VARIACIJOS „COVID, COVID…“ TEMA

Iš televizijos ekrano girdėjau Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento pašaipiai tariamus žodžius: „Covid, covid, covid.“
Keletą dienų lyg koks košmaras tas „covid, covid, covid“ aidi mano galvoje. Bandau net garsiai mėgdžioti atsistojusi prieš veidrodį šiuos jo ištartus žodžius. Išeina lyg kokia mantra ar užkalbėjimas.

Lauke sutikti kaukėti praeiviai vėl primena tą „covid, covid, covid“. Atrodo, kad visas gyvenimas baigia susitraukti į „covid, covid, covid“.
Šiandien sergančių pažįstamų žmonių jau visi galime suskaičiuoti ne vieną. Bet tas „covid, covid, covid“ vis tiek lieka nematomas ir nesuvokiamas. Žinoma, tik ne tiems, kurie grumiasi su „covid, covid, covid“, kankinami kaulų laužymo, galvos skausmų, uoslės ir skonio pojūčio praradimo. Ne visi gali gydytis kaip Amerikos prezidentas ir pasveikti per porą dienų. „Covid, covid, covid…………!“

Nuo šio ausyse skambančio „covid, covid, covid“ šiek tiek padėjo atitolti artimųjų kapų tvarkymas prieš Vėlines. Bet labiausiai atitraukė žinia apie žiaurius teroro išpuolius Prancūzijoje ir Austrijoje, taip pat naujai išrinktų Seimo narių derybos dėl Vyriausybės sudarymo, žinoma, ir JAV prezidento rinkimai.
Kas bus JAV prezidentas, kaip klostysis toliau tarptautiniai santykiai, įdomu ir Lietuvos žmonėms. Tik prabilus dabartiniam prezidentui Donaldui Trampui vėl pradeda įkyriai į galvą lįsti pašaipiai jo tariami žodžiai „covid, covid, covid“.

Nulėkiau su pilnu krepšiu knygų į biblioteką. Reikia apsirūpinti karantino laikotarpiui naujais skaitiniais, kad įkyrusis „covid, covid, covid“ nelįstų į galvą. Iki karantino likus kelioms dienoms pažįstami susikrovė lagaminus ir išdūmė pailsėti į kurortą, irgi kad atokvėpio įpūsto optimizmo nors kiek užsikonservuotų būsimam karantinui.

Prasidedantis antras karantinas, manau, žmonių labai nebegąsdina. Atrodo, nuotaiką, bent moterys, galės pataisyti nuėjusios į kirpyklą ar grožio saloną. Sako, kad šios įstaigos dirbs. Vis tiek suskubau apsidrausti ir nukulniavau į kirpyklą anksčiau. Kirpėjos paprašiau apkirpti kuo trumpiau, kad per karantiną apie kirpyklą nesvajočiau. Pozityviai žvelgiu ir į kaukių nešiojimą. Atšalus orams šis apdangalas veidus lauke šildys.

Kai kurie pensininkai juokauja, kad jiems ir taip visada karantinas. Kai gyveni penktame ar dešimtame aukšte ir sunkiai vaikštai, tai ir be karantino dienų dienas esi priverstas praleisti pro langą į pasaulį žiūrėdamas. Kai tūnai savo troboje vienas tarp laukų, kai kasdien bendrauji geriausiu atveju tik su senu katinu ar šuneliu ir laukine fauna, tai irgi karantinas. Šiuo atveju ir tas „covid, covid, covid“ gali rankas aukštyn iškelti pasiduodamas prieš vienatvę.

Gal vienatvė ir bus slaptasis „covid, covid, covid“ sunaikinimo ginklas?

Jurgitos Žiukaitės nuotrauka