LIDIJA VASILIAUSKIENĖ: „ESU MAKSIMALISTĖ“

Prabėgo daugiau nei trys mėnesiai, kai Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centrui vadovauja Lidija Vasiliauskienė. Su ja pasikalbėjome apie pirmuosius žingsnius šioje darbovietėje ir laukiančius naujus išbandymus. Pašnekovė papasakojo apie savo patirtį kitose veiklos srityse, apie laisvalaikio pomėgius, apie tai, kas jai gyvenime svarbiausia ir skatina tobulėti.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Kaip turizmo reikalai rajone Jums atrodo dabar, kai su šio darbo virtuve susipažinote iš arčiau. Ar labai skiriasi nuo buvusio žvilgsnio iš šalies į visa tai?

Didelio kontrasto nepajutau. Rengdamasi konkursui į šias pareigas, buvau labai įsigilinusi į šią veiklą. Tik manau, kad gyventojai, kurie specialiai nesidomi Kupiškio rajono turizmo ir informacijos centro veikla, tikrai yra per mažai informuoti apie ją. Tą spragą reikėtų taisyti.

Neseniai Jus matėme TV3 televizijos kulinarinių kelionių laidoje „Maisto kelias“. Papasakokite, kokia tai buvo patirtis?

Dalyvauti televizijos laidoje man buvo tarsi šaltas dušas, nauja patirtis. Apsiprasti nebuvo kada. „Maisto kelias“ mūsų rajono neaplenkė Kupiškio rajono mero iniciatyva. Reikėjo per trumpą laiką suorganizuoti, kas ir kur bus filmuojama. Ši laida suteikė galimybę iš arčiau susipažinti su žmonėmis, kurie organizuoja žmonių poilsį ir laisvalaikį. Gražiai parodė Kupiškį. Išties mes turime ką parodyti. Tai ir kultūra, ir istorinis paveldas, ir komercinė veikla, ir gamta.

Su tos laidos kūrėjais buvo kalba apie filmavimo tęsinį. Tokia televizijos laida – tai bene geriausia mūsų krašto reklama. Ją gali pamatyti didžiulė auditorija. Žinoma, tam reikia finansų. Aš atėjau dirbti, kai šios įstaigos biudžetas jau buvo suformuotas. Formuojant kitų metų biudžetą reikėtų numatyti lėšas nors vienai televizijos laidai apie Kupiškį ir jo traukos objektus. Tai būtų naudinga turizmo plėtrai rajone.

Kokios šiuo metu turizmo tendencijos rajone?

Būna žmonių, kurie nusistatę prieš vietinį turizmą. Kupiškį lygina su Druskininkais ar Palanga. Visgi Kupiškio su šalies kurortinėmis vietovėmis lyginti nereikėtų. Objektyviai žvelgiant reikėtų pripažinti, kad pastaruoju metu Kupiškis tikrai nėra nugrimzdęs į stagnaciją, juda. Pavyzdžiui, po ilgesnės pertraukos apsilankiusi Aukštupėnų poilsiavietėje prie marių išvydau daug poilsiautojų, kurie aktyviai naudojosi čia siūlomomis įvairiomis pramogomis ant vandens. Apie turizmo pakilimą byloja ir statistika. Antai per birželio ir liepos mėnesius Kupiškį šiemet aplankė apie 13 turistų grupių. Pernai per tą patį laikotarpį jų buvo apie 6. Gal tai susiję su tuo, kad po karantino visoje Lietuvoje suklestėjo vietinis turizmas. Žmonės, vengdami užsikrėsti koronavirusine infekcija, renkasi poilsiauti savo šalyje.

Kupiškio kraštą aplanko ne tik turistų grupės, bet ir pavieniai turistautojai. Jie čia ir pramogauja, ir įvairias edukacijas su maistu užsisako. Kas nori susipažinti su Kupiškio kraštu, tiems turime ką parodyti.

Ar Jums padeda naujame darbe ilgametė pedagoginė veikla?

Dirbdama mokykloje įgijau ne tik pedagoginio darbo patirties, bet ir įvairų kitokių kompetencijų – vadybos, dokumentų ir kitų bendrųjų reikalų tvarkymo. Jaučiuosi tarsi būčiau dar vieną mokyklą baigusi. Darbas mokykloje kiekvieną, manau, užgrūdina. Čia padirbėjus nebebaisu ir kitas veiklos sritis išbandyti.

Pagal specialybę esu istorijos mokytoja. Tad paveldas, kultūros istorija, rajono istorija – man artimos sritys. Jos persipina ir naujame darbe.

Ar esate kilusi iš Kupiškio krašto?

Gimiau, užaugau, gyvenu Kupiškyje. Tėveliai irgi iš šio krašto. Mama iš Paketurių, o tėvelis iš Bagdonių, sentikių kaimo. Iš Kupiškio buvau išvykusi tik studijų metais. Baigiau tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą.

Esu Kupiškio ir Lietuvos patriotė. Nė karto nesvarsčiau apie galimybę padirbėti užsienyje. Sakoma, kad niekada nesakyk niekada. Visgi patriotiškai stengiuosi ir vaikus nuteikti. Jaunimas dažnai pasako, kad čia jiems stinga įvairesnės veiklos.

Savo vaikams sakau, kad papramogauti galima ir į Vilnių ar kitur nuvažiuoti, kad ir Kupiškyje kažkas turi gyventi, dirbti.

Vyresnioji mano dukra Kauno kolegijoje studijuoja komunikaciją. Tą miestą labai pamilo. Sunku pasakyti, ką ji planuos toliau. Sūnus tapo gimnazistu. Jaunylė dukrytė antri metai lanko vaikų lopšelį-darželį. Taigi žinau įvairaus amžiaus jaunimo ir vaikų poreikius, nuotaikas.

Daug metų Jūs dalyvaujate partinėje veikloje. Ką Jums ta veikla reiškia?

Mokykloje vedžiau ne tik istorijos, bet ir pilietinio ugdymo pamokas. Visada mokiniams diegiau mintį, kad kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie savo krašto problemų sprendimo. Išsivysčiusios demokratijos valstybėse žmonės aktyviai dalyvauja visuomeninėje ir partinėje veikloje. Pas mus dar daug kas žiūri labiau naudos sau, o ne visuomenei. Turėtume būti pilietiškesni. Aktyviau dalyvauti visuomeninėje ar partinėje veikloje. Reikia patiems spręsti, kokios valstybės norime, kaip mes norime gyventi. Ko norime, niekas kitas nežino geriau už mus. Taigi vedina tokių intencijų ir dalyvauju partinėje veikloje nuosekliai, nesiblaškydama. Tai viena iš saviraiškos formų.

Kas Jums sekėsi labiausiai mokykliniais metais? Kodėl pasirinkote istorijos mokytojos specialybę?

Mokykloje man beveik viskas gerai sekėsi. Turėjau visokių svajonių. Mokytoja irgi norėjau būti. Turėjau gražių pavyzdžių. Prieš paskutinius abitūros egzaminus tėtis patyrė traumą. Šeimoje buvo sunki situacija. Tuo metu man geriausias studijų variantas buvo tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Jį ir pasirinkau, nors prieš tai norėjau pabandyti studijuoti teisę Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Nesigailiu, kad taip susiklostė likimas. Pedagoginį darbą mėgau. Taip turėjo būti.

Kokiu svarbiausiu principu gyvenime vadovaujatės?

Svarbiausias principas – jei ko siekiu, tai padaryti viską, kas nuo manęs priklauso, kuo geriau.
Iškylančios kliūtys mane tik paskatina veikti ir eiti toliau. Esu maksimalistė. Draudžiu sau pasakyti, kad kažko nemoku, nesugebu padaryti. Tokiais momentais man kyla noras pabandyti, sužinoti, išmokti. Esu ne kartą dariusi, ko niekada nedariau. Gal kai kas tais atvejais iškart ir nepavykdavo gerai, bet stengdavausi viską atlikti kuo geriau.

Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Laisvo laiko turiu mažai. Mane geriausiai supras mamos, kurios augina vaikus. Didžiausia laimė ir atokvėpis – bendravimas su šeima, su artimaisiais. Mėgstu nerti servetėles. Noras tuo užsiimti mane periodiškai aplanko. Tai geriausia psichoterapija ir poilsis nuo amžino lėkimo. Mėgstu darbuotis skambant foninei muzikai. Kai yra galimybė, mielai laiką leidžiu gamtoje. Man prie širdies ramus poilsis su šeima, artimaisiais ir draugais. Turiu dvi seseris. Jos irgi gyvena Kupiškyje. Smagu, kad susitinka ir bendrauja mūsų vaikai. Didžiulė vertybė, kai galime būti visos šalia varge ir džiaugsme.

Anksčiau labai mėgau skaityti istorinius romanus. Šį pomėgį dabar atidėjau vėlesniam laikui, kai visi vaikai užaugs.

Gal lyderės savybes paveldėjote iš mamos, ilgametės Kupiškio neįgaliųjų draugijos pirmininkės Bronės Kaleinikovienės?

Ko gero, taip. Mama yra labai atkakli, užsispyrusi, kai siekia savo užsibrėžtų tikslų. Tas maksimalizmas ir noras nepasiduoti, tai tikrai iš jos perimtos būdo savybės. Mama man dvasinės stiprybės pavyzdys. Nepaisydama savo sveikatos bėdų, ji sugeba ir pati nepasiduoti negandoms, ir kitus padrąsinti, užkrėsti savo optimizmu.

Koks, Jūsų nuomone, bus Kupiškis ateityje?

Į ateitį žvelgiu optimistiškai. Kitaip negaliu. Turime pripažinti, kad esame nedidelis miestukas, turime nedaug materialinių išteklių, gal mums nepalanki regioninė politika. Visgi tikiuosi, kad situacija Kupiškyje ir toliau išliks neblogesnė už dabar esančią. Norėčiau, kad daugiau jaunų žmonių grįžtų čia, kad puoselėtų Kupiškį. Tuo suinteresuota ir rajono valdžia. Kupiškis gražėja, šviesėja, atsiranda naujos veiklos. Tai turėtų būti stimulas jaunimui prisidėti prie tų gerų darbų. Niekas kitas nepadarys Kupiškio patrauklesnio, tik mes patys.

Kokie nauji darbo iššūkiai Jūsų laukia?

Pastaruoju metu merdėja kita mūsų įstaigos veiklos sritis – verslo informacija. Neturime ir verslo konsultanto. Mano užduotis artimiausiu metu prikelti šią veiklą. Tai tikras išbandymas. Mūsų centro interneto tinklapyje atsiras bazinė informacija apie verslo įmones.

Bendradarbiaujame su „Verslia Lietuva“. Užmezgiau kontaktus su lektoriais. Planuojame verslininkams surengti mokymų, seminarų. Svarbiausia dabar išsiaiškinti, kokios informacijos jiems stinga, kokia kryptimi turėtume dirbti. Ar apskritai tokios informacijos jiems reikia? Šiuo metu aktyviai skleidžiame informaciją apie įvairius nuotolinius verslo seminarus.

Startuoja priemonė „Atostogos medikams“. Vyriausybė priėmė sprendimą rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais atostogaujantiems medikams jų poilsį kompensuoti 200 Eur. Tą kompensaciją jie galės gauti pasirinkę turizmo paslaugų tiekėjus. Kupiškio r. turizmo ir verslo informacijos centras įregistruotas kaip vienas iš tų paslaugų tiekėjų. Siūlysime ir organizuosime medikų poilsį ir rajone, ir kitur. Tai nauja veiklos galimybė ir mums, ir medikams. Interesantų jau sulaukiame.