Patricija Kasilovska teigia, kad dažnu atveju pačios baisiausios ligos neturi visiškai jokių simptomų.
Jevgenijaus Misevič nuotr.
Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus.
Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska.
Į ką atkreipti dėmesį?
Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių infekcinių susirgimų. Dažniausiai užsikrečiama nesaugaus lytinio kontakto metu, dažnai keičiant partnerius.
Netinkamai gydomos arba visiškai nepastebimos ligos gali sukelti nevaisingumą, impotenciją, o nėštumo ir gimdymo metu gali užkrėsti dar negimusį kūdikį.
Dažnas šlapinimasis, atsiradęs dirginimo ar deginimo jausmas, neįprastos išskyros iš lytinių organų, skausmas lytinių santykių metu, žaizdelės ar pūslelinės ant lytinių organų gleivinių signalizuoja apie infekcijos atsiradimą, todėl vertėtų sunerimti ir tinkamai išsitirti.
Tokiais atvejais, jei pastebėjote bėrimą lyties organų srityje, jaučiate skausmą pilvo apačioje ar kapšelyje, padidėja kirkšnies limfmazgiai, iš lyties ir šlapinimosi organų itin pagausėja neįprastų išskyrų ar jaučiate kitus itin nemalonius simptomus, reikėtų suskubti ir nedelsiant kreiptis į specialistus.
Dažniausios ligos
Lietuvoje viena populiariausių lytiškai plintančių ligų yra chlamidiozė, sukeliama chlamidinės bakterijos. Užsikrėsti įmanoma visų rūšių – vaginalinių, analinių bei oralinių – lytinių santykių metu.
Dauguma žmonių neturi jokių pastebimų simptomų, tačiau kai kuriems vėliau atsiranda skausmas pilvo apačioje, diskomfortas lytinio akto ar šlapinimosi metu, makšties išskyrų spalvos ir kvapo pasikeitimas, kraujavimas tarp menstruacijų, kraujavimas po lytinių santykių, gausesnis kraujavimas mėnesinių metu. Taip pat gali pasireikšti išangės skausmai ir išskyros, sąnarių uždegimai.
„Negydoma chlamidiozė vyrams gali sukelti rimtą šlaplės, prostatos arba sėklidžių infekciją, o moterims – dubens uždegiminę ligą ar net nevaisingumą“, – atkreipia dėmesį gydytoja P. Kasilovska.
Viena rimčiausių lytiškai plintančių ligų, galinčių turėti mirtinų padarinių, yra gonorėja. Anot P. Kasilovskos, dauguma vyrų ir moterų visiškai nieko nejaučia, tačiau kitus kankina dažnesnis šlapinimasis nei įprastai, niežėjimas aplink lytinius organus, gelsvų išskyrų pagausėjimas ir kiti simptomai, kaip ir užsikrėtus chlamidioze.
Negydoma chlamidiozė ir gonorėja gali komplikuotis, pakenkti prostatai, sėklidės prielipui, sukelti moterų ir vyrų nevaisingumą, pasireikšti ektopiniu (už gimdos ribų) nėštumu ir kitais reprodukcinės sveikatos sutrikimais.
ŽPV – tylus ir grėsmingas
Lytinių santykių metu lengvai ir dažnai užsikrečiama itin populiaria žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Daugelis užsikrėtusių ŽPV nejaučia visiškai nieko, tačiau ši infekcija, pasilikusi organizme, gali virsti į lėtinę ligą ir negrįžtamai paveikti lytinių organų gleivines, sukelti ikivėžinius ir vėžinius susirgimus. Ne veltui net 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su didelės rizikos ŽPV infekcija.
Kitos lengvesnės formos sveikatos problemos, kurias sukelia skirtingi ŽPV tipai, – tai odos ir genitalijų karpos, pavyzdžiui, makšties, varpos, išangės, tarpvietės ar gerklės, gerklų papilomatozė.
„ŽPV įmanoma užsikrėsti ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu ar kontaktiniu būdu per odą bei gleivinių mikrotraumas. Be to, ši infekcija plinta tiek per heteroseksualius, tiek per homoseksualius santykius“, – teigia gydytoja, primindama, kad ir berniukai, ir mergaitės jau nuo 9 metų gali būti paskiepyti nuo šio viruso.
Apsisaugojimo ir patikrinimų svarba
Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų – susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiškai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra infekuotas. Riziką užsikrėsti sumažina taisyklingas prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu.
Gydytoja P. Kasilovska taip pat pabrėžia ir kasmetinių profilaktinių vizitų pas specialistus svarbą: „Nevenkite reguliariai tikrintis, nes tokie apsilankymai gali padėti anksti nustatyti sveikatos problemas ir išvengti galimos grėsmės. Kiekvienas asmuo turėtų žinoti, kas vyksta su jų kūnu.“
Jei norite pasitikrinti profilaktiškai arba įtariate problemą, patariama kreiptis į šeimos gydytoją arba tiesiai į gydytoją specialistą (ginekologą, urologą, dermatovenerologą). Atsižvelgiant į tai, kad užsikrėtęs asmuo gali nejausti visiškai jokių simptomų, būtina pasitikrinti profilaktiškai turėjus rizikingus lytinius santykius, o gavus teigiamą rezultatą – apie tai informuoti ir partnerį.
Tėvai ir lytinis švietimas
Vidutiniškai Lietuvoje paauglių brendimas prasideda sulaukus 13,5–14 metų. Svarbu, kad ne tik mokytojai supažindintų jaunimą su artėjančiais jų kūno ir organizmo pokyčiais. Ir tėvams yra būtina apie tai kalbėtis su savo vaikais, nes tėvų vaidmuo čia labai svarbus.
„Tikrai neužtenka vien mokykloje išgirstos teorijos, todėl tėvai turėtų asmeniškai pakalbėti su vaikais apie brendimą ir artėjančius fiziologinius pokyčius, o kai ateis laikas – ir apie nesaugaus lytinio sekso grėsmes sveikatai. Dažniausiai mamos pasakoja dukroms, o tėvai – sūnums, tačiau, žinoma, gali būti ir atvirkščiai. Visų svarbiausia iš pradžių neišgąsdinti vaiko ir pernelyg nespausti, kad palaipsniui įgautumėte didesnį jo pasitikėjimą“, – teigia P. Kasilovska.
Gydytoja pažymi, kad neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai tėvai atveda savo vaikus pas specialistus, kad jie tinkamai paaiškintų ir atsakytų į visus kylančius klausimus.
Užs. Nr.1605
