KRYŽELIU SIUVINĖJANČIAI RASAI NEREIKIA MĄSTYTI, KUO UŽSIIMTI

Rasos Stankevičienės kryželiu siuvinėti darbai.

Šiuolaikinė moteris pripratusi skubėti. Tai lemia greitas gyvenimo ritmas. Bet šiame įtemptame pasaulyje reikia rasti laiko sau, savo pomėgiams.

Kai išgirstame apie siuvinėjimą kryželiu, neretai pagalvojame, jog tai – nebemadinga. Pasirodo, anaiptol. Moterys ima adatą į rankas, tik jų siuvinėti darbai jau visai kitokie.

Jurga BANIONIENĖ

Bendraminčių – tūkstančiai

Kupiškėnė Rasa Stankevičienė savo kasdienybės neįsivaizduoja be siuvinėjimo kryželiu. Tuo susidomėjo dar maža būdama, tik tuomet viskas buvo kitaip – gerokai paprasčiau, nebuvo nei tokios reikalingų medžiagų pasiūlos kaip dabar, nei tokių galimybių.

„Dabar viskas kitaip, pasaulis platus, tad ir priemonės kitokios“, – teigė ji.

Kupiškėnei Rasai Stankevičienei siuvinėjimas kryželiu – poilsis, savotiška meditacija.
Nuotraukos iš asmeninio Rasos Stankevičienės albumo

Pasak Rasos, feisbuke yra daugybė kryželiu siuvinėjančių moterų grupių, į kurias jungiasi tūkstančiai. Tokiu būdu galima ne tik rasti bendraminčių, bet ir susidraugauti. „Aš pati per siuvinėjimą feisbuke susiradau daug draugų. Mes keičiamės žiniomis, rinkiniais. Kaip kolekcionieriai, ieškome jų įvairiose pasaulio šalyse, mainomės, siunčiamės, gauname dovanų“, – kalbėjo kupiškėnė.

Tokį siuvinėjimo rinkinį sudaro medžiaga, autorinė siuvinėjimo schema, siūlai. Anot pašnekovės, jei schema sukurta dizainerio, ji kokybiška, tada ir rezultatas būna puikus. „Kiti siunčiasi iš „AliExpress“ ir siuvinėja kiniškais siūlais, tai ir galutinis variantas tada visai kitoks“, – pasakojo moteris.

Tokių rinkinių galima įsigyti įvairiose internetinėse parduotuvėse Lietuvoje, užsienyje. Tik kaina nemaža – svyruoja apie 50 eurų.

Kryželiu siuvinėjančių Rasos draugių jau nemažai. Moterys ne tik bendrauja feisbuke, bet ir viena kitai siunčia dovanas švenčių progomis, susitinka. Pavyzdžiui, pernai prieš Kalėdas bendravo kavinukėje, atsivežė viena kitai parodyti savo darbus. „Tai viskas kartu, ir draugystė, ir pomėgis. Kasdien bendraujame, tai – savotiška psichoterapija, jautiesi socialus. Mūsų gyvenimas aktyvus, tik dabar koronavirusas pakišo koją“, – apgailestavo Rasa.

Dovanų – tik vertinantiems rankų darbą

Šis pomėgis Rasai – pirmiausia poilsis, antra vertus, visuomet yra ką veikti. „Dabar karantinas, daugybė apribojimų, ilgi tamsūs vakarai, neapsikrauni nereikalingomis mintimis ir visada turi kuo užsiimti. Grįžtu iš darbo, susitvarkau ir vakaroju prie siuvinio“, – kalbėjo slaugytoja dirbanti R. Stankevičienė.
Moteris siuvinėja ne tik paveikslus, bet ir pagalvėles, rankines. Darbų temas irgi renkasi įvairias, dažniausiai – pagal metų laikus. Turi prikaupusi daug siuvinių, norėtų daug jų įrėminti, bet tai nepigus dalykas.

„Puošiu savo darbais namus. Dovanoju tik tiems, kurie tai vertina, pavyzdžiui, seseriai. Reikia, kad žmogus suprastų, jam patiktų. Kartais kažkas užsisako kokiai progai“, – sakė pašnekovė.
Prekiauti savo darbais nebandė, sunku būtų viską įvertinti pinigais. Juk kainuoja ne tik medžiagos, bet ir darbas, prie didelio formato siuvinio reikia praleisti net pusę metų.

Dažniausiai vienu metu R. Stankevičienė siuvinėja kelis darbus. „Kai manęs paklausia, ką šiuo metu siuvinėju, net negaliu atsakyti, pradėtukų gali būti daugiau nei dvidešimt. Tas pats darbas kartais pabosta, norisi kitų spalvų. Dabar, kai artėja Kalėdos, imuosi žiemos temos, vasarą per karščius to tikrai nedarysi, tada verčiau siuvinėju gėles“, – pasakojo kupiškėnė.

Jau netrukus jos namų sienas papuoš kalėdiniai siuvinėti paveikslai ir pačios rankomis kurti žaisliukai.