„Jie gyveno šalia mūsų“
Lietuvos televizijos dokumentinių laidų ciklo ZACHOR. ATSIMINK scenarijaus autorei Julijai Ciurupai bibliotekoje Vilniuje atsitiktinai į rankas pateko Aušros Jonušytės sudarytas leidinys „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“. Įdėmiai ją perskaičiusi, nutarė, remdamasi knyga, kupiškėnų lietuvių ir litvakų pasakojimais, sukurti dokumentinį filmą apie Kupiškyje tarpukariu gyvenusius žydus. Julija Ciurupa ir prodiuserė Indrė Zelbaitė-Ciesiūnienė, pasidalinusios scenarijų per pusę, atvyko į Kupiškį su gausia dviejų filmavimo grupių komanda.
Rasa SKAISGIRYTĖ
Miestelis, išsaugojęs litvakų palikimą
Prieš filmavimą pirmą kartą apsilankiusi Kupiškyje ir jame praleidusi visą dieną J. Ciurupa sužinojo, kad Kupiškis ne tik garsus litvakų palikimu, išlikusiais pastatais, bet ir jų detalėmis, žiniomis kas kai kuriuose iš jų gyveno, kokiais verslais užsiėmė, apie kuriuos pasakojo istorikė A. Jonušytė. Džiaugėsi, kad ir dabar yra gyvenančių lietuvių kupiškėnų, kurie po detalę dėlioja tą mozaiką ir bando atkurti kas buvo seniau. Todėl filmo kūrėjams pasirodė, kad visa tai labai vertinga. Tuo labiau, kad šiandien ne kiekvienas miestelis gali pasidžiaugti sukauptomis žiniomis ir straipsniais apie vietines žydų bendruomenes spaudoje. Matyti, kad tuo užsiimantys žmonės dirba savo darbą nuoširdžiai ir su užsidegimu.
Sužinojo, kad prie kupiškėnų darbo prisideda Lietuvos žydų bendruomenės nariai, Lietuvos mokslininkai, Kupiškio žydų palikuonys, kurie čia atvykę papildo jau žinomus istorinius faktus ir senesnius pasakojimus.
Sukurtuose filmuose bus parodyta penkiolika Lietuvos miestų ir miestelių: Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Rokiškis, Telšiai, Kupiškis, Plungė, Ukmergė ir kt.
Pagal scenarijų ir aktorių vaidyba
Du draugai aktoriai Dovilė Kundrotaitė ir žydiško kraujo turintis Marius Povilas Elijas Martynenko keliauja po Lietuvą ieškodami litvakų kultūros palikimo. Iš nuotraukų, išlikusių pastatų, išsaugotos istorijos ir žmonių pasakojimų jie bando atkurti tarpukario litvakų gyvenimą, unikalų kultūrinį palikimą čia, Lietuvoje.
Tai bus filmas apie tai, kaip litvakai gyveno tarpukariu. Apie tai bus kalbama ir valandos trukmės dokumentiniame filme, nufilmuotame Kupiškyje.
Kupiškio, Lietuvos ir užsienio žiūrovai išgirs įdomių pokalbių apie litvakų gyvenimą, susipažins su įtakingiausiais ir žymiausiais žydų tautybės kupiškėnais, išlikusiais jų pastatais. Sužinos, kas įamžino Kupiškio miestelį tarpukariu ir kokius įvykius jie užfiksavo. Bus kalbinama istorikė Aušra Jonušytė.
Įspūdžiai po dienos darbo Kupiškyje
„Mūsų filmavimo grupė Kupiškyje rado dar nemažai išlikusių žydų namų. Kai kurie jų gal kiek ir pakeisti, bet vis dar turi autentiškų detalių: išlikę autentiški laiptukai, nepakeisti mediniai langai, tebėra ta pati unikali medinių namelių apsupta Sinagogos gatvelė, grįsta akmenimis. Aišku, ir litvakų kultūrinio gyvenimo perlas – Nochemo Šmidto malūnas tebestovi. Smagu, kad yra žmonių, kurie dar gali papasakoti, kaip jis atrodė po karo. Labai smagu, kad kupiškėnė Audronė Grockytė įsileido į namus ir labai svetingai priėmė, pasakojo ir kuo galėjo, tuo padėjo,“ – džiaugėsi J. Ciurupa.
I. Zelbaitei-Ciesiūnienei Kupiškis nėra svetimas, iš šio krašto kilę jos seneliai. Ji kaip ir J. Ciurupa, valdžios atstovams ir kupiškėnams linkėjo sėkmės puoselėjant ir atgaivinant žydų kultūros paveldą, kuo greičiau gauti finansavimą N. Šmidto malūnui ir jį pritaikyti kultūros reikmėms.