TOKS PRIGIMIMAS

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Dorbas namė tai kėp ir nedorbas. Gniūsiji unt vietos ir nesmoto, unt katrų pusį žymu. Pritaisai volgyt, stovi bliūdų kolnas. Sumazgoji, iššluostai ir vėl šeimyna puodam dungčius kiloja, dairos, kų čia do pėrkųst.

Padlogų pašluoji – paraina iš oro, trepi trepi su čebotais ir šluok par naujų. Čerkelas, stiklinas su abrusėliu išblizgini – tai capt capt su taukuotais pirštais, kožnų iščiupinas, iškilos, kėp ir kad būt nevėnodos. Lovų pakloji, poduškas išpuceni, tai toj katro žlumšt unt lovos, gerai, kad do kuntaplius nusiauna.

Namė dykas tursinėjimas. Čia baks, čia durs, o ti – kapt.

Rytų radijos klausiau. Prošo vedėja loibu balseliu – paskumbyk, pasakyk, unt kokį gyvūnų esi panašus. Pradėjau mislyt. Gol ošei kėp to višta, biškį tupt – ir ainu? O gol pelyta – kų rundu, urvėlin (namo) našu? O gol skruzdėlyta darbštolyta?

Saso jau krizana, kad ošei panašiausia unt vornų. Galva juoda, daug korksiu, kas neraikia, ir paskutinį sūrio šmotėlį visadu pasiemu.

Užtaks po gryčių trepsėt, varčiau pasodi pavoikščiot, šungrybių paspordyt. Saulyta šypsos, varotinkliai dvalaskuoja, tik šmikšt unt plaukų ir prilimpa. Obolys bupt palei nosį, o kitųsyk ir taukš par pakaušį. Gotavas rudo.

Saldinių obelis įlipt pati naraviausia, šėmat išgenata, neraikia pro šakas bročytis. Iš viršūnas motos visas mūsų kaimėlis. Nedickas, ale vieni kitus kėp nuluptus pažįstam, visi su pravardam.

Šyč, kur to geltona gryčėla, studentai susirenka. Lakia miškan su kuprinam un pečių. Vienas benzapjūklų įsidėjįs, kitas – alaus. Tėp ir malkauja vyriokai po šokalį. Miškų gerai išmono, žino, kur baravykai dygsta, kur bruknios auga. Gyvočių nebijo. Vakari tai pas jos suvėjimas būna. Kadu išeik oran, no tos pusas girdžias kikinki kakinki. Žinok, šakmatais groja.

Ti tai jaunieji gyvana. Nei ti jė jaunieji, nei ti ko, ale patunkiai suspyksta. Jei suspykį, iš tolo atpažinsi, kad vienas no kito par kilometrų dviratį stumia. Jei zgada – aina sulipį kėp pėrnikėliai. Tėp ir gyvana. Tai podeliu par nosį užduoda, tai pasbučiuoja ir vėl važiuoja.

Toj pusaj blusos gryčia. Kiemi pilna kačių ir šunų. Raiktų pabort už paloidus šunis, ale visi bijo – labai kerštinga.

O kėp many vadina, tėp ir nežinau. Gol spyruokla? Kad ainu driuokt driuokt – smagiai, pasistrikinadama. Kų jau darys, toks prigimimas.