MOKSLININKAS GEOLOGAS IŠ KUNIGIŠKIŲ

Šviesuliai

Kraštiečiui geologui, mokslininkui Vytautui Marcinkevičiui šiemet sukanka 80 metų. Jis gimė 1941 metų sausio 18 dieną Kunigiškių kaime, Kupiškio rajone.

„Kupiškėnų enciklopedijoje“ Lino Vidugirio parengtame straipsnyje rašoma, kad V. Marcinkevičius 1954 m. baigė Žaidelių septynmetę, 1958 m. – Kupiškio vidurinę mokyklą ir tais pačias metais įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, kurį baigęs 1964 m. įgijo inžinieriaus geologo ir geonuotraukininko kvalifikaciją.

1964–1966 m. jis dirbo Lietuvos geologijos valdybos Naftos žvalgybos ekspedicijoje vyresniuoju techniku ir Hidrogeologijos ekspedicijoje – geologu.

1967–1968 m. buvo vyresnysis inžinierius Žemės ūkio statybos projektavimo institute.
1968–1969 m. – Geologijos instituto inžinierius geologas.

1970–1972 m. mokėsi Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) kalnakasybos instituto aspirantūroje. Po aspirantūros studijų 1973–1975 m. dirbo Geologijos institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. 1974 m. apgynė kandidato (dabar daktaro) disertaciją „Vidurio Lietuvos paskutinio apledėjimo moreninių nuogulų fizikinių ir mechaninių savybių formavimasis“.

Nuo 1976 m. dirbo Lietuvos geologijos valdyboje, Kompleksinėje geologijos ekspedicijoje vyresniuoju geologu, nuo 1993 metų vadovavo Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos ir ekogeologijos skyriui. 1996 metais stažavosi Japonijoje.

1995–2009 metais skaitė inžinerinės geologijos paskaitas Vilniaus universiteto Gamtos fakultete. Skaitė pranešimus mokslinėse inžinerinės geologijos konferencijose Jugoslavijoje, Graikijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Suomijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainoje.

Svarbiausi darbai: daktaro disertacija „Vidurio Lietuvos paskutiniojo apledėjimo moreninių nuogulų fizikinių ir mechaninių savybių formavimasis“; Baltijos jūros rytinės dalies 1:500 000 mastelio inžinerinis geologinis žemėlapis (1977); Šiaurės Lietuvos karstinio rajono ir Ignalinos AE rajono geologinis, hidrogeologinis ir inžinerinis geologinis kartografavimas; Pagirių (Kauno r.) anhidrito ir Varėnos geležies rūdos telkinių hidrogeologinis tyrimas; radioaktyviųjų medžiagų požeminio laidojimo sąlygų geologiniai tyrimai.

Sudarė Lietuvos teritorijoje išplitusių geologinių procesų ir reiškinių klasifikaciją (2001). Monografijos „Devono uolienų karstas ir aplinkosaugos problemos Šiaurės Lietuvoje“ (2001) bendraautoris (kartu su V. Narbutu ir A. Linčiumi). V. Marcinkevičius yra pelnęs „TSRS geologinių žvalgybinių darbų žymūno“ vardą (1988). Paskelbė per 100 mokslinių straipsnių Lietuvos, TSRS ir užsienio žurnaluose.

Lietuvos geologų sąjungos publikacijoje apie V. Marcinkevičių, be kita ko, rašoma, kad jo pomėgiai yra gamta, literatūra, sodininkavimas.

Parengė Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Nuotrauka iš redakcijos archyvo