UŽ TEISYBĮ VĖLNIAS PYKSTA (Su garso įrašu)

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Mėnulis kėp bliūdas tekėjo.

Kotas su palam ir tos kadai kodžių mėgojo, pasišvilpdamos parpa.

Tik mas sesytas dvikasytas, pardėn un pėčiaus pridrybsojį, iš dyko buvimo mėgot nebanorėjom, unt aukšto tupėjom, kolvarto rotų sukinėjom ir pantazovom, kėp gyvinsma, kų darysma, kė būsma jau pagyvėnį moterytas.

Ošei sakiau išėjus pėncijon visur keliausiu po svietų, nėt Aprikon (Afrikon) nusidaigosiu žirapai už koklo pačiupinėt ir ašigalin nustreksėsiu pingvinu bumbos pakutyt.

Tai saso kikėna, soko, ot paistuokla, žiūrėk, kad pencijėlas užtakt vaistom ir pavolgyt.

Jy tai mat gryčioj ruošias sėdėt, ir jy mokytasna, tai jos pėncija būk tai bus didasna.

O kė po podušku pinigų turas daugiau, tai do ir jaunikį bant pėtnyčiu vyrėsnį sumislis prisivobyt.
Tagul nebaišklikėja. Kad jai dabar bobuta bant eurų duoda, jau kešėnį drosko.

Ko nemoka, tai nemoka – čėdyt pinigėlio.

To ar runku moja. Jy tai bant tvarkinga, tik atsikėlus lovytį paskloja, golvų susišuokuoja, visos pamilijos torielkas ir vidalcius išmazgoja.

Ošei jau patingina, pavaltana, jeigu mon neprimana no ryto, tai su šukėlam priekį prabraukiu (goli vornos lizdų suktėn), o pavolgius bliūdėlį apvožiu – lei riogso kitom kartu.

Bat ošei gėrų tašlų skryliam padirbu – prė runkų nelimpa! O ir blynam takš takš takš plaku, ne kėp to – tykš tykš tykš kėp atžagariais nagais, nėt okys užlipį.

To ar mon skolinga neliko – jy tai bant kirvėlio neatšipina šokalius kapodama, o prėš pėčių kurdama nepamiršta atatraukt šiberio.

Ale mono karakterys durnas, kėp amerikansko gaidžiuko.

Tik pikš ir papykau, musia par nosį nespėjo pėrskrist.

Tės tais žodžiais capt ir pačiupau sesytai už kasytas – užtaks!

To tik sucypa kėp pelyta. Gol ir prauda, kad už teisybį vėlnias pyksta.
Šitėp mum basirokuojunt ir apyaušrėlis atajo.

Tokian čėsi bobuta jau kėlias.

Pasiklaustyt, kų veikiam, atšlepsėjo – palapas durys vyrst. Ko čia tos margos tėp trinkia?

Nieko naujo, bobut, tabakariauja Indija su pindija.

Ale ot ir neatsikalbam, kėp iš kaleimo išėjį.

Jau mislijo bobuta, kadi ir vėl susimušėm.

Vėšpatė aukštielnykas, žemyn napielnykas.

Rasos Čepaitės nuotrauka