TRENERIS VYTENIS JAUNUOSIUS SAVO ŠOKĖJUS GIRIA UŽ DARBŠTUMĄ

Sportinių šokių treneris Vytenis Jackūnas aktyviai darbuojasi Kupiškyje.
Nuotrauka iš asmeninio pašnekovo albumo

Kupiškėnams, kurie savo gyvenimo neįsivaizduoja be sportinių šokių, treneris Vytenis Jackūnas puikiai pažįstamas. Jau kelerius metus Utenoje gyvenančio buvusio šokėjo keliai veda pas mus. Vaikus ir jaunimą treniruojantis Vytenis turi konkrečių planų – Kupiškyje duris atvers jo šokių studija. Apie šokėjo, trenerio karjerą, siekius ir ambicijas sportinių šokių pasaulyje su juo ir pasikalbėjome.

Jurga BANIONIENĖ

Į Kupiškį – vis dažniau

V. Jackūnas sakė, kad į Kupiškį dirbti atvyko choreografės Irinos Bubnovos dėka.

„Mes susipažinome vienoje šokių stovykloje prieš turbūt ketverius metus, ten buvau pakviestas kaip pagrindinis treneris. Po to ėmėme bendrauti ir retkarčiais atvažiuodavau čia. Pastaruosius du sezonus (nuo vasaros iki vasaros – aut. past.) – ganėtinai aktyviai“, – kalbėjo sportinių šokių treneris.

Pradžioje į Kupiškį Vytenis atvažiuodavo kelis kartus per mėnesį. Kai poros ėmė pasitikėti nauju treneriu, išreiškė pageidavimą aktyviau treniruotis, susitikimų daugėjo. Šiandien Kupiškio mieste jį galima sutikti dažnai.

V. Jackūnas treniruoja jauniausius pramoginių šokių kolektyvo „Amrita“ šokėjus. Šokio paslaptis jis stengiasi atskleisti vaikams nuo penkerių iki šešiolikos metų. Kupiškio kultūros centre veda bendras, individualias treniruotes. Iki pavasario šis darbas vyko labai intensyviai, bet karantinas jį kiek pristabdė.
Vytenis tvirtino, kad kupiškėnai darbštūs ir paprasti.

„Aš dirbu ir su didmiesčio, užsieniečių poromis, turiu šokių studijas dviejuose miestuose, tad tenka treniruoti įvairaus lygio, išprusimo poras. Galiu teigti, kad kuo didesnis miestas, tuo daugiau vaikai išlepę, bijantys darbo. Čia, Kupiškyje, dirbti gera, galiu vaikus paspausti ir jie tą spaudimą puikiai atlaiko“, – teigė pašnekovas.

Vytenis džiaugėsi, kad pavyko pakeisti ir iki tol vyravusį požiūrį, kad šokiai – tik būrelis, iš tiesų, šioje srityje reikia daug įdirbio ir rimto požiūrio.

Šokių pasaulyje – nuo vaikystės

Treneriu V. Jackūnas dirba ir Utenoje, Vilniuje, čia treniruoja įvairaus amžiaus ir lygio šokėjus. Šiam darbui jau atiduota 11 metų. Iki to buvo ilgas sportinių šokių šokėjo kelias. Vytenis puikiai prisimena jo pradžią.

„Man buvo šešeri metai. Vieną dieną, grįžus namo iš mokyklos, mama pasakė, kad pradėsiu lankyti šokius. Tai buvo didžiulis smūgis, nes visi kiemo draugai lankė futbolą, krepšinį, beisbolą, kovos menus. Pirmas pusmetis buvo tikrai ganėtinai sunkus, bet vėliau susidraugavau su kitais šokėjais. Penktoje ar šeštoje klasėje jau buvau apsisprendęs, kad noriu šokti ir vėliau dirbti sportinių šokių treneriu. Tėvai mane labai palaikė, taip pat ir finansiškai, nes treniruotės kainuoja daug, dirbau su treneriais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių“, – kalbėjo jis.

Savo, kaip šokėjo, karjerą V. Jackūnas pradėjo sportinių šokių klube „Magija“ Utenoje, paskui šoko Vilniuje, Molėtų „Domino“ šokių studijoje.

Keisti miestus ir klubus, pasak Vytenio, teko dėl šokių partnerių. „Susirasti gerą partnerę nėra labai paprasta. Aš daug metų šokau standartinius šokius dviejuose klubuose, jie neturėjo man pasiūlyti aukštos partnerės, bandžiau jos paieškoti Molėtuose ir radau, bet ji šoko Lotynų Amerikos šokius, tad per gerą pusmetį kardinaliai pakeičiau savo kvalifikaciją ir perėjau į Lotynų Amerikos šokius“, – pasakojo dabar jau buvęs šokėjas.

Jis prisipažino, kad prie širdies labiau visada buvo standartiniai šokiai, ypač – lėtas valsas, o iš Lotynų Amerikos šokių jo be konkurencijos mėgstamiausia – samba. „Man patinka pajusti tą judesio malonumą, ir dabar pašoku savo standartinių šokių variacijas, bet kai norisi didelės jėgos, šoku Lotynų Amerikos šokius“, – teigė pašnekovas.

Prakalbus apie pasiekimus ir laimėjimus, Vytenis buvo atviras – visi jo, kaip šokėjo, laimėjimai nublanksta prieš trenerio: „Aš turiu vieną svarbiausių pasiekimų šokių pasaulyje jau kaip treneris. Lietuvos sportinių šokių čempionate vienoje amžiaus grupių su savo labai stipria pora tapome Lietuvos čempionais. Mes, šokėjai, kartais mėgstame patingėti arba tikimės, kad daug darbo už mus padarys treneris, gal tai man ir pamaišė. Dabartinės mano stipriausios šokėjų poros pagal pasiekimus jau yra aukščiau nei yra tekę pasiekti kaip šokėjui man pačiam.“

Nuo mažens šokių pasaulyje besisukančiam Vyteniui ne kartą buvo kilusi mintis atsisakyti šokių. Vieną sykį – dėl didelių nesutarimų su partnere, antrą – jau dirbant treneriu, o kartu ir aktyviai šokant. Vytenį sustabdė tik jo treniruojami šokėjai.

Reiklumo tikrai netrūksta

Kai šokėjo karjerą dėl įvairių sveikatos problemų reikėjo baigti, V. Jackūnas jau žinojo, kad sportiniai šokiai tikrai liks. Nors ir be jų turėjo daug papildomos veiklos, organizavo renginius, meilė šokiams išliko jo prioritetu.

Vytenis prisipažino esąs griežtas ir reiklus treneris. Dirbant su vaikais tenka laviruoti – pabūti ir šmaikščiam, pajuokauti, o kartais pasitaiko net tokių momentų, kai reikia supykus palikti salę, nusiraminti ir toliau dirbti. „Aš gana charizmatiškas žmogus. Žinoma, su mažais šokėjais esu geras ir minkštas, o su tomis poromis, kurios jau siekia labai aukštų rezultatų, dirbu griežtai ir stipriai“, – save apibūdino pašnekovas.

Dažnai girdime, kad šokti sportinius šokius – brangus užsiėmimas. V. Jackūnas sakė, kad norint vaiką leisti tiesiog šokti, kad lavėtų jo laikysena ir pan., nėra brangu. Užtenka sumokėti klubo nario mokestį nuo 20 iki 40 eurų per mėnesį. Jei pradedama siekti aukštesnių rezultatų, tai pinigines tėvams tenka paploninti.

„Daugelis teigia, kad labai brangūs drabužiai, tai netiesa, jie šiame sporte – vienas pigiausių dalykų, brangiausia čia yra treniruotės. Jei pora aktyvi, ji turi daug dirbti individualiai, vienos treniruotės kaina gali siekti mėnesinį klubo nario mokestį ar net daugiau.

Bendradarbiaujant su įvairiais užsienio treneriais, kainos svyruoja nuo 35 iki 120 eurų už ne visą valandą. Bet iš esmės viskas priklauso nuo požiūrio ir noro, labai daug trenerių, toks esu ir aš, jei mato, kad vaikas nori, pamiršta pinigus. Kartais su pora užtrunki gerokai ilgiau, nebeskaičiuoji laiko. Matai, kad šokėjas traukia informaciją, tai ir teiki ją“, – pasakojo Vytenis.

Šokių treneris sau kelia aukštus tikslus ir turi rimtų ambicijų, rengia poras aukščiausio lygio varžyboms ir visada tikisi puikių rezultatų. Jo siekis – kad dalyvaudami čempionatuose šokėjai tobulėtų, įgytų patirties.

„Visada bandau dirbti tikslingai, nepaleisti savo, kaip trenerio, patirties. Daug metų reikėjo mokytis praktiškai, kad galėtum paaiškinti, ką nori įteigti, kaip šokti. Visada pabrėžiu, kad mes plėtojame judėjimo meną“, – teigė jis.

V. Jackūną jaunieji Kupiškio šokėjai jau džiugina savo laimėjimais. Anot jo, šis miestas tikrai turi gabių ir talentingų vaikų, kurie gali daug pasiekti.

Pašnekovas užsiminė turintis rimtų ateities planų dėl savo vadovaujamų šokių studijų plėtros. Viena jų turėtų atsirasti ir Kupiškyje, reikia tik sulaukti karantino pabaigos ir sekti reklamą.

Kaip žvejas išbando ir Kupiškio marias

V. Jackūnas, be šokių, turi ir kitokių pomėgių. Neseniai atrado žvejybą, ją jau išbandė ir Kupiškio mariose. Kiek primirštas – airsoftas (angl. airsoft, komandinis žaidimas, imituojantis karą), Vytenis visada norėjo būti kariškiu, tačiau dėl stuburo bėdų nepavyko juo tapti. Trečias jo ekstremalus hobis – „downhill“, nusileidimas nuo kalno įveikiant tramplynus, bandant atlikti įdomesnius šuolius.

Praskleisti savo asmeninio gyvenimo uždangą Vytenis nebuvo linkęs. Prisipažino pastaruosius 23 metus „gyvenantis“ šokių salėje.

„Tenka rinktis tarp asmeninio gyvenimo ir šokių, kažkas visada nukenčia. Pastaruosius kelerius metus labai nukenčia mano asmeninis gyvenimas. Dabar esu vienas, nors apie šeimą mąsčiau“, – kalbėjo šokių treneris.