių dėstytojų. Taip pat labai skatina kūrybiškumą, kurti savo dainas, muziką, pasirodymus, spektaklius. Visa tai mane formuoja kaip asmenybę, supratau, kad esu tikrai labai įvairiapusė, daug drąsesnė negu galvodavau. Labai gera būti scenoje, dainuoti žmonėms, sulaukti jų gražių atsiliepimų, tai labai sušildo.

Akimirka iš Kovo 11-ajai skirto šventinio koncerto užkulisių.
Nuotraukos iš asmeninio Gabijos Puodžiūnaitės albumo

Ar studentiškas gyvenimas labai skiriasi nuo mokyklos laikų?

Jie visiškai nesulyginami. Studentauti daug smagiau nei mokytis mokykloje, bet ir sunkiau. Mokykloje gali būti šiek tiek nerūpestingas, tėvai pasirūpina, kad būtum pavalgęs, didžiausias darbas būdavo paruošti namų darbus ir pasimokyti kontroliniams.

Iš tiesų, pasiilgstu mokyklos dėl klasės draugų, turime tikrai labai daug gražių prisiminimų kartu. Kai tampi studentu, gyveni atskirai nuo šeimos, jautiesi toks suaugęs. Tai kartais gąsdina, reikia ieškotis darbo, galvoti apie finansus, komunalinius mokesčius ir pan., bet kartu viskas taip nauja, žavu, daug kitų veidų, kita aplinka, daugiau laisvės.

Renginio „Tautų mugė“ metu.

O į gimtinę ar atsiranda progų grįžti?

Į Kupiškį sugrįžtu gana dažnai, visur gera, bet namuose geriausia. Pasiilgstu namų, šeimos. Kupiškyje labai gera, daug grynesnis oras, daugiau gamtos, o aš – gamtos vaikas, Vilniuje to tikrai trūksta. Mūsų miestas, nors ir mažytis, bet labai jaukus, visos vietos žinomos, smagu grįžus pamatyti, kaip jis keičiasi ir vis gražėja.

Laikas bėga greitai, nepamatysi, ir mokslai bus baigti. O kas toliau, jau galvoji?

Tikrai nedaug liko mokytis, kitas pusmetis bus paskutinis. Labai daug apmąstymų, ką toliau daryti su savo gyvenimu. Tikiuosi, kad turėsiu daugiau laisvo laiko, galimybių ieškoti savęs gal net kažkokioje kitoje srityje. Noriu susirasti darbą, gal net norėčiau stoti mokytis į magistrantūrą. Man labai patinka šokti, gal tai tobulinsiu kokioje nors studijoje. Taigi, idėjų ir minčių daug.